Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-07-25 · Civilinė byla Nr. 2-607-962/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-25
Bylos Nr.
2-607-962/2014
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00396-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Ieškovas
J. G.
Trečiasis asmuo
D. G.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Prienų
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Prienų, Birštono skyriui
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-607-962/2014Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00396-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 113.1.; 128.2. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.Liepos 25 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,dalyvaujant ieškovo J. G. ir trečiojo asmens D. G. atstovei advokatei R. G.,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Prienų ir Birštono skyriaus atstovei A. M.,

nedalyvaujant ieškovui J. G., trečiajam asmeniui D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. patikslintą ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Prienų ir Birštono skyriui dėl 2004-11-23 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-07-10620 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 02-07-10620 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“; nuosavybės teisės į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., A., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 27,99 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini); atnaujinti ieškovui J. G. įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Ieškovas ieškinyje nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad D. G. atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė prašymą dėl informacijos suteikimo su tikslu išsiaiškinti, kodėl iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į nacionalizuotą A. K., A., priklausiusį 25,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ar gauta informacija dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovas 2014-03-12 raštu Nr. 10SD-(14.10.104)-566 informavo, kad J. G. iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl Kauno apskrities viršininkas 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 02-07-10620 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ priėmė sprendimą neatkurti nuosavybės teisių J. G. į jo prašyme nurodytos žemės savininkės A. K., A., 25,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 2014-03-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus rašte Nr. 10SD-(14.10.104)-566, buvo nurodyta, jog J. G. iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti nuosavybės teises bei nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau trūkstamų dokumentų nepateikė. Iš atsakovo su 2014-03-12 raštu Nr. 10SD-(14.10.104)-566 pridėtų dokumentų – pranešimų: 2001-09-06 Nr. 289, 2003-02-10 Nr. 27, 2003-11-07 Nr. 198, dėl nuosavybės teisės ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pristatymo matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai nuosavybės teisėms atkurti, kur vienas iš jų yra testamentas. Nurodo, kad ieškovas atsakovui buvo pateikęs visus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o atsakovo 2001-09-06 Nr. 289, 2003-02-10 Nr. 27, 2003-11-07 Nr. 198 pranešimų negavo, todėl negalėjo laiku pateikti atsakovui trūkstamų dokumentų nuosavybės teisėms atkurti. Jeigu pranešimus būtų gavęs, nebūtų buvę jokių kliūčių pateikti testamentą. Kadangi atsakovas ieškovo neinformavo, kad trūksta dokumentų, nepagrįstai neatkūrė nuosavybės teisių į A. K., A., nacionalizuotą žemės sklypą, ko pasekoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 02-07-10620 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, kuriuo nutarė neatkurti nuosavybės teisių J. G. į jo prašyme nurodytos žemės savininkės A. K. 25,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Apie skundžiamą įsakymą ieškovas sužinojo tik tada, kai gavo 2014-03-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus raštą Nr. 10SD-(14.10.104)-566, po to kreipėsi į teismą. Nurodo, kad įstatymu nustatytą terminą praleido dėl objektyvių bei svarbių priežasčių, kadangi jokių raštų, kad nepakanka dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, atsakovas jam nėra įteikęs. Aplinkybės dėl dokumentų trūkumų tapo žinomos tik gavus iš atsakovo 2014-03-12 raštą Nr. 10SD-(14.10.104)-566. Negavę neigiamo atsakymo taip pat neturėjo jokio pagrindo teikti atsakovui papildomus dokumentus ar skųsti įsakymą.

