Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-167-282/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
1S-167-282/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36323-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Civilinis ieškovas
E. Ū., I. A.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos
  • 2.1.15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-167-282/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36323-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.1; 2.14.2.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos – civilinio ieškovo E. Ū. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės I. A. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. protokolinės nutarties, kuria baudžiamojoje byloje Nr. 1-854-900/2018 atsisakyta priimti civilinio ieškovo E. Ū. atstovės pagal įstatymą I. A. patikslintą civilinį ieškinį.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-854-900/2018, kurioje M. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Byloje Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo 2017 m. liepos 19 d. nutarimu E. Ū. (gim. 2001 m.) pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 143). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu I. A., kaip atstovui pagal įstatymą, leista dalyvauti procese (1 t., b. l. 45). 2017-10-25 ikiteisminio tyrimo metu I. A. pateikė civilinį ieškinį jos patirtai 101,54 eurų turtinei žalai ir E. Ū. patirtai 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l.144-149). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmosios veiklos skyriaus tyrėjos 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimais E. Ū. ir I. A. buvo pripažinti civiliniais ieškovais (1 t., 150-154 b. l.).

Teisminio nagrinėjimo metu 2018 m. rugsėjo 10 d. civilinio ieškovo E. Ū. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atstovė I. A. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kurį teismas, 2018 m. rugsėjo 10 d. protokoline nutartimi atsisakė priimti. Motyvuodamas savo sprendimą teismas nurodė, kad civilinis ieškinys gali būti reiškiamas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ir pažymėjo, kad, jei keičiasi ar atsiranda naujų aplinkybių, civilinis ieškovas gali savo teisę realizuoti kreipdamasis su civiliniu ieškiniu į teismą civilinio proceso tvarka. Teismas taip pat nurodė, jog, jo žiniomis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8898-650/2018 (K. Š., E. Ū.), kurios nagrinėjimas sustabdytas iki bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla (3 t., b. l. 86).

2018 m. rugsėjo 17 d. I. A. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 10 d. protokolinę nutartį ir prijungti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-854-900/2018 jos, I. A., 2018 m. rugsėjo 10 d. pateiktą patikslintą civilinį ieškinį.

Skunde pareiškėja nurodo, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia pareikšto civilinio ieškinio tikslinti ir pradėjus įrodymų tyrimą. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ji, kaip E. Ū. atstovė pagal įstatymą, 2017-10-23 buvo pateikusi civilinį ieškinį, tai yra civilinis ieškinys buvo pateiktas iki įrodymų tyrimo pradžios, o teismo posėdžio metu 2018-09-10 ji pateikė patikslintą civilinį ieškinį. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismas neteisingai išsprendė patikslinto civilinio ieškinio priėmimo klausimą neprijungdamas jo prie baudžiamosios byloje Nr. 1-854-900/2018.

Atsiliepimu į skundą kaltinamasis M. Š. prašo pareiškėjos I. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-09-10 baudžiamosios bylos Nr.1-854-900/2018 nagrinėjimo metu priimtą nutartį atsisakyti priimti patikslintą ieškinį nepakeista.

Skundas tenkinamas.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių. Todėl civilinio ieškinio pagrindas ar dalykas gali būti tikslinami iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios, o tam tikrais atvejais ieškinio reikalavimų tikslinimas galimas ir įrodymų tyrimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503/2008).

Bylos duomenys patvirtina, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2017-10-25 I. A. pateikė civilinį ieškinį jos patirtai 101,54 eurų turtinei žalai ir E. Ū. patirtai 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l.144-149). Teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo stadijoje civilinio ieškovo atstovė ir civilinė ieškovė I. A. pateikė prašymą dėl patikslinto civilinio ieškinio priėmimo, kuriuo didino ieškinio reikalavimus (3 t., b. l. 85). Šios bylos kontekste konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje esant aiškiai išreikštam civilinių ieškovų reikalavimui priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš byloje kaltinamo asmens, neturėjo pagrindo nepriimti patikslinto civilinio ieškinio. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog įrodymų tyrimų stadijoje teismas išklausė civilinio ieškovo atstovės pagal pavedimą advokatės Jurgitos Šlapaitienės ir atstovės pagal įstatymą, civilinės ieškovės I. A. paaiškinimus dėl patikslinto civilinio ieškinio esmės (3 t., b. l. 85), tačiau nepagrįstai sprendė, jog atsiradus naujoms aplinkybėms civilinis ieškovas turėtų realizuoti savo teises kreipdamasis į teismą civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 str.). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 dalys). Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą. Žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 str.), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 str.) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pažymima, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą teismas turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teismo aktyvus vaidmuo nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje įtvirtintas ir BPK 115 straipsnio 1 dalyje, numatančioje teismo teisę nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Įstatymas teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Ir tik jei negalima apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio nepadarius byloje pertraukos, nesurinkus papildomų duomenų, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę pripažinti ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, o įrodymų tyrimo metu pateikti papildomi duomenys sąlygoja galimybę tinkamai realizuoti žalos atlyginimo pagrįstumą ir teisingą jos dydžio nustatymą. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo išvada apie civilinių ieškovų teisę realizuoti savo teisę į žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka yra nepagrįsta. Taip pat nagrinėjamu atveju civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje sprendimui negali turėti įtakos ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla, kadangi nagrinėjamu atveju turi būti išspręstas žalos, kilusios iš nusikalstamos veikos, atlyginimo klausimas.

Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2018 m. rugsėjo 10 d. protokoline nutartimi atsisakė priimti civilinio ieškovo E. Ū. atstovės pagal įstatymą I. A. patikslintą civilinį ieškinį, todėl ši nutartis naikinama.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti patikslintą civilinį ieškinį, bei priimti civilinio ieškovo E. Ū. atstovės pagal įstatymą bei civilinės ieškovės I. A. pateiktą patikslintą civilinį ieškinį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė