Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2015-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-100-445/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-27
Bylos Nr.
1-100-445/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19052-15-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Nukentėjusysis
G. K.
Kaltinamasis
D. K.
Advokatai
Stanislovas Raulušaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-51-445/2015Teisminio proceso Nr.1-01-1-19052-15-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.1., 1.1.7.2.5.,1.1.8.1.,1.2.4.8.2. (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 27 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui, nukentėjusiajam G. K., gynėjai advokatui Stanislovui Raulušaičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

D. K., g. (duomenys neskelbtini) Varėnos r., a/k (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas :

1. 2013-01-02 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn.;

2. 2013-03-18 Varėnos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams. LR BK 63 str. subendrinus su 2013-01-02 nuospr. paskirta bausme - laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, mokytis ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

3. 2014-02-04 Varėnos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams. Paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę 2015-02-11, teistumams neišnykus,

kaltinamas pagal LR BK 140 str.1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2015 m. balandžio 3 d. apie 04.45 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,18 promilių girtumas), smurtaudamas artimoje aplinkoje, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, sudavė kumščiu vieną smūgį į veido sritį tėvui G. K., tuo padarydamas veido sumušimą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kas sukėlė nukentėjusiajam G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

BPK 273 str. 1 d. numato, kad kai kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškia, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių.

Kaltinamasis pilnai pripažino kaltę, sutiko tuoj pat duoti parodymus. Kaltinamojo D. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, prokuroras sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu.

Kadangi nagrinėjimo teisme dalyviai (kaltinamieji jų gynėjai, nukentėjusysis, prokuroras) pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai būtų tiriama ir skelbiama, todėl apsiribojama tik šių įrodymų išvardijimu (BPK 291 str. 2 d.).

Kaltinamasis D. K. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad gyvena kartu su tėvais - G. K., A. K.. 2015 m. balandžio 3 d. naktį kilo konfliktas su tėvu G. K., dėl ko įvyko konfliktas - neprisimena. Sudavė vieną smūgį rankos kumščiu tėvui į veidą. Apie visą įvykį pats paskambino ir pranešė policijos pareigūnams. Dėl girtumo įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena.Visas konfliktas su tėvu vyko namuose, (duomenys neskelbtini). Tėvas irgi buvo neblaivus, bet kartu jie negėrė. Labai gailisi dėl to, kad smurtavo prieš tėvą.

Nukentėjusysis G. K. parodė, kad 2015 m. balandžio 3 d. naktį važiavo į namus ir pamatė pakelėje gulintį sūnų D. K.. Kartu grįžo į namus. Sūnus D. K. dar norėjo kažkur iš namų eiti, bet jis neleido, nes D. K. buvo išgėręs. Dėl to tarp jų kilo konfliktas, kurio metu D. K. kumščiu vieną kartą sudavė jam į kairę akį. Po smūgio paakyje atsirado „mėlynė“. Konfliktą matė A. K.. Atvykę policijos pareigūnai pristatė jį į Varėnos ligoninę, kur buvo apžiūrėtas medikų, o sūnų D. K. išsivežė į policiją. Su sūnumi D. K. susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad 2015-04-03 naktį apie 3.00 val. į namus grįžo jos sūnus G. K.. Automobiliu jis parvežė jos vyrą G. K. ir sūnų D. K.. Pastarieji buvo neblaivūs. Įėję iš kiemo į virtuvę, jie stipriai barėsi. G. K. priekaištavo sūnui D. K., kad šis girtas gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies ir jį galėjo pervažiuoti automobilis. Sūnui D. tai nepatiko, jis pradėjo mušti tėvą rankomis į galvą ir nugarą. Sudavė apie 5 smūgius, tačiau tiksliai pasakyti negali. Ji su sūnumi Gintautu skyrė vyrą ir sūnų Deividą. Po sumušimo vyrui kairiame paakyje atsirado mėlynė. (b.l. 16).

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

2015-04-03 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK VPS PB patrulio Justino Didiko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-04-03 d. apie 04.45 val. nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kur pagal pranešimą konflikto metu D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kumščiu per veidą mušė savo tėvą G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam prie kairės akies buvo „mėlynė“. (b.l. 4-6);

2015-04-03 įvykio vietos apžiūros metu, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtos patalpos namo, kur vyko sūnaus ir tėvo K. konfliktas. Akivaizdžių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Iš įvykio vietos nieko nepaimta. (b.l. 7-10);

2015-04-03 d. 05.43 val. G. K. buvo nustatyta 1,22 promilių girtumas. (b.l. 12);

2015-04-03 d. 05.38 val. D. K. buvo nustatyta 2,18 promilių girtumas. (b.l. 58);

2015-05-04 specialisto išvadoje Nr. G 418/15(06) nurodyta, kad pil. G. K., gim. (duomenys neskelbtini), veido ir galvos sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (b.l. 19);

Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., kadangi kaltinamasis suduodamas smūgį ranka nukentėjusiajam į veido sritį sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o sužalojimas padarytas jo šeimos nariui – tėvui.

Šeimos narių sąvoka yra pateikta LR BK 248 str. 2d., t.y. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai ir t.t.