Ieškovo atstovė taip pat prašo nustatyti juridinį faktą. Paaiškino, kad iš 1928 m. spalio 27 d. Kauno apskrities Žemės rūšiavimo komisijos nutarimo Nr. 465 matyti, kad A. K. valdė 27,99 ha žemės sklypo. Remiantis 2013-02-18 Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštu Nr. R4-212, Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojos K. A. buto – ūkio lape įrašyti: K. A., šeimos galva, našlė, žemdirbė, šeimininkė su samdiniais; brolis B. J., žemdirbys, darbininkas; samdiniai: P. A. ir K. P.. 2013-04-04 Kauno apskrities archyvo rašte Nr. (1O.6)V10-832, centrinės statistikos valdybos prie TSRS Ministrų Tarybos Prienų apskrities inspektoriaus dokumentų fonde, 1848 metų sėjos apyskaitos rezultatų žiniaraštyje įrašyta Prienų apskrities Pakuonio valsčiaus Pakuonio apylinkės Pakuonio apylinkės (kaimo pavadinimas nenurodytas) gyventoja K. A. (tėvo vardas nenurodytas) turinti 19 ha žemės, o iš 1928 m. spalio 27 d. Kauno apskrities Žernė rūšiavimo komisijos nutarimo Nr. 465 matyti, kad A. K. valdo 27,99 ha žemės sklypą. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad iki 1940 m. liepos 22 d. A. K., A., valdė 27,99 ha žemės sklypą.

Ieškovo atstovė taip pat pažymėjo, kad šiuo metu visa ginčo žemė yra privati, sklypai išdalinti ir esant palankiam teismo sprendimui būtų sprendžiamas tik kompensacijos klausimas.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsakovo atstovė teismo posėdyje išklausius liudytojų parodymus, prašė įvertinti visas byloje nustatytas aplinkybes ir spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime atsakovas nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 1999 m. rugpjūčio 18 d. J. G. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytus 25 ha žemės. J. G. prašyme nurodė, kad jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises pagal testamentą ir pateikė A. K. Č. mirties liudijimą, patvirtinantį, kad ji mirė (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius siuntė ieškovui pranešimus: 2001 m. rugsėjo 6 d. pranešimą Nr. 289, 2003 m. vasario 10 d. pranešimą Nr. 27, 2003 m. lapkričio 7 d. pranešimą Nr. 198, kad J. G. turi pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir A. K. testamentą, nors duomenų, patvirtinančių kad ieškovas šiuos pranešimus tikrai gavo, nėra. Kauno apskrities viršininkas 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 02-07-10620 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ neatkūrė J. G., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), į jo prašyme nurodytos žemės savininkės A. K. 25,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus 2004 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 1691 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ Kauno apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. 02-07-10620 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ išsiųstas J. G.. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius 2014 m. kovo 3 d. gavo D. G. prašymą dėl informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimą į A. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę suteikimo. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2014 m. kovo 12 d. raštu Nr. 10SD-(14.10.104.)-566 „Dėl informacijos pateikimo“ D. G. pateikta reikalaujama informacija. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas J. G. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę, tačiau iki 2003 m. gruodžio 31 d. pretendentas nepateikė testamento, kuriuo A. K. jam paliko savo turtą, ir dokumentų patvirtinančių, kad buvusi savininkė iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 25 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), todėl Kauno apskrities viršininkas pagrįstai ir teisėtai 2004 m. lapkričio 23 d. priėmė įsakymą Nr. 02-07-10620 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, kuriuo neatkūrė nuosavybės teisių J. G. į jo prašyme nurodytos žemės savininkės A. K. 25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnį pareiga pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus tenka pretendentui. Be to, ieškovas J. G. yra praleidęs vieno mėnesio procesinį teisės kreiptis į teismą terminą pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo. 1928 m. spalio 27 d. Kauno apskrities Žemės rūšiavimo komisijos nutarimo Nr. 465 kopijoje nurodyta, kad B. B. (duomenys neskelbtini) valdo 27,99 ha žemės. Šiame nutarime taip pat nurodyta, kad šią žemę „valdo M. J. (vardas neįskaitomas), valdo K. A., mok. Kun. K. P. (vardas neįskatomas)“. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nors iš šiame dokumente pateiktos informacijos, negalima spręsti, kad A. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 27,99 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė vienodas aplinkybes, jų parodymai nuoseklūs ir netikėti jais nėra pagrindo, todėl prašė teismo įvertinti visas byloje nustatytas aplinkybes ir spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo D. G. į posėdį neatvyko, jis atstovaujamas atstovės advokatės R. G., kuri ieškinį pilnai palaikė ir prašė jį tenkinti. Byla nagrinėtina trečiajam asmeniui D. G. nedalyvaujant.

