- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-25
- Bylos Nr.
- 1-965-990/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- S. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2022 m. sausio 23 d. apie 15.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini, S. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,59 promilių girtumas), kumščiu suduodamas ne mažiau kaip du smūgius savo seseriai F. Z. į galvą, rankomis suėmęs ją už galvos plaukų ir juos tampydamas, tyčia sukėlė F. Z. fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu S. Ž. parodė, kad kaltinimą jis supranta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio vakarą jis su savo seserimi F. Z. gėrė degtinę. Tiek jis, tiek jo sesuo buvo išgėrę, tarp jų kilo konfliktas: sesuo pradėjo prie jo kabinėtis, prikaišiojo visokias istorijas, taigi supykęs jis seserį pastūmė. Dėl girtumo jis neatsimena, kad būtų seserį mušęs, tačiau galėjo būti, kad jis ją tampė už plaukų. Dėl savo veiksmų jis gailisi.
3. Teisiamojo posėdžio metu S. Ž., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
4. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 24 d. apklausos metu S. Ž. parodė, kad nuo 2022 m. sausio 6 d. jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis niekur nedirba (iš ko gyvena, jis sakyti nenori). 2022 sausio 23 d. pas jį į svečius atėjo sesuo F. Z., kuri nuėjo į parduotuvę ir nupirko 0,5 l talpos degtinės butelį. Jiems su seserimi išgėrus degtinę jis išėjo į barą, esantį Žirmūnų mikrorajone, o sesuo liko namuose. Kodėl sesuo iškvietė policijos pareigūnus, jis nežino ir neprisimena, kad su seserimi būtų konfliktavęs, jos jis nemušė (b. l. 91-94).
5. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 24 d. apklausos metu S. Ž. parodė, kad 2022 m. sausio 23 d. apie 15.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, būdamas neblaivus, sumušė savo seserį F. Z.: rankomis sugriebė F. Z. už plaukų, už kurių tempdamas parvertė seserį ant grindų ir nemažiau kaip du kartus rankomis sudavė jai į galvą. Kodėl jis taip pasielgė, tiksliai pasakyti jis negali – jis buvo neblaivus ir tiesiog supyko. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (b. l. 102-104).
6. Ikiteisminio tyrimo metu F. Z. parodė, kad 2022 m. sausio 21 d. ji atvažiavo į svečius pas pažįstamą A. J., gyvenančią bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame bute nuo 2022 m. sausio 13 d. kaip nuomininkas apsigyveno jos brolis S. Ž. Ji atvažiavo norėdama pasimatyti ir pabendrauti su A. J. bei atvežė savo broliui jo asmeninius daiktus. Su ja atvažiavo jos pažįstamas, kuris jai padėjo atvežti brolio daiktus. Ji virtuvėje kartu su A. J. ir savo pažįstamu išgėrė degtinės, po ko pažįstamas išvažiavo, o ji liko pas A. J. Jos brolis S. Ž. gėrė atskirai savo kambaryje su kažkokiu savo pažįstamu. 2022 m. sausio 23 d. apie 15.30 val. ji kartu su A. J. sėdėjo virtuvėje, kur atėjęs jos brolis iškart sugriebė rankomis ją už plaukų ir padėjo ją tampyti, o ji pradėjo rėkti iš skausmo. Tada S. Ž. ją tempdamas už plaukų parvertė ją ant grindų ir ne mažiau kaip du kartus rankomis sudavė jai į galvą. Ji sugebėjo kažkaip pabėgti – kartu su A. J. išbėgo į laiptinę. A. J. paprašė kaimynę iškviesti policiją ar medikus, po ko jos grįžo atgal į butą. Į įvykio vietą atvykus medikams ir policijos pareigūnams S. Ž. buvo sulaikytas. Ją apžiūrėjo medikai, tačiau į ligoninę ji nebuvo pristatyta. Po įvykio ji į ligoninę nesikreipė, komplikacijų dėl sveikatos būklės nebuvo. Jos brolis jai sukėlė fizinį skausmą, kurį ji vertina 5 balais. Kodėl brolis ją sumušė, ji nežino. Jos brolis yra neblogas žmogus, tačiau neblaivus tampa agresyvus (b. l. 25-28).
7. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame esantis kambarys priklauso jos sūnui, o kitame buto kambaryje gyvena S. Ž., kuris nuomojasi kambarį iš kito buto bendrasavininko. S. Ž. minėtame kambaryje gyvena nuo 2022 m. sausio 13 d. 2022 m. sausio 21 d. pas S. Ž. atvyko jo pažįstami (kaip ji suprato, jo sesuo, kurios vardas, kiek ji žino, yra F., ir dar vienas vyras). S. Ž. sesuo visą laiką buvo bute, o S. Ž. su šios sugyventiniu šeštadienį buvo kažkur išvykę. Sekmadienį, t. y. 2022 m. sausio 23 d. ryte S. Ž. sesers sugyventinis kažkur išvyko ir ji su F. ir S. bute liko trise. Jie virtuvėje gėrė degtinę, tačiau vėliau S. paėmė F. už plaukų ir pradėjo šią tampyti (F. iškart pradėjo rėkti iš skausmo). S. Ž. tempdamas F. už plaukų parvertė šią ant žemės ir, kiek ji atsimena, du kartus spyrė (ji tiksliai nematė, kur). Jai pradėjus S. Ž. atitraukinėti nuo F., jis bandė šokti ant jos, bet ji liepė jam nusiraminti. F. buvo visa kruvina. Ji su F. pabėgo į laiptinę, kur, nubėgusios pas kaimynus, paprašė, kad šie iškviestų policiją. Kol atvyko policijos pareigūnai, ji su F. į butą negrįžo. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė S. Ž. (b. l. 46-48).