Kaltinimo apimtis kaltinamajam D. K. mažintina, nustatant, kad jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį kumščiu į veidą. Nukentėjusysis nepatvirtino, kad kaltinamasis jam sudavė du smūgius į veidą. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis pripažįsta, kad jie konflikto metu buvo susikibę rankomis, stumdėsi, tačiau smūgis buvo suduotas nukentėjusiajam tik vienas. Liudytoja A. K. tiksliai pasakyti kur buvo suduoti smūgiai nenurodė. Visos abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai.

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką, kadangi pats paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str.1 d. 9 p.). Būtent dėl girtumo kaltinamasis ir padarė nusikalstamą veiką, pats pripažįsta, kad to nebūtų įvykę, jeigu būtų buvęs blaivus.

Nelaikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Nukentėjusysis G. K. nenorėjo naktį išleisti girto sūnaus D. K. iš namų, ir tokias aplinkybes galima suprasti. Kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio – vidutiniam girtumo laipsnyje. Grįždamas į namus jis sūnų D. K. rado gulintį pakelėje. Taigi kaltinamajam dėl jo apsvaigimo būsenos buvo nesaugu būti nestebimam kitų asmenų. Tėvas G. K. elgėsi kaip ir priklauso tėvui vykdyti savo pareigas – rūpintis savo vaikais, nežiūrint to, kad kaltinamasis jau pilnametis asmuo. Pilnamečiui asmeniui, įstatymo numatytais atvejais ribojamos jo teisės, pvz. neblaivus asmuo sulaikomas, kai šlaistosi viešoje vietoje. Kaltinamasis pats nurodo, kad dėl apsvaigimo būsenos jis neprisimena tiksliai nusikalstamos veikos aplinkybių.

D. K. teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas ( b.l. 32-55). D. K. baustas administracine tvarka (b.l. 27-31), VŠĮ Varėnos PSPC Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas. (b.l. 26)

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 3 d.).Nukentėjusysis nurodo, kad susitaikė, neturi pretenzijų kaltinamajam.

Kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas susitaiko su nukentėjusiuoju asmeniu ( BK 38 str. 1 d. ) ir yra sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d. 1-4 p.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad D. K. 2013-03-18 nuosprendžiu buvo nuteistas, kad padarė tėvui G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šioje byloje D. K. vėl kaltinamas, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą tėvui G. K.. Kaltinamasis teistas tris kartus, dar vienas apkaltinamasis nuosprendis – 2015-07-07, neįsiteisėjęs.

Daroma išvada, kad nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 38 str.1 d. 4 p.).

BK 27 str.1 d. numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. D. K. yra nusikaltimų recidyvistas, nes teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumui neišnykus, vėl padarė tyčinį nusikaltimą.

Kaltinamajm už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje yra numatytos bausmės – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni. Nukentėjusysis prašo kaltinamojo nebausti.

Kaltinamajam viešųjų darbų bausmė būtų netinkama ir nepagrįsta bausmė, tuo pačiu, tai būtų ir per švelni bausmė, atsižvelgiant į bausmės tikslus. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta prieš tėvą, padaryta antrą kartą per tris metus. Taigi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad nenaudotų smurto artimoje aplinkoje.

Kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. D. K. anskčiau teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą terminuota laisvės atėmimo bausme, teistumui neišnykus vėl padarė nusikaltimą žmogaus sveikatai. Bausmės paskirtimi D. K. turi būti sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustas už padarytą nusikalstamą veiką; atimta ir apribota nuteistam asmeniui galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktas, kad bausmę atlikęs laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Parenkant bausmės rūšį ir skiriant bausmę atsižvelgtina, kad nusikalstama veika padaryta nukentėjusiojo namuose, kur tuo metu kitose patalpose buvo nepilnamečių asmenų (nukentėjusiojo vaikai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, kad padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika padaryta be realių motyvų, apsvaigus nuo alkoholio tiek, kad nesiorientuojama kokius veiksmus galia atlikti, o kokių negalima. Nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo asmenybė charakterizuojama neigiamai – 2015-02-11 paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę, o 2015-04-03 padarė naują tyčinį nusikaltimą.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina į byloje nustatytas lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jų tarpusavio santykį, kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir skirtina bausmė, mažesnė negu numatytos sankcijos vidurkis.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. G. K. jau antrą kartą nukenčia nuo kaltinamojo sūnaus D. K.. Kaltinamasis tyčia žaloja savo tėvą, tokią veiką daro tėvų namuose ir nusikalstamą veiką padarė praėjus vos dviems mėnesiams po jo paleidimo atlikus terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

D. K. 2015-04-03 d. 05.15 val. buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo byloje BPK 140 str. pagrindu, iš sulaikymo paleistas 2015-04-03 d. 15.15 val. (b.l. 59-60, 66) .

2015-04-03 nutarimu D. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš laikinos gyvenamosios vietos –(duomenys neskelbtini)., nesilankyti (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su tėvu G. K.. (b.l. 71-72)

D. K. nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 305, 307- 308 str., teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje ir skirti terminuotą laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.

Taikyti LR BK 64 ¹ straipsnio 1, 2 d. ir D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant, kad jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas keturiems (4) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2015-04-03 ( vieną dieną).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, per Varėnos rajono apylinkės teismą .

Teisėjas Dalis Žilionis