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teismingumo kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis T-2010-05; 2013-10-28 nutartis teismingumo byloje Nr. T-118).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Dėl termino atnaujinimo

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą skirtingu laikotarpiu reguliavo skirtingi teisės aktai: 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos A. T. įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, įsigaliojęs 1991 m. rugpjūčio 1 d. ir galiojęs iki 1997 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo“ ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Abu įstatymai apibrėžė asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, šios nuosavybės atkūrimo sąlygas ir tvarką. Tvarkai priskiriami ir terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku paduoti, kurie nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. (1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos A. T. įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įsigaliojimo“) buvo prailginami, taip sudarant galimybę visiems pretendentams realizuoti įstatymo nustatytą teisę susigrąžinti visą ar dalį išlikusio nekilnojamojo turto, prarasto dėl jo nacionalizavimo. Galutinį terminą prašymams paduoti nustatė 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnis: prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo būti paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai tiems, kurie prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavė laiku – iki 2003 m. gruodžio 31 d. Tačiau, nustatydamas galutinį terminą, įstatymas nustatė galimybę piliečiams, praleidusiems terminą prašymams paduoti, jį atnaujinti, tačiau tik tuo atveju, jei toks terminas praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Po šio įstatymo pakeitimo terminai prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentams paduoti išliko tie patys – 2001 m. gruodžio 31 d. ir 2003 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (tokiais laikomi asmenys, atitinkantys Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. reikalavimus), prašymus galėjo paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o padavę prašymus – paduoti dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. Šiems asmenims nerealizavus minėtos galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių, terminas paduoti prašymą gali būti atnaujinamas. Nustatyti terminai prašymams (iki 2001-12-31) ir kitiems dokumentams (iki 2003-12-31) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi. Todėl svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 6 d.). Pagal nagrinėjamų teisės normų prasmę, svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas terminas prašymui ar dokumentams pateikti, laikytinos nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, kurios objektyviai visumoje buvo kliūtimi realizuojant Įstatymo numatytas teises.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas J. G. prašymą atkurti nuosavybės teises padavė įstatymo nustatytu terminu, t.y 1999-08-18 pateikdamas prašymą grąžinti K. A. turėtą žemę – 25 ha, nurodė, kad yra įpėdinis pagal testamentą (b.l. 22). Tačiau šiame prašyme dviprasmiškai nurodyta J. G. gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) ir padarytas prierašas (grafoje „darbo vieta“): (duomenys neskelbtini) (b.l. 22). Antroje šio dokumento pusėje grafoje „dabartinė gyvenamoji vieta“ nurodyta (duomenys neskelbtini) (b.l. 22). Iš nuosavybės teisių į valdytą žemę atkūrimo byloje ir civilinėje byloje esančių pranešimų „Dėl nuosavybės teisės ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pristatymo“ (b.l. 9,10,11) matyti, kad šie pranešimai 2001-09-06 Nr. 289, 2003-02-10 Nr. 27 bei 2003-11-07 Nr. 198 buvo siunčiami ieškovui J. G., tačiau juose nenurodytas joks adresas, kuriuo jie buvo siunčiami, todėl nėra galimybės spręsti, ar aplamai jie buvo siunčiami ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad minėti pranešimai ieškovui buvo įteikti. Ant minėtų pranešimų nėra spaudo apie jų išsiuntimą, todėl negalima teigti, kad tokie pranešimai tikrai buvo išsiųsti ir kad juos ieškovas J. G. gavo. Aplinkybė, jog ant prašymo nėra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodytas ieškovo adresas, neaišku kieno ir kada padarytas adreso koreagavimas ir kokiu adresu buvo siųsti ieškovui pranešimai dėl papildomų dokumentų pateikimo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra valstybės įgaliota institucija, įpareigota tinkamai įgyvendinti jai suteiktus įgaliojimus, šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, į tai, kad ieškovas buvo testamentinis įpėdinis, testamentą turėjo, vertintina kaip patvirtinanti ieškovo teiginį, jog jis apie reikalingumą pateikti trūkstamus dokumentus nebuvo informuotas.

