Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-26 · Civilinė byla Nr. 2A-264-881/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-08-14Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-26
Bylos Nr.
2A-264-881/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12502-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
M. J.
Atsakovas
Lietuvos totorių asociacijos, VĮ Registrų centras
Trečiasis asmuo
A. B., T. K., G. M., F. B.
Kategorijos
  • 27.3.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-264-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12502-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.1.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ir atsakovo Lietuvos totorių asociacijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3584-541/2014 pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovams Lietuvos totorių asociacijai, VĮ Registrų centras dėl neeilinio visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, Juridinių asmenų registro duomenų apie trečiųjų asmenų išrinkimą atsakovo valdymo organų nariais panaikinimo, tretieji asmenys A. B., T. K., G. M., F. B..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė M. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento 2013 m. vasario 23 d. įvykusio Lietuvos totorių asociacijos neeilinio visuotinio narių susirinkimo nutarimus: 1) išrinkti G. M. Lietuvos totorių asociacijos pirmininke; 2) įpareigoti M. J. perduoti G. M. Lietuvos totorių asociacijos jos steigimo dokumentus, įstatus, antspaudą, registracijos pažymėjimą, finansinę atskaitomybę patvirtinančius dokumentus ir visą likusią dokumentaciją; 3) Lietuvos totorių asociacijos valdybos nariais išrinkti T. K., F. B. ir A. B.; panaikinti VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenis apie G. M. išrinkimą Lietuvos totorių asociacijos pirmininke ir apie T. K., F. B. bei A. B. išrinkimą valdybos nariais bei priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. vasario 23 d. grupė asmenų organizavo susirinkimą, įvardintą kaip Lietuvos totorių asociacijos neeilinį visuotinį narių susirinkimą, kuriame buvo nutarta išrinkti G. M. Lietuvos totorių asociacijos pirmininke ir Lietuvos totorių asociacijos valdybos nariais išrinkti T. K., F. B. ir A. B.. Šio susirinkimo protokolas 2013 m. rugsėjo 28 d. buvo pateiktas atsakovui VĮ Registrų centras, kuris įregistravo pakeitimus. Ieškovės teigimu, priimti nutarimai yra neteisėti. Lietuvos totorių asociacija buvo įsteigta 2004 m. rugsėjo 20 d., jos steigėjai yra penki fiziniai asmenys, pirmininkė – M. J., valdybos nariai – M. J., M. G., A. J.. 2004 m. rugsėjo 21 d. buvo pasirašyta Lietuvos totorių asociacijos steigimo sutartis, 2004 m. rugsėjo 28 d. Juridinių asmenų registre įregistruoti asociacijos įstatai, jai suteiktas kodas, išduotas registravimo pažymėjimas. Ieškinio pateikimo metu asociacijoje yra įregistruoti 65 nariai, be to, asociacija aktyviai vykdo savo veiklą, o minėtame neeiliniame visuotiniame susirinkime dalyvavę asmenys nėra Lietuvos totorių asociacijos nariai, todėl įregistravus atitinkamus pakeitimus valstybiniame registre, veikdami asociacijos vardu šie asmenys asociacijai gali padaryti žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais nuo priėmimo momento 2013 m. vasario 23 d. Lietuvos totorių asociacijos neeilinio visuotinio narių susirinkimo nutarimus: 1) išrinkti G. M. Lietuvos totorių asociacijos pirmininke; 2) įpareigoti M. J. perduoti G. M. Lietuvos totorių asociacijos jos steigimo dokumentus, įstatus, antspaudą, registracijos pažymėjimą, finansinę atskaitomybę patvirtinančius dokumentus ir visą likusią dokumentaciją; 3) Lietuvos totorių asociacijos valdybos nariais išrinkti T. K., F. B. ir A. B.; kitą ieškinio dalį atsakovo Lietuvos totorių asociacijos atžvilgiu atmetė; atmetė ieškinį atsakovo VĮ „Registrų centras“ atžvilgiu; ieškovės M. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė; priteisė iš ieškovės M. J. Lietuvos Respublikos valstybei 231,69 Lt.

Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar surengę neeilinį visuotinį susirinkimą ir priėmę skundžiamus sprendimus tretieji asmenys turėjo teisę surengti tokį susirinkimą kaip asociacijos nariai, t. y. ar šie asmenys buvo teisėti asociacijos nariai. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos totorių asociacijos įstatai nustato ir imperatyviai reglamentuoja asociacijos narių priėmimo tvarką, numato, kas gali būti asociacijos nariais, taip pat skirsto asociacijos narius į tikruosius, prijaučiančius ir garbės narius bei išskiria tikruosius asociacijos narius, kaip išimtinai turinčius vieno sprendžiamojo balso teisę asociacijos visuotiniame susirinkime.

Nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais (ieškovės paaiškinimais, liudytojo A. J. (vieno iš asociacijos steigėjų) parodymais) teismas nustatė, kad nuo 2004-09-28 d., t. y. Lietuvos totorių asociacijos ir jos įstatų įregistravimo dienos, įstatų 5 dalies nuostatos - kandidatui į asociacijos narius parašyti prašymą priimti į narius, raštiškai įsipareigoti laikytis įstatų, sumokėti stojamąjį nario mokestį ir reguliariai mokėti nario mokestį - nebuvo įgyvendinamos ir vykdomos. Tokiu būdu ir dokumentų, patvirtinančių tokių veiksmų atlikimą, nėra. Pasak ieškovės, asmens pageidavimas tapti Lietuvos totorių asociacijos nariu, jo įsipareigojimas laikytis įstatų nuo Lietuvos totorių asociacijos įsteigimo ir jos įstatų patvirtinimo buvo įforminamas tik asmens duomenų - vardo, pavardės, užsiėmimo, amžiaus ir kontaktinės informacijos, įrašymu į Lietuvos totorių asociacijos narių sąrašą ir patvirtinamas įstojančio į asociacijos narius parašu.

Liudytojų I. G., T. G. parodymais teismas nustatė, kad šie asmenys niekada nebuvo išreiškę prašymo tapti Lietuvos totorių asociacijos nariais, ieškovės pateiktame narių sąraše jie nėra patys prie savo pavardžių pasirašę. Liudytojai Z. J., R. R., L. Š., Z. M. patvirtino, kad ieškovės pateiktame Lietuvos totorių asociacijos narių sąraše nėra išreikšta jų tikroji valia tapti narėmis. Sąraše jos pasirašė kaip už dalyvavimą renginiuose, koncertuose, o ne už įstojimą į asociaciją, taigi, buvo suklaidintos.

Teismas pabrėžė, kad ieškovės pateikto Lietuvos totorių asociacijos narių sąrašo lapų skaičius nesunumeruotas. Sąraše įrašytų asmenų eiliškumas ir jų skaičius nenurodyti, taip pat ties kiekvienu asmeniu nėra parašyta įsirašymo į sąrašą data. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškinyje nurodomas Asociacijos narių skaičius 65, tuo tarpu pateiktuose sąrašuose asmenų skaičius siekia 72. Lietuvos totorių asociacijos 2013 m. vasario 23 d. Neeilinio visuotinio narių susirinkimo dalyvių sąraše pasirašę 27 asmenys, kurių didžioji dalis nėra įrašyta į ieškovės pateiktą Lietuvos totorių asociacijos narių sąrašą. Esant tokiai faktinei situacijai, akivaizdu, jog byloje nėra objektyvios galimybės nustatyti, kas buvo tikrieji Lietuvos totorių asociacijos nariai bei koks jų skaičius. Dėl šios priežasties nėra objektyvios galimybės nustatyti, ar 2013 m. vasario 23 d. Lietuvos totorių asociacijos neeiliniame visuotiniame narių susirinkime dalyvavo ir balsavo Lietuvos totorių asociacijos nariai ir ar šio susirinkimo sprendimai buvo priimti esant kvorumui bei balsų dauguma (Įstatų 8.8 - 8.10 punktai). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad pati ieškovė, būdama Lietuvos totorių asociacijos pirmininke, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. nesilaikė Įstatuose nustatytos tvarkos dėl asociacijos narių priėmimo, įspėjimo, šalinimo ir jų išstojimo, nario mokesčio rinkimo, tokiu būdu sukurdama aukščiau minėtą neteisėtą situaciją. Vadovaujantis bendruoju principu ex injuria jus non oritur („iš neteisės teisė neatsiranda“) nėra pagrindo pripažinti Lietuvos totorių asociacijos 2013 m. vasario 23 d. neeilinį visuotinį narių susirinkimą teisėtu, todėl jame priimti nutarimai pripažintini negaliojančiais (CK 1.5 str. 1 d., 2.81 str. 4 d.).

Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centras nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, o tik valstybės įmonė įstatymų nustatyta tvarka vykdanti Juridinių asmenų registravimo, informacijos ir dokumentų apie juridinius asmenis kaupimą, apdorojimą, sisteminimą, saugojimą bei teikimą, todėl ieškovės reikalavimą VĮ Registrų centras atžvilgiu atmetė.

Teismas pažymėjo, kad asmenys savo teises privalo įgyvendinti sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti. Iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur). Įvertinęs pagrindus, kuriais remiantis pripažino negaliojančiais 2013 m. vasario 23 d. Lietuvos totorių asociacijos neeilinio visuotinio narių susirinkimo nutarimus, o būtent tai, kad minėto 2013 m. vasario 23 d. susirinkimo ir tuo pačiu jame priimtų protokolinių nutarimų neteisėtumą sąlygojo pačios ieškovės M. J. nerūpestingi veiksmai ir neveikimas, susijęs su jos kaip Lietuvos totorių asociacijos pirmininkės netinkamu pareigų, nurodytų teismo sprendime, atlikimu, teismas padarė išvadą, kad būtų neteisinga ir neprotinga nagrinėjamu atveju priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Lietuvos totorių asociacijos bei trečiųjų asmenų, todėl vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Remdamasis tais pačiais argumentais teismas priteisė iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas, priteisti valstybei iš trečiųjų asmenų procesinių dokumentų įteikimo išlaidas; taip pat prašo priteisti iš trečiųjų asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas ir neteisingai išsprendė bylą. Byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 23 d. Lietuvos totorių asociacijos narių visuotinį susirinkimą organizavo ir sušaukė asmenys, niekada nebuvę šios asociacijos nariai. Tretieji asmenys privalėjo pateikti teismui įrodymus, kad jie 2013 m. vasario 23 d. visuotinio susirinkimo sušaukimo metu buvo Lietuvos totorių asociacijos nariai, arba įrodymus, kad dėl ieškovės kaltės neturėjo galimybės žinoti – yra jie asociacijos nariai ar ne. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo dėl trečiųjų asmenų narystės asociacijoje pareigą ieškovei, nors tokia prievolė tenka tretiesiems asmenims. Teismo išvada, kad byloje nėra objektyvios galimybės nustatyti, kas buvo tikrieji asociacijos nariai, nepagrįsta, nes ieškovė pateikė teismui asociacijos narių sąrašą. Pastarasis yra galiojantis ir nenuginčytas. Tai, kad atsakovas ir tretieji asmenys nurodė kai kuriuos asociacijos narių sąrašo sudarymo trūkumus, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant ginčą. Sudarydami 2013 m. vasario 23 d. Lietuvos totorių asociacijos visuotinio narių susirinkimo protokolą tretieji asmenys suklastojo oficialų dokumentą, dėl ko yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Būtina atkreipti dėmesį į nurodyto susirinkimo pagrindinę temą – įvairių totorių organizacijų rietenos dėl pinigų ir valdžios, taip pat pasipiktinimas, kad Lietuvos totorių asociacija gauna daugiausia paramos, tačiau su niekuo nesidalija. Susirinkimo organizatoriai nei matė asociacijos narių sąrašus, nei norėjo juos matyti, nei pačios asociacijos reikalai jiems rūpėjo. Siekta vienintelio tikslo – pašalinti asociacijos pirmininkę, „pastatyti“ savo žmogų ir pasigviešti asociacijos lėšas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centras prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Pastebi, kad CPK nenumato bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš trečiųjų asmenų.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos totorių asociacija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiųjų asmenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Neužtikrindama įstatuose nustatytos narių priėmimo tvarkos, ieškovė pati sąlygojo ginčo situacijos tarp šalių atsiradimą.