- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- eI-610-331/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. P., E. K., A. E.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. (A. P.), E. K., A. P., A. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. (15/5-2)11U-1555(01649; 01650; 01651; 01652) panaikino Rusijos Federacijos piliečiams A. P., E. K., A. P., A. E. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojančius iki 2018 m. rugsėjo 26 d. (el. b., I t., b. l. 32–34).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (el. b., I t., b. l. 1–8) ir prašo panaikinti Migracijos departamento 2017 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1555 (01649; 01650; 01651; 01652).
3. Paaiškino, kad 2016 m. birželio 30 d. pareiškėjas A. P., tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos įmonės Obshchestvos ogranichennoi otvetstvennostiu „SK-NN“ filiale (toliau – ir Filialas) vadybininko pareigose, iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo Rusijos ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia atstovybės veiklai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas priėmė sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjo sutuoktinei, Rusijos Federacijos pilietei E. K., tuo pagrindu, kad ketina gyventi Lietuvos Respublikoje su savo sutuoktiniu, pareiškėjo nepilnamečiui vaikui Rusijos Federacijos pilietei A. P. ir E. K. nepilnamečiui vaikui Rusijos Federacijos pilietei A. E. tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečių užsieniečių tėvai, kurie turi leidimus laikinai gyventi. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime konstatavo, kad Bendrovės filialo veiklos požymių nenustatyta, todėl darytina išvada, kad Bendrovės filialas Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo, o pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie šio filialo veiklą, savo atvykimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo pagrindinį tikslą, jis faktiškai nedirba Filiale. Pareiškėjai skunde neneigia, kad atsakovui nepranešė apie pasikeitusias aplinkybes, kadangi neturėdami teisinio išsilavinimo ir praktikos nežinojo, kad reikia pakeisti (patikslinti) aplinkybes dėl veiklos vykdymo. Be to, pareiškėjai tikėjosi, kad vykdydami teisėtą veiklą pagal Įstatymą elgiasi teisingai. Pareiškėjas su S. S. pasirašė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį dėl veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose buvo vykdoma UAB „Įtempiamosios lubos“ veikla. Šis adresas nurodomas, kaip virtualaus ofiso adresas. UAB „Įtempiamosios lubos“ užsiėmė įtempiamų lubų rengimo paslauga, o šiai veiklai ir korespondencijos priėmimui nėra būtinas fizinis biuras. Pareiškėjai nežinojo visų sąlygų apie tinkamą veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje, bet kokiu atveju siekė vykdyti veiklą legaliai. Pareiškėjai dirba ir gyvena Lietuvos Respublikoje, siekia tinkamai įsitvirtinti Lietuvoje, ko pasėkoje yra įsigiję nekilnojamojo turto, kuriame gyvena ir ketina ateityje gyventi su visa šeima. Migracijos valdyba rėmėsi trečiųjų asmenų paaiškinimais, kad UAB „Įtempiamosios lubos“ registracijos adresu veiklos nevykdo, tačiau šie paaiškinimai neturi jokios teisinės ir faktinės reikšmės, kadangi nebuvo tinkamai įsitikinta, ar nurodytu adresu yra gaunama korespondencija. Pareiškėjų nuomone, Migracijos departamentui negali būti suteikiamas pagrindas spręsti, ar Filialas arba UAB „Įtempiamosios lubos“ yra fiktyvi įmonė, kadangi sprendžiant klausimą dėl įmonės fiktyvumo reikia vertinti faktinį darbuotojų darbo atlikimą, o ne faktinę darbuotojų darbo vietą. Veikla buvo tinkamai vykdoma ir darbuotojai dirbo pagal darbo sutartyje numatytas sąlygas. UAB „Įtempiamosios lubos“ iki patikrinimo dienos savo įmonėje neturėjo mažiau nei 3-4 darbuotojų, kuriems buvo tinkamai ir laiku mokamas atlyginimas. Visa vykdoma veikla buvo UAB „Įtempiamosios lubos“, o ne Filiale. UAB „Įtempiamosios lubos“ veikla atitiko Įstatymo reikalavimus, tiesiog pareiškėjai dėl žinių stygiaus tinkamai neįformino ir nepranešė Migracijos valdybai dėl pasikeitusios situacijos. Privalomas darbuotojų skaičius (ne mažiau nei trys Lietuvos Respublikos piliečiai) apsunkina realios veiklos vykdytojus, nes ne visada veiklai (verslui) vykdyti yra reikalingas tam tikras nustatytas darbuotojų skaičius. Ši sąlyga buvo panaikinta paties įstatymo leidėjo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Įstatymo pataisomis. Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas yra diskriminacinio pobūdžio ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą.