Taigi, byloje nėra duomenų, kad įgaliotas atkurti nuosavybės teises viešojo administravimo subjektas iki 2003 m. gruodžio 31 d. būtų informavęs ieškovą raštu apie giminystės ryšį su savininke patvirtinančių dokumentų nepakankamumą ir būtinumą juos pateikti. Nors asmenys, siekiantys, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės, turi būti aktyvūs, tačiau pareiga tinkamai įgyvendinti nustatytą kompetenciją ir suteiktus įgaliojimus kyla ir nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančioms institucijoms. Todėl teismo vertinimu, nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija tinkamai nepateikė ieškovui informacijos apie jo paduoto prašymo nagrinėjimo eigą, tai reiškia, kad ši institucija, kaip viešojo administravimo subjektas, nepadėjo ieškovui įgyvendinti jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo ir jo atstovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovui nebūtų sudarę jokių kliūčių pateikti institucijai testamentą, priešingu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios pateisintų ieškovo elgesį, kad jis žinojo apie būtinybę pateikti testamentą, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių, jį turėdamas, neteikė. Byloje nustatytas ieškovo elgesys patvirtina atstovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovas tikėjosi, kad nuosavybės teisių atkūrimas vyksta. Ieškovas, neturėdamas ne tik teisinio, bet ir pakankamo (vidurinio) išsilavinimo pagrįstai tikėjosi gauti informaciją iš nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos ir tos informacijos laukė. Visuotinai teisėje taikomas protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad ieškovas pažeidė paminėtas nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis praktiką bylose dėl praleisto termino giminystės ryšius bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo, yra ne kartą pažymėjęs, jog institucijos, atsakingos už LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimą, turi pareigą aktyviai veikti realizuodamos įstatyme numatytus siekius užtikrinti piliečių nuosavybės teisių tęstinumą bei padėti jiems įgyvendinti konstitucinę teisę į nuosavybę (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-748/2010, 2011-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011, 2014-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-801/2014 ir kt.). Teismas nagrinėjamu atveju vertina, kad institucija nepakankamai vadovavosi gero viešojo administravimo principais, tinkamai neinformavo pretendento J. G. apie būtinus pateikti dokumentus, neužtikrino, kad dokumentai būtų siunčiami pretendento gyvenamosios vietos adresu, kadangi prašyme adresas nurodytas dvejopas, todėl pripažintina, kad ieškovo elgesys buvo objektyviai nulemtas kompetentingos institucijos veiksmų. Tokios aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino atnaujinimo priežastimis. Todėl vertinant ieškovo atstovės paaiškinimus, nėra aplinkybių sudarančių pagrindą abejoti jų patikimumu, byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovo atstovės paaiškinimus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas į instituciją su prašymu kreipėsi 1999-08-18, o dėl dokumentų trūkumo nuspręsta tik 2001-09-06, t.y. daugiau nei po dvejų metų, todėl darytina išvada, kad procesui esant tokiam lėtam, ieškovas turėjo pagrindo laukti kompetentingos institucijos atsakymo.

Įvertinant šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad ieškovas dėl savo neapdairumo ar nerūpestingumo nepasinaudojo savo galimybe Įstatymu nustatytais terminais pretenduoti į A. K. nuosavybės teise priklausiusią žemę, tai buvo objektyvių priežasčių pasekmė. Teismas sprendžia, kad turėdamas visą reikiamą informaciją, atsakovui nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus – testamentą, J. G. būtų pateikęs, kadangi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė tinkamai ir laiku. Todėl visumoje vertinant ieškovo atstovės nurodytas bei byloje nustatytas aplinkybes, kurias teismas laiko įrodytomis, byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažįstama, kad ieškovas J. G. Įstatymo nustatytus terminus praleido dėl svarbių priežasčių.