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos totorių asociacija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, vadovaujantis bendruoju įrodinėjimo naštos paskirstymo principu, įrodinėja tas, kas teigia, todėl ieškovė, teigdama, kad skundžiamus sprendimus priėmė asmenys, kurie nėra asociacijos nariai, privalėjo įrodyti ir/ar paneigti konkrečių asmenų narystės asociacijoje faktą, ir tik nustačius ir/ar paneigus tokius faktus buvo galima taikyti skundžiamų nutarimų negaliojimo pasekmes. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateiktas narių sąrašas nepatvirtina jame nurodytų asmenų narystės asociacijoje, o tai reiškia, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą. Taigi, ieškovei neįrodžius pareikšto ieškinio pagrindo leistinais įrodymais, teismas negalėjo skundžiamų nutarimų pripažinti negaliojančiais. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad netinkamas ieškovės pareigų atlikimas paneigia skundžiamų nutarimų teisėtumą. Ieškovės, kaip buvusios Lietuvos totorių asociacijos pirmininkės, elgesys neatitinka įstatyme įtvirtinto į teismą besikreipiančio asmens elgesio, įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas, standarto, kuris įgalintų teismą ginti tokio asmens pažeistas teises, nes įstatuose nustatytos narių priėmimo tvarkos nesilaikymas suteikė ieškovei piktnaudžiavimo galimybę interpretuoti faktines aplinkybes dėl narystės asociacijoje taip, kaip patogu ir palanku pačiai ieškovei pagal susidariusią situaciją. Ieškovė eilę metų nesilaikė naujų asociacijos narių priėmimo tvarkos, o siekdama išvengti neigiamų savo nerūpestingo elgesio pasekmių, pateikė teismui tariamą narių sąrašą, kuriame dalis nurodytų asmenų patvirtino niekada net nebuvę asociacijos nariai. Toks ieškovės elgesys laikytinas piktnaudžiavimu subjektine teise bei piktybišku pareigų nevykdymu. Pagal CPK 5-6 straipsnius, teismas gina tik teisėtus asmenų interesus, todėl ieškovės teisės šioje byloje neturėjo būti ginamos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė M. J. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys patenkintas, palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo vadovės G. M. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, laikantis atsakovo nurodyto principo „įrodinėja tas, kas teigia“, pirmiausia atsakovas privalėjo įrodinėti, kad ginčijamame susirinkime dalyvavo ne pašaliniai asmenys, o asociacijos nariai. Ieškovė teismui paaiškino, kad nuo pat asociacijos įsteigimo yra susiklosčiusi asociacijos narių priėmimo ir šalinimo iš asociacijos narių tvarka, kuri formaliai neatitinka asociacijos įstatuose numatytos tvarkos, stengiantis išvengti nereikalingo popierizmo, biurokratijos ir formalizmo. CK II knygos X skyriaus nustatyta tvarka joks atsakovo ar jo valdymo organų veiklos tyrimas niekada nebuvo atliekamas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieškovė, kaip asociacijos pirmininkė, veikė netinkamai ar juo labiau – piktnaudžiavo savo teisėmis, piktybiškai nevykdė pareigų, sukūrė „neteisėtą situaciją“. Nėra jokio pagrindo teigti, kad juridinio asmens nukrypimas nuo įstatuose nustatytos dalyvių priėmimo ir šalinimo tvarkos sukuria neteisėtą situaciją ir prielaidas bei sąlygas bet kuriam trečiajam asmeniui pasiskelbti to juridinio asmens dalyviu, o juo labiau – tretiesiems asmenims priimti sprendimus juridinio asmens vardu. Sprendžiant bylą būtina taikyti CK 1.5 straipsnyje nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centras prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo G. M. nurodo apeliacinį skundą palaikanti. Papildomai nurodo, kad Lietuvos totorių nepasitenkinimas ieškovės veikla buvo