8. 2022 m. sausio 25 d. F. Z. kūno apžiūros metu užfiksuota ant F. Z. lūpos esanti kraujosruva ir iš galvos dešinės pusės išrauti plaukai (b. l. 38-42).
9. 2022 m. sausio 23 d. 17.02 val. S. Ž. iškvepiamame ore nustatyta 2,59 promilių alkoholio (b. l. 54).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymi, kad S. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat F. Z. ir A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, apžiūros metu ir alkotesterio šaknelėje užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2022 m. sausio 23 d. apie 15.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), S. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,59 promilių girtumas), kumščiu suduodamas ne mažiau kaip du smūgius savo seseriai F. Z. į galvą, rankomis suėmęs ją už galvos plaukų ir juos tampydamas, tyčia sukėlė F. Z. fizinį skausmą.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
11. S. Ž. smurtaudamas – kumščiu suduodamas F. Z. ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį bei tempdamas F. Z. plaukus, sukėlė F. Z. fizinį skausmą. F. Z. yra S. Ž. artimoji giminaitė – sesuo, taigi S. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
12. Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
13. Spręsdamas dėl S. Ž. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. S. Ž. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. Ž. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. Ž. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). S. Ž. šį tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad S. Ž. yra recidyvistas, o tai yra S. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
14. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. baudžiamaisiais įsakymais S. Ž. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, analogiškų nagrinėjamoms šio baudžiamojo proceso metu, padarymą, jam buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės (b. l. 121-124, 147-151). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės S. Ž. nėra atlikęs, prieš tą pačią nukentėjusiąją jis smurtavo praėjus vos dviem mėnesiams po minėto teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, taigi akivaizdu, kad S. Ž. skirta laisvės apribojimo bausmė teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė ir jis pakartojo analogiškus nusikalstamus veiksmus. Teismas įvertina ir tai, kad, nors minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu S. Ž. buvo uždrausta visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką S. Ž. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; be to, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė S. Ž., paskutinį kartą alkoholinius gėrimus jis gėrė prieš savaitę, samprotavo, kad neišgerti tiesiog neišeina, kas tik dar kartą patvirtina, kad laisvės apribojimo bausmė S. Ž. nepadarė jokio teigiamo poveikio ir siekiamų tikslų nepasiekė, taigi teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant S. Ž. griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant minimalų – tris mėnesius.
15. Įvertinus tai, kad, laisvės atėmimo bausmė S. Ž. skiriama pirmą kartą, S. Ž. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant S. Ž. intensyvią priežiūrą ir kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas – įtakoti S. Ž. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: įpareigojant S. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymosi įstaigose, nevartoti alkoholio.
16. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, S. Ž. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, S. Ž. skirtinos trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – vienu mėnesiu ir S. Ž. skirtina galutinė dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, paskiriant S. Ž. intensyvią priežiūrą, įpareigojant S. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymosi įstaigose, nevartoti alkoholio.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta galutinė dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri nėra atlikta (šio nuosprendžio paskelbimo dieną neatlikta septynių mėnesių ir vienuolikos dienų laisvės apribojimo bausmės dalis), taigi šiuo nuosprendžiu S. Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. Ž. skirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, paskirtas bausmes visiškai sudedant: prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. Ž. skirtos neatliktos septynių mėnesių ir vienuolikos dienų laisvės apribojimo bausmės, kuri keistina į trijų mėnesių ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmę, pridėtina šiuo nuosprendžiu S. Ž. skirtina dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir S. Ž. skirtina subendrinta galutinė subendrinta penkių mėnesių ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, paskiriant S. Ž. intensyvią priežiūrą, įpareigojant S. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymosi įstaigose, nevartoti alkoholio.
18. S. Ž. nuo 2022 m. sausio 23 d. 16.30 val. iki 2022 m. sausio 25 d. 13.32 val., t. y. dvi paras buvo laikinai sulaikytas (b. l. 51-52, 57), taigi S. Ž. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju S. Ž. laikinai sulaikytam išbūtas laikas – dvi paros įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, šį laiką prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
19. S. Ž. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš artimąją giminaitę, dėl ko teismas mano esant tikslinga S. Ž. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
VI. Procesinės prievartos priemonės
20. Baudžiamojo proceso metu S. Ž. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie F. Z. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (b. l. 68-71), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 64¹, 66, 72², 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti S. Ž. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – vienu mėnesiu ir S. Ž. skirti galutinę dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. Ž. skirta ir neatlikta septynių mėnesių ir vienuolikos dienų laisvės apribojimo bausme, paskirtas bausmes visiškai sudedant: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. Ž. skirtą neatliktą septynių mėnesių ir vienuolikos dienų laisvės apribojimo bausmę pakeisti į trijų mėnesių ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmę, prie kurios pridėti šiuo nuosprendžiu S. Ž. skirtą dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir S. Ž. skirti galutinę subendrintą penkių mėnesių ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant S. Ž. intensyvią priežiūrą, įpareigojant S. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymosi įstaigose, nevartoti alkoholio.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
S. Ž. skirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju S. Ž. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – dvi paras įskaityti į jam skirtą bausmę, šį laiką prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.
Skirti S. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
S. Ž. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie F. Z. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti S. Ž., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.