Kadangi pripažįstama, kad ieškovas Įstatymu nustatytus terminus praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas juos atnaujinti (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl įsakymo panaikinimo

Ieškovas prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymą Nr. 02-07-10620 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, kadangi jis neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas tik dėl to, jog ieškovas laiku nepateikė trūkstamų dokumentų. Teismui nustačius, jog ieškovas J. G. nebuvo tinkamai informuotas apie trūkstamus dokumentus ir dėl šios aplinkybės jų nepateikė, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, išklausius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus konstatuotina, kad įsakymas neteisėtas, nepagrįstas ir todėl naikintinas. Nors įstatymas numato vieno mėnesio senaties terminą administracinio akto apskundimui, tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kada konkrečiai šis administracinis aktas buvo įteiktas ieškovui. Nesant duomenų apie ginčijamo įsakymo įteikimą, nėra pagrindo spręsti, kad terminas apskųsti administracinį aktą yra praleistas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog terminas nėra praleistas, kadangi apie skundžiamą įsakymą ieškovas sužinojo tik 2014-03-12 gavus Nacionalinės žemės tarnybos raštą Nr. 10SD-(14.10.104)-566, o į teismą su reikalavimu panaikinti šį įsakymą ieškovo J. G. teisių perėmėjas D. G. kreipėsi 2014-04-07. Todėl Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymas Nr. 02-07-10620 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ naikintinas.

Dėl juridinio fakto nustatymo

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 ir 445 str. įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punkte nustatyta, kad jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Teismas civiliniame procese nagrinėdamas byloje pateiktus dokumentus (kurių žemėtvarkos skyriui nepakako atkurti nuosavybės teisių), daro išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Nustatyta, kad ieškovas J. G. vadovaujantis su LR įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų“ Prienų rajono Pakuonio apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1999 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą sugrąžinti buvusios savininkės A. K., A., (iki santuokinė pavardė B.) iki nacionalizacijos valdytos 25,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 12, 22). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad A. B., A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ištekėjo už P. K. ir po santuokos įregistravo K. pavardę (b.l. 13). A. K., A., (duomenys neskelbtini) susituokė su K. Č., J., tokiu būdu A. K., A., pavardė po (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įregistruota Č. (b.l. 14, 72). A. Č., A., turtą ieškovas J. G. paveldėjo 1979 m. spalio mėn. 23 d. testamentu po A. Č., A., mirties (duomenys neskelbtini) (b.l. 15,16).

Remiantis 2013-04-04 Kauno apskrities archyvo raštu Nr. (10.6)V 10-832, centrinės statistikos valdybos prie TSRS Ministrų Tarybos Prienų apskrities inspektoriaus dokumentų fonde, 1948 metų sėjos apyskaitos rezultatų žiniaraštyje įrašyta Prienų apskrities Pakuonio valsčiaus Pakuonio apylinkės (kaimo pavadinimas nenurodytas) gyventoja K. A. (tėvo vardas nenurodytas) turinti 19 ha žemės (b.l. 19). Tačiau iš 1928 m. spalio 27 d. Kauno apskrities Žemės rūšiavimo komisijos nutarimo Nr. 465 matyti, kad jame įrašyta, jog A. K. valdė 27,99 ha žemės sklypą (b.l. 20). Nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktą, būtina nustatyti, kas buvo žemės savininkas ir kiek jos turėjo žemės nacionalizavimo metu. Dėl to esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtą žemės kiekį skiriasi, turi būti atsižvelgiama į artimesnius nacionalizavimo laikui įrodymus, jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios išvados. Atkuriant nuosavybės teises į žemę nustatytina kiek iki 1940 m. liepos 22 d. nusavintos žemės turėjo A. K.. Remiantis 2013-02-18 Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštu Nr. R4-212, Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojos K. A. buto – ūkio lape įrašyti: K. A., šeimos galva, našlė, žemdirbė, šeimininkė su samdiniais; brolis B. J., žemdirbys, darbininkas; samdiniai: P. A. ir K. P..