aprašytas 2013 metais Valstiečių laikraštyje paskelbtame straipsnyje, nuo kurio ir prasidėjo Lietuvos totorių kova už teisingumą ir sąžiningumą. Pažymi, kad 2014 m. vasario 23 d. buvo vėl perrinkta Lietuvos totorių asociacijos pirmininke; negalėtų asociacijos diskredituoti arba netinkamai pristatyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį patenkino iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento 2013 m. vasario 23 d. Lietuvos totorių asociacijos neeilinio visuotinio narių susirinkimo nutarimai. Nurodo, kad, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, būtent ieškovei, teigiančiai, kad ginčijamus nutarimus priėmė ne asociacijos nariai, teko pareiga įrodyti ir/ar paneigti konkrečių asmenų narystės asociacijoje faktą, tačiau ieškovė, anot atsakovo, šios pareigos neįvykdė.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvios galimybės nustatyti, kas buvo tikrieji Lietuvos totorių asociacijos nariai bei koks jų skaičius, o dėl to ir nustatyti, ar 2013 m. vasario 23 d. Lietuvos totorių asociacijos neeiliniame visuotiniame narių susirinkime dalyvavo ir balsavo Lietuvos totorių asociacijos nariai ir ar šio susirinkimo sprendimai buvo priimti esant kvorumui bei balsų dauguma (Įstatų 8.8 - 8.10 punktai). Tokią išvadą teismas argumentavo įstatuose nustatytos naujų asociacijos narių priėmimo tvarkos nesilaikymu ir ieškovės pateikto asociacijos narių sąrašo, kaip įrodymo, nepatikimumu. Pastarąjį (sąrašo nepatikimumą) teismas išsamiai ir, teisėjų kolegijos nuomone, tinkamai pagrindė. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta teismo pozicija turėtų būti aiškinama kaip reiškianti negalėjimą tiesioginiais rašytiniais įrodymais (pvz., išsamiu narių sąrašu) nustatyti visų asociacijos narių narystės fakto, tačiau nereiškia, kad konkrečių asmenų narystė asociacijoje negalėtų būti nustatyta/paneigta netiesioginiais įrodymais.

Akivaizdu, kad, nesilaikydama įstatuose nustatytos rašytinės naujų asociacijos narių priėmimo tvarkos, ieškovė negalėjo pateikti juose (įstatuose) nurodytų tiesioginių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų susirinkime dalyvavusių asmenų narystę; vieninteliai įrodymai, kuriuos ieškovė pateikė (be kita ko, atsakovui prašant), buvo ankstesnių susirinkimų protokolai, kurie, pažymėtina, atsakovui nebuvo palankūs, nes patvirtino tik vieno iš 2013 m. vasario 23 d. susirinkime dalyvavusių asmenų narystę (F. Š., 1 t. b. l. 137-168, 179). Taigi, susiklosčius byloje nustatytai faktinei situacijai, bendrasis protingumo principas lėmė, kad atsakovui, atsikertančiam į ieškovės reikalavimus, taip pat teko pareiga, tačiau ne paneigti, o netiesioginiais įrodymais patvirtinti susirinkime dalyvavusių asmenų narystę. Atsakovui tokių įrodymų nepateikus, teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti susirinkimo ir jame priimtų nutarimų neteisėtumą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmeniui, kuris įstoja į asociaciją ne pagal joje nustatytą tvarką ir neturi jokių savo narystės asociacijoje įrodymų, taip pat tenka neigiamų tokio savo elgesio pasekmių rizika.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti jai iš trečiųjų asmenų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat procesinių dokumentų įteikimo išlaidas priteisti valstybei ne iš ieškovės, bet trečiųjų asmenų. Atskirai nepasisakydama dėl visų ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civilinio proceso įstatyme (CPK 93, 96 straipsniai) nėra numatyta galimybė šalies ir (ar) valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas vien šiuo pagrindu.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Kadangi abiejų šalių apeliaciniai atmesti, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičVilija Mikuckienė