- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- 1N-35-165/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Vainienė
- Nuteistasis
- J. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. J. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo J. J. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti paskirtos bausmės atlikimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį J. J. nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose (toliau – ir PN). J. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) lengvosios grupės sąlygomis, bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 6 d., galimas lygtinis paleidimas – 2015 m. rugpjūčio 6 d.
Panevėžio apygardos teisme 2015 m. sausio 19 d. gautas Alytaus PN administracijos 2015 m. sausio 12 d. teikimas Nr. 8-550 „Dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją“. Šiame teikime nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu baustas nebuvo, paskatintas 6 kartus, mokosi profesinio rengimo centre, dirba Valstybinės įstaigos prie pataisos namų baldų gamybos ceche.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi Alytaus PN administracijos teikimo dėl nuteistojo J. J. perkėlimo iš PN į atvirąją koloniją (toliau – ir AK) tęsti bausmės atlikimą netenkino. Teismas nustatė, kad J. J. formaliai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 140 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, tačiau įvertinęs bylos aplinkybių, susijusių su nuteistojo galimybe tęsti bausmę lengvesnėmis sąlygomis, visumą, konstatavo, jog nuteistąjį perkėlus atlikti bausmę į AK nebus pasiekti bausmės tikslai. Tokią savo išvadą apygardos teismas grindė tuo, kad nuteistasis praeityje buvo teistas 4 kartus laisvės atėmimo bausmėmis, 2 kartus, pritaikius BK 25¹ straipsnį, jis buvo lygtinai priverstinai įdarbintas, iš jų vieną kartą grąžintas į laisvės atėmimo vietą, 2 paskutiniais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes atliko griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistajam buvo taikyta amnestija ir 1/3 sumažinta likusi bausmė, ne kartą jis buvo paleistas iš PN lygtinai prieš terminą, bet vėl nusikalto – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, jo daromi nusikaltimai sunkėjo. Teismas teigiamai vertino aplinkybes, kad J. J., atlikdamas bausmę pataisos namuose, įgijo 4 specialybes (elektriko, tekintojo, šaltkalvio ir baldžiaus), mokosi suvirintojo specialybės, savo ateities planus sieja su darbo paieška pagal įgytas specialybes, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, lanko savitarpio pagalbos AA grupę, yra charakterizuojamas teigiamai, laiškais palaiko ryšius su broliu, atlikdamas bausmę, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, buvo skatintas 6 kartus už nepriekaištingą elgesį, mokymąsi, yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį. Nepaisydamas nurodytų aplinkybių, apygardos teismas sprendė, kad jos neatsveria nuteistojo kriminalinės praeities, nes psichologinės tarnybos išvadoje jo pakartotinio smurtinio elgesio ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinamos kaip vidutinės (ne žemos), o tai rodo J. J. asmenybės pavojingumą, polinkį daryti nusikaltimus, įskaitant ir smurtinius. Teismas taip pat rėmėsi psichologinės tarnybos išvadomis, pagal kurias pagrindiniai veiksniai, galintys turėti įtakos nuteistojo nusikalstamam elgesiui ateityje – ankstesnis nusikalstamas elgesys, galimos alkoholio vartojimo problemos, apsvaigimo būsenoje pasireiškiantis impulsyvumas, savikontrolės stoka, ankstesni režimo pažeidimai (paskirtos švelnesnės bausmių sąlygos už pažeidimus būdavo sugriežtinamos), J. J. lengvajai grupei priskirtas tik 2014 m. liepos 10 d., t. y. tik prieš pusę metų iki teikimo pateikimo. Apibendrinęs aptartas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad nepraėjo pakankamas laiko tarpas, jog būtų galima vertinti nuteistojo elgesį jam bausmę atliekant lengvosios grupės sąlygomis ir teigti, kad J. J. jau gali būti skatinamas, jį perkeliant iš PN į AK tęsti bausmės atlikimą.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. J. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį ir Alytaus PN administracijos teikimą patenkinti – perkelti jį iš PN į AK tęsti paskirtos bausmės atlikimą. Skunde jis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai netenkino Alytaus PN teikimo. Nuteistojo nuomone, apygardos teismas, vertindamas jo praeitį, bausmes, kurias jis jau yra atlikęs, t. y. teistumus, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, pagal kurias niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą patį nusikaltimą ir nurodo, kad aptariamu atveju egzistuoja visi BVK 140 straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant nuteistasis turi būti perkeltas atlikti likusią bausmę į AK bei tvirtina, kad perkėlus jį į AK, bus suteikta galimybė atlikti visą teismo nuosprendžiu paskirta bausmę ir visiškai įgyvendintas teisingumo principas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino BVK 140 straipsnio 4 dalį, teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš PN į AK tęsti paskirtos bausmės atlikimą. Apygardos teismas laikėsi ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuteistasis atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje įstatymo leidėjo įtvirtintus formalius kriterijus, kuriems esant J. J. gali būti paskatintas jį perkeliant iš PN į AK tęsti bausmės atlikimą. J. J. nuo 2014 m. liepos 10 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam liko mažiau nei 1 metai, t. y. galimas lygtinis paleidimas – 2015 m. rugpjūčio 6 d.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nuteistųjų asmenų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje, teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Vien anksčiau nurodytų aplinkybių nepakanka tam, jog nuteistasis būtų perkeltas iš PN į AK. Asmenys, atliekantys bausmę AK, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems. Todėl apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš PN į AK tęsti bausmės atlikimą, pagrįstai atsižvelgė ir teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesiu atliekant bausmę, požiūrį į darbą, mokslą, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos pateiktas išvadas, taip pat kitų reikšmingų aplinkybių visumą, apibūdinančią nuteistojo asmenybę.