Liudytoja O. G. G. parodė, kad 1934 metais yra gimusi ir augusi (duomenys neskelbtini), gyveno pas diedukus R., kurie buvo kaimynai su K.. K. buvo labai didelės trobos, labai gražus namas, kluonas, tvartas, svirnas, klėtis, rūsiai. Turėjo labai didelį sodą ir turėjo apie 28 ha žemės, nes tas sklypas buvo didesnis, nei jos diedukų turimas 22 ha sklypas. K. savo vaikų neturėjo, tačiau mylėjo vaikus, ji, būdama apie 9 metų ten dažnai ten nueidavo, dirbdavo kai kuriuos darbus. Jos krikšto tėvų S. sklypas taip pat ribojosi su K. sklypu. Visą sklypą su pastatais valdė K. su savo vyru, buvo samdinių, tarnų, kitų savininkų į tą žemės sklypą negalėjo būti, nes aplink žino visus buvusius kaimynus – buvo S., raistas, K. žemė, plentas, jos diedukų R. žemė, M. žemė. K. žemės sklypo viena pusė buvo pailgesnė. K. visą žemės sklypą apie 1934- 1935 m. buvo pirkę iš M.. Žemės sklype buvo labai didelis sodas, dideli pastatai, rūsys su daržine ant viršaus, ganyklos, nes jie turėjo daug gyvulių – 6 – 8 arklius, karvių.

Liudytojas V. Z. parodė, kad 1932 m. gimė ir gyveno (duomenys neskelbtini) iki 1974 – 1975 metų, kaimynystėje su G., o per K. žemę buvo ir K. žemė. K. turėjo daug žemės, buvo dideli pastatai – gyvenamas namas, svirnas, po kuriuo buvo rūsys, klojimas ir tvartas. K. turėjo gal 24 – 26 ha žemės, samdinių, turėjo arklių. K. buvo žemės savininkai, žemę jie buvo pirkę M.. 1941 m. K. sušaudė rusai. K. liko viena, nes vaikų neturėjo, atėjo jos brolis, taip ir tvarkėsi. Jo tėvai turėjo apie 20 ha žemės, o K. turėjo daugiau.

LR CPK 192 str. 8 d. nustatyta tvarka apklausta liudytoja O. K. (b.l. 68-69) parodė, kad A. K. pažinojo maždaug nuo 1949 m., kai pradėjo draugauti su savo būsimu vyru J. K., už kurio ištekėjo (duomenys neskelbtini). J. K. tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia (duomenys neskelbtini) kaimo. Jos vyro tėvai buvo A. K. kaimynai. Kol draugavo su savo vyru J., ateidavo į svečius pas jo tėvus, o po jų vestuvių kartu su vyru dažnai juos aplankydavo. Su A. pabendraudavo, užeidavo pas ją į svečius. Iš pačios A. K. ir iš savo vyro J. K. bei jo tėvų K. pasakojimų žino, kad (duomenys neskelbtini) kaime A. pradėjo gyventi nuo jos vestuvių su P. K. 1931 – 1932 m. Namus ir žemę (duomenys neskelbtini) kaime, A. su vyru P. pirko iš M., iškart po vestuvių. K. gyveno labai ūkiškai, pasiturinčiai, turėjo didelius namus, turėjo ir dirbo labai daug žemės – apie 28 ha, augino daug gyvulių (karvių, kiaulių, arklių). Turėjo tarnų, kelis metus pas A. K. tarnavo jos vyro J. brolis P. K.. Visa A. ir jos vyro P. žemė, apie 28 ha, buvo vienoje vietoje, apie jų namus, (duomenys neskelbtini) kaime. Ši žemė kartu su A. namais, buvo dešinėje kelio (nuo Prienų į Pakuonį) pusėje. Dešinėje pusėje jų žemė ribojosi su raistu, už kurio kaimynais buvo: G., M., K., R.. Kairėje jų žemės pusėje kaimynais buvo K. ir Z.. 1941 m. A. vyrą P. K. nušovė stribai laukuose, prie pat jų namų. Po vyro P. mirties A. viena liko gyventi tuose namuose, tačiau ir toliau turėjo tarnų, ūkininkavo, dirbo žemę. Antrą kartą A. ištekėjo 1956 m., už K. Č., kuris apie 1983 m. mirė. Nei su P. nei su K. A. vaikų nesusilaukė. A. B. kaime gyveno ir gaspadoriavo, augino gyvulius, dirbo žemę nuo 1931 m. (pirmų vestuvių) iki maždaug 1986 m. Apie 1948 - 1949 m. visa žemė iš A. buvo paimta į kolūkius, ir jai prie namų buvo palikta tik apie 60 arų, kuriuos ji ir toliau dirbo.

