Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko” ieškinį atsakovams V. R. ir S. R. dėl apmokėjimo už šilumos energiją bei delspinigių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priimant sprendimą už akių.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikus formalų ieškinyje išdėstytų argumentų ir byloje pateiktų įrodymų: mokesčių paskaičiavimo pažymos, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Gyventojų registro išrašų (b. l. 3-9) – vertinimą, nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, kuriam ieškovė tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.71 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Vadovaujantis CK 6.384 straipsniu, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Konstatuojama, kad sutartis tarp ieškovės ir atsakovų sudaryta konkliudentiniais veiksmais, kadangi atsakovams priklausantis butas yra prijungtas prie ieškovės energijos tiekimo tinklų, jie naudojasi ieškovės tiekiama šilumos energija. Nors atsakovai naudojasi jiems tiekiamomis paslaugomis, iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad jie nevykdo pareigos už šias paslaugas atsiskaityti, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį kaip pagrįstą dalyje dėl 305,68 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo (CPK 177-178 str., 185 str., 285 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.37 str., 1.63-1.64 str., 6.1-6.2 str., 6.37 str., 6.38 str. 1 d., 6.72 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.383 str., 6.584 str.).

Už laiku nesumokėtą skolą ieškovė prašo priteisti 5,28 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybas gali nustatyti įstatymas, sutartis ar teismo sprendimas. CK 1.3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų nustatyta. 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 1 straipsnis apibrėžia ratą asmenų, kurie pagal šį įstatymą turi reikalavimo teisę skaičiuoti 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Pagal šį įstatymą gali būti skaičiuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio delspinigiai ir valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigiai. Ieškovas nėra nei valstybės, nei savivaldybės įmonė, teikianti komunalines paslaugas, todėl šiuo atveju taikytinos bendros įstatymo nuostatos – dėl netesybų ir jų dydžio turi būti susitarta raštu (CK 6.72 str.). Įrodymų apie tokį susitarimą su atsakovais byloje nėra, todėl ieškinio reikalavimas dalyje dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo įstatymo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro tik įstatyme numatyto minimalaus dydžio žyminis mokestis. Jeigu ieškovė būtų reiškusi tik tą ieškinio reikalavimą, kuris tenkintinas visiškai, tai yra dėl 305,68 Eur skolos priteisimo, ieškovė vis tiek būtų mokėjusi 20,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.), todėl, įvertinus šias aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, ieškovei iš atsakovų priteistinas visas jos sumokėtas žyminis mokestis, kadangi atmestina ieškinio dalis sumokėto žyminio mokesčio dydžiui įtakos neturėjo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje nesiekia 3,00 Eur kiekvienam atsakovui, todėl nepriteisiamos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 262, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. R. ir S. R. 305,68 Eur skolą už šilumos energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso 287 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis sprendimą per 30 dienų gali apeliaciniu skundu apskųsti Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.