Žemesnės instancijos teismas, vertindamas J. J. asmenybę, visiškai pagrįstai atsižvelgė, kad J. J. praeityje buvo teistas 4 kartus laisvės atėmimo bausmėmis. Ši aplinkybė iš tikrųjų nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, rodo, kad jis linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Tačiau tai, kad teismas, vertindamas J. J. asmenybę, atsižvelgė į nuteistojo ankstesnius teistumus, niekaip nereiškia, jog buvo pažeistos nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatos, susijusios su draudimu bausti asmenį du kartus už tą patį nusikaltimą. Priešingai, tuo atveju, jeigu teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo perkėlimo į AK, nebūtų vertinęs J. J. asmenybės pavojingumą apibūdinančių aplinkybių, kiltų pagrindas konstatuoti BVK 140 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Be to, byloje yra ir kitų aplinkybių, kurios ne itin teigiamai apibūdina J. J. asmenybę. Pagal bylos duomenis J. J., pritaikius BK 25¹ straipsnį, 2 kartus buvo lygtinai priverstinai įdarbintas, iš jų vieną kartą grąžintas į laisvės atėmimo vietą, 2 nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes atliko griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, jam buvo taikyta amnestija ir 1/3 sumažinta likusi bausmė, ne kartą buvo paleistas iš PN lygtinai prieš terminą, bet vėl nusikalto, padarydamas vis sunkesnius nusikaltimus. Taigi aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad J. J. yra pavojinga asmenybė, linkusi nusikalsti, smurtauti, jis, būdamas laisvėje jokių išvadų dėl savo ankstesnio elgesio nedaro, išėjęs į laisvę vėl nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio įvykdė labai sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, už kurio padarymą jam Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. nuosprendžiu ir buvo paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
Byloje yra duomenų ir apie tai, kad J. J., atlikdamas bausmę pataisos namuose, įgijo 4 specialybes (elektriko, tekintojo, šaltkalvio ir baldžiaus), dar mokosi suvirintojo specialybės, savo ateities planus sieja su darbo paieška pagal įgytas specialybes, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, lanko savitarpio pagalbos AA grupę. Nuteistasis PN administracijos charakterizuojamas teigiamai, laiškais palaiko ryšius su broliu. Byloje nėra duomenų, kad J. J., atlikdamas bausmę, būtų pažeidęs vidaus tvarkos taisykles. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis buvo skatintas 6 kartus už nepriekaištingą elgesį, mokymąsi. Taigi, viena vertus, šios aplinkybės suteikia pagrindą tvirtinti, kad J. J. atsakingas, turi motyvaciją keistis. Tačiau, kita vertus, kaip matyti iš psichologinės tarnybos pateiktų išvadų, J. J. pakartotinio smurtinio elgesio ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos yra vidutinės. Tuo tarpu, kaip minėta, nuteistųjų, siekiančių tęsti bausmės atlikimą AK, nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema. Pastebėtina, kad psichologinės tarnybos išvadose taip pat konstatuota, jog pagrindiniai veiksniai, galintys turėti įtakos J. J. nusikalstamam elgesiui ateityje – ankstesnis nusikalstamas elgesys, galimos alkoholio vartojimo problemos, apsvaigimo būsenoje pasireiškiantis impulsyvumas, savikontrolės stoka, ankstesni režimo pažeidimai (paskirtos švelnesnės bausmių sąlygos už pažeidimus būdavo sugriežtinamos). Nors, kaip nustatyta anksčiau, nuteistasis lanko savitarpio pagalbos AA grupę, ši aplinkybė nėra pakankama manyti, kad J. J., laisvės atėmimo bausmę atlikdamas AK, nedarys neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Be kita ko, byloje nustatyta, kad J. J. lengvajai grupei priskirtas tik 2014 m. liepos 10 d., t. y. tik prieš pusę metų iki Alytaus PN administracijos teikimo pateikimo. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad iš tiesų, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, praėjo dar nepakankamas laiko tarpas, jog būtų galima vertinti nuteistojo elgesį jam bausmę atliekant lengvosios grupės sąlygomis, kad J. J. jau gali būti skatinamas, jį perkeliant iš PN į AK tęsti bausmės atlikimą.
Apibendrinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jos apygardos teismas suteikė pagrindą daryti pagrįstą išvadą, jog J. J. perkėlus atlikti likusią bausmę į AK nebūtų pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Aplinkybė, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau J. J., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė nuteistojo perkėlimo iš PN į AK tęsti paskirtos bausmės atlikimą klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą teisėtą nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. J. skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.