LR CPK 192 str. 8 d. nustatyta tvarka apklausta liudytoja K. K. (b.l. 70-71) parodė, kad A. K. (mergautinė pavardė – B.), gimusią (duomenys neskelbtini), pažinojo nuo vaikystės, nes jos buvo kaimynės, gyveno gretimuose kaimuose. A. su savo tėvais B. gyveno ant kalno - (duomenys neskelbtini), o ji su savo tėvais Č. gyveno pakalnėje – (duomenys neskelbtini). A. dažnai ateidavo pas juos į svečius, nes draugavo su ja ir jos vyresne seserimi M. Č. ir ji su seserimi nueidavo į svečius pas A., į jos tėvų namus. Kai jai buvo 12-13 metų, t.y. 1931 - 1932 m. vasarą vyko pirmos A. vestuvės su P. K.. Ji su seserimi dalyvavo ir A. vestuvėse. Po vestuvių A. ir P. K. įsikūrė ir pradėjo gyventi namuose, (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma, A. K. su vyru P. šiuos namus (duomenys neskelbtini) kaime ir 27-28 ha žemės aplink šiuos namus nusipirko iš M. ir pradėjo gyventi ir ūkininkauti. Aplankydavo A. ir jos naujuose namuose (duomenys neskelbtini) kaime. A. su vyru P. gyveno labai ūkiškai: turėjo ir dirbo labai daug žemės, apie 27 – 28 ha, augino gyvulius (karves, arklius, kiaules ir kt.), ūkyje turėjo tarnų, buvo labai tvarkingi ir visų gerbiami ūkininkai. Turėjo gražius ir didelius pastatus: buvo didelis namas, tvartas, klojimas, svirnas. Visa A. ir jos vyro dirbama žemė (apie 27 – 28 ha) buvo vienoje vietoje – (duomenys neskelbtini), apie jų namus. Namai ir visa žemė, kurią turėjo ir dirbo A. ir P. K., buvo prie kelio, vedančio nuo Prienų į Pakuonį, dešinėje pusėje. Iš kairės pusės (žiūrint nuo kelio į jų žemę) A. ir jos vyro žemė ribojosi su kaimynais K., kurie turėjo apie 36 ha žemės; už K. sodybos ir žemės buvo Z. sodyba ir žemė. Iš dešinės pusės (žiūrint nuo kelio į jų žemę) šalia A. ir jos vyro žemės buvo raistas, o už raisto šie kaimynai: pirma – K. G. sodyba ir žemės, po to B. 3 ha dirbama žemė, toliau M. sodyba ir žemės, K. (t.y. jos ir jos vyro) sodyba ir žemės, dar toliau – S. sodyba ir žemė, už S. sodybos R. sodyba ir žemė. 1941 m. vasarą A. vyrą P. K. nušovė, nuo tada iki maždaug 1950 m., A. viena gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, tuose pačiuose namuose, viena gaspadoriavo, kartu su tarnais dirbo visą žemę, augino gyvulius, prižiūrėjo visą ūkį, mokėjo mokesčius. Apie 1950 m. visa žemė buvo paimta į kolūkius ir A., kaip ir visiems, prie namų buvo palikta tik nedidelė dalis žemės. 1943 m. ji, ištekėjusi už savo vyro P. K., pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia (duomenys neskelbtini) kaimo, taip tapo A. kaimynais. Jos vyro P. K. dalis žemės (apie 7 ha) buvo (duomenys neskelbtini), o dalis žemės (apie 4 ha) buvo (duomenys neskelbtini) ir ribojosi su A. K. žeme. 1956 m. A. susituokė su K. Č., kuris 1983 m. mirė. Visą laiką, nuo jos pirmų vestuvių su P. K. (1931 - 1932 m.) iki savo mirties 1986 m., A. nuolat gyveno ir gaspadoriavo (duomenys neskelbtini), dirbo visą žemę (kol ji nebuvo paimta apie 1950 m. į kolūkius), augino gyvulius, mokėjo visus mokesčius, tik prieš pat mirtį kelis mėnesius praleido Prienų internate, ten ir mirė. Vaikų neturėjo.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog A. K. nuosavybės teise valdė 27,99 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Apskrities žemės rūšiavimo Komisijos nutarimo (b.l. 20) matyti, kad (duomenys neskelbtini) nurodyti tokie žemės savininkai: Z. A., K., turėjęs 16,44 ha žemės, M. J., turėjęs 19,6 ha žemės, kas atitinka liudytojų parodymus ir paskutinėje grafoje, kaip 27,99 ha žemės savininku nurodyti sekantys asmenys: pirmiausia B. B., vėliau kita ranka padarytas įrašas „valdo M.“, ir dar kitu raštu vėlesnis įrašas „valdo K. A., mok. Kun. K.“. B., M., o vėliau K. priklausęs žemės sklypo plotas, nurodytas šiame archyviniame dokumente yra 27,5, ir 0,49 ha, viso 27,99 ha. Visi byloje parodymus davę liudytojai nurodė, kad K. žemę pirko iš M.. Tai visiškai atitinka byloje esančios rūšiavimo Komisijos nutarimo duomenis, kur nurodyta, jog po M. sekantis žemės savininkas – K. (K.). Rūšiavimo Komisijos nutarimas visiškai atitinka liudytojų parodymus apie A. K. valdytą žemės plotą, liudytojai vieningai parodė, kad žemę K. nusipirko iš M.. Išklausius liudytojų parodymus akivaizdu, kad jie pažinojo A. K., gana smulkmeniškai ir vienodai papasakojo apie jos gyvenimo aplinkybes, vestuves, gyvenamąją vietą, valdytą turtą, antrą santuoką bei mirtį. Liudytojų parodymai apie A. K. mirtį internate visiškai atitinka byloje esančio Mirties įrašo informaciją (b.l. 15). Be to liudytojų parodymai atitinka byloje esančią rašytinę medžiagą apie A. K. vyro mirtį (kad žuvo 1941 metais), kadangi 1942-05-27 gyventojų surašymo duomenimis, A. K. jau nurodoma kaip našlė (b.l. 21). Liudytojas V. Z. parodė, kad jo tėvai turėjo apie 20 ha žemės, tačiau K. turėjo daugiau. Liudytoja O. G. G. parodė, kad jos diedukai R. turėjo 22 ha žemės, tačiau K. jos turėjo daugiau. Taip pat nurodė, kad K. žemės sklypas buvo vienoje pusėje pailgesnis. Remiantis byloje esančiu, pagal apklaustų liudytojų parodymus sudarytu planu, A. K. priklausė apie 28 ha žemės sklypas (28,2827 ha) (b.l. 77). Taip pat iš plano, sudaryto pagal liudytojų parodymus matyti, kad K. žemės sklypas nebuvo taisyklingos formos, vienoje pusėje jis yra pailgesnis (b.l. 77).

Pagal LR CPK 177 str. įrodymai civilinėje byloje yra faktiniai duomenys. Vertinant įrodymus turi reikšmės ar faktiniai duomenys yra tikslūs, išsamūs, patikimi, susiję su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Įrodymų vertinimas grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (LR CPK 185 str.). Tokiu būdu, darytina išvada, kad rašytiniais įrodymais patvirtintų faktų, egzistavusių iki 1940 metų visuma, kartu vertinant ir 1928 m. spalio 27 d. Rūšiavimo Komisijos nutarimą, liudytojų parodymus, ieškovo atstovės paaiškinimus, suponuoja tas aplinkybes, kad A. K., A., iki nacionalizacijos valdė 27,99 ha žemės sklypą. Todėl teismas laiko nustatyta ir įrodyta, kad iki 1940 m. liepos 22 d. A. K., A., valdė 27,99 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į bylos specifiką, pašto išlaidos valstybei – 19,00 Lt, priteistinos iš ieškovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. teismas

nusprenžia :

Ieškinį tenkinti.

Atnaujinti ieškovui J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 02-07-10620 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., A., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 27,99 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 19,00 Lt (devyniolika litų) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Petrokienė