Atsiliepimas
4. A. M. departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (el. b., II t., b. l. 1–8) paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ne teisėtos veiklos vykdymui pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kaip Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens dalyviui), o tam, kad jis atvyktų dirbti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad yra siunčiamas dirbti į įmonės filialą Lietuvos Respublikoje, nes jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo veiklai. Skunde pareiškėjai įrodinėja nesant leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, kurių net nebuvo konstatuota ginčijamame sprendime (pvz., įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi). Pareiškėjo skunde nurodomi teiginiai, jog UAB „Įtempiamosios lubos“ nėra fiktyvi įmonė bei atitinka teisės aktų reikalavimus, neturi jokios teisinės ir faktinės reikšmės. Nėra aktualūs ir pareiškėjo teiginiai dėl teisinio reglamentavimo, kuris, anot jo, yra diskriminacinio pobūdžio ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą, kadangi šie pareiškėjo teiginiai yra susiję išimtinai su leidimu laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, o pareiškėjo situacija turi būti nagrinėjama atvykimo dirbti į įmonės filialą Lietuvos Respublikoje kontekste. Pareiškėjai neneigia, kad nedirba Bendrovės filiale Lietuvos Respublikoje, t. y. nedirba pagal deklaruotą atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką pagrindą, pagal kurį jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjai taip pat neneigia ir to fakto, kad, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, nepranešė dėl pasikeitusių aplinkybių, nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tokį savo neveikimą pareiškėjai argumentuoja tuo, kad neturi teisinio išsilavinimo, neturi praktikos, nežinojo, kad yra toks reikalavimas. Migracijos departamento vertinimu, tokie pareiškėjų argumentai negali pateisinti neveikimo, prieštaraujančio teisės aktų reikalavimams, bei paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai skunde nemažą dėmesį teikia darbui UAB „Įtempiamosios lubos“, pateikia dokumentus, kuriais, anot jų, siekia įrodyti tinkamą naujos įmonės veiklą. Migracijos departamentas akcentuoja, kad trečiųjų šalių piliečiams leidimai laikinai gyventi yra išduodami konkrečių juridinių asmenų pagrindu. Tokiu atveju, jei pareiškėjai siekia gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo UAB „Įtempiamosios lubos“ pagrindu, jie turi pateikti naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir pateikti pagal teisės aktus numatytus dokumentus. Tai, kad pareiškėjai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, jie turi įrodinėti ne teismui, o Migracijos departamentui. Kaip matyti iš 2016 m. lapkričio 25 d. tarp Bendrovės filialo direktoriaus S. S. I. ir UAB „Įtempiamosios lubos“ direktoriaus A. P. sudarytos Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties, pareiškėjas jau tuo metu atstovavo ne Filialo, o būtent UAB „Įtempiamosios lubos“ interesus. Pareiškėjas UAB „Įtempiamosios lubos“ vadovu tapo 2016 m. lapkričio 25 d. Pareiškėjas migracijos institucijoms pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo pragyvenimo lėšų šaltinį. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas nurodė „Atlyginimas 1500 Eur“, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, pareiškėjas Filiale faktiškai nedirbo ir jo pateikti duomenys dėl pragyvenimo lėšų neatitiko faktinės tikrovės leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, pareiškėjas atsakingoms migracijos institucijoms nebuvo pateikęs jokių duomenų apie pasikeitusį pragyvenimo lėšų šaltinį ir jo dydį. Pareiškėjų minima aplinkybė, kad jis yra įsigijęs butą Visagine, vertintina kaip neturinti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi tam, kad jis atvyktų dirbti vadybininku į Filialą. Jeigu pareiškėjas pageidauja lankytis Lietuvos Respublikoje dėl priežasčių, susijusiu su įsigytu nekilnojamuoju turtu Visagine, jis gali teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką su galiojančia viza. Aplinkybė, jog užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad Migracijos departamentas, nustatęs Įstatyme įtvirtintą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, neturi teisės priimti sprendimo panaikinti užsieniečiui išduotą ar pakeistą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisė gyventi Lietuvos Respublikoje yra išvestinė iš pareiškėjų teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi pareiškėjui, kaip sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko kvietėjui, buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, pareiškėjų nepilnamečiams vaikams taip pat buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jis atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjams panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantys iki 2018 m. rugsėjo 26 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nustatyta, kad 2016 m. birželio 30 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti OOO „SK-NN“ filiale vadybininku, kai iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo užsienio valstybės įmonėje Obshchestvos ogranichennoi otvetstvennostiu „SK-NN“, registruotoje Rusijos Federacijoje, ir jo dalykinių žinių ir aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo veiklai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, OOO „SK-NN“ filialo nuostatus ir tarpininkavimo raštą, Obshchestvos ogranichennoi otvetstvennostiu „SK-NN“, registruotos Rusijos Federacijoje, tarpininkavimo raštą, darbo sutartį, sudarytą su Obshchestvos ogranichennoi otvetstvennostiu „SK-NN“ ir kitus dokumentus (el. b., II t., b. l. 19–21, 27, 28, 30–31, 32, 33–37, 41–42, 48–53, 57–59, 62–63, 67–68, 74–77, 80–81, 83). Tą pačią dieną pareiškėjo sutuoktinė, Rusijos Federacijos pilietė E. K., Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti jai ir jos dukterims, Rusijos Federacijos pilietėms A. E., gim. 2006 m. rugsėjo 29 d., ir A. P., gim. 2012 m. liepos 20 d., leidimus laikinai gyventi, ir šią teisę patvirtinančius dokumentus (el. b., II t., b. l. 167–177). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs A. P. pateiktą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, 2016 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. Tą pačią dieną Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti E. K., A. E. ir A. P. leidimus laikinai gyventi, galiojančius dvejus metus (iki galios A. P. leidimas laikinai gyventi). 2016 m. rugsėjo 26 d. Migracijos valdyba išdavė pareiškėjams leidimus laikinai gyventi LT7397718, LT7397719, LT7397720 ir LT7397721, galiojančius iki 2018 m. rugsėjo 26 d. (el. b., b. l. 204–205). 2017 m. vasario 7 d. Migracijos valdyba nuvyko OOO „SK-NN“ filialo nurodytu veiklos vykdymo adresu: Švitrigailos g. 8-214, Vilnius. Patikrinimo metu nustatyta, kad šiuo adresu yra verslo centras, kuriame savo ofisus turi daug įmonių. Šiame pastate įsikūrusios advokatų kontoros darbuotoja paaiškino, kad 214 kabinete dažniausiai nieko nebūna. Patikrinimo metu (14 val.) kabineto durys buvo uždarytos, ant durų pakabintas popieriaus lapas su OOO „SK-NN“ filialo pavadinimu. 2017 m. gegužės 23 d. Migracijos valdyba nuvyko OOO „SK- NN“ filialo buveinę adresu: (duomenys nesklebtini). Ant gyvenamojo namo, esančio šiuo adresu, šio filialo iškabos, pašto dėžutės ir darbuotojų nebuvo. Kaimynė paaiškino, kad šiuo adresu esančiame bute gyvena užsieniečiai, tačiau nežino, kokios šalies piliečiai. Taip pat ji nurodė, kad žino, kad šiuo adresu yra registruota kažkokia įmonė, tačiau darbuotojų niekada nėra mačiusi. Patikrinus duomenis Juridinių asmenų registre, buvo nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 1 d. A. P. tapo OOO „SK-NN“ filialo direktoriumi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, OOO „SK-NN“ filiale nėra įdarbintų darbuotojų, A. P. nuo 2017 m. kovo 1 d. dirba UAB „Įtempiamos lubos“. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visas patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Migracijos departamentas konstatavo, kad A. P. neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo reikalavimų (OOO ,.SK-NN“‘ filialas neturi patalpų, kuriose vykdo veiklą, jame nėra dirbančių darbuotojų, filialo direktorius dirba kitoje įmonėje, todėl šis filialas nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje), A. P. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie šio filialo veiklą ir pagrindinį jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, jis siekė atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi, o ne dirbti Lietuvos Respublikoje OOO „SK-NN“ filiale vadybininku, jis neturi ilgalaikių ekonominių, socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į tai Migracijos departamentas skundžiamu 2017 m. spalio 3 d. sprendimu panaikino A. P. leidimą laikinai gyventi (paaiškėjus, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai) ir panaikino E. K., A. E. ir A. P. leidimus gyventi (kaip šeimos nariams, gyvenantiems, kartu su užsieniečiu, kurio leidimas buvo panaikintas).
8. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), kurio 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 6 punktą yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Įstatymo 58 straipsnyje nustatyta, kad: užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu: jis yra šio Įstatymo 11 straipsnio 5¹ dalyje nurodytas užsienietis, perkeliamas įmonės viduje ne ilgesniam negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpiui dirbti į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir jeigu užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, netrunka ilgiau negu 3 metus, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba specialistas, ar ilgiau negu vienus metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas; jeigu užsienietis dirbs priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą (5 punktas); yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje (6 punktas). Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu: 1) jis pakeičia asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus; 2) pasikeičia jo šeiminė padėtis; 3) jis pakeičia gyvenamąją vietą; 4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens (toliau – įmonė) arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte ar 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nustatytais pagrindais arba kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip vadovui, vadovausiančiam priimančiajai įmonei. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi; 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
9. Pareiškėjui A. P. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas paaiškėjus, kad jis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Filialo veiklą, savo tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, t. y. jo tikrieji tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti. Jo sutuoktinei E. K. ir jos dukroms A. E. ir A. P. leidimai laikinai gyventi panaikinti, kaip šeimos nariams, gyvenantiems, kartu su užsieniečiu (A. P.), kurio leidimas buvo panaikintas. Teismui įvertinus Migracijos departamento surinktų duomenų visumą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas siekė atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi, o ne dirbti Lietuvos Respublikoje Filiale vadybininku. Teismui įvertinus bylos aplinkybes, atsakovo surinktą medžiagą, darytina išvada, kad A. P. neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo reikalavimų, nes Filialas neturi patalpų, kuriose vykdo veiklą, jame nėra dirbančių darbuotojų, Filialo direktorius dirba kitoje įmonėje, todėl Filialas nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje ir pareiškėjas faktiškai nedirba Filiale. Teismas laiko, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 50 straipsnio 1, 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, o pareiškėjai, nepaisė teisės aktų nustatyto reikalavimo, nes kreipdamiesi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. P. darbą Filiale, savo tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus. Pažymėtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Tačiau pareiškėjai iki šiol į Migracijos departamentą nesikreipė. Pareiškėjas A. P. skunde neneigia, kad nedirba Filiale, t. y. nedirba pagal deklaruotą atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką pagrindą, pagal kurį jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas taip pat neneigia ir to fakto, kad, pasikeitus aplinkybėms, nepranešė, nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. elgėsi priešingai nei reikalauja Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis. Tokį savo neveikimą pareiškėjas argumentuoja tuo, kad neturi teisinio išsilavinimo, neturi praktikos, nežinojo, kad yra toks reikalavimas. Teismas sutinka su Migracijos departamento teiginiais, kad tokie pareiškėjo argumentai negali pateisinti jo neveikimo, prieštaraujančio teisės aktų reikalavimams, bei paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Teismas negali sutikti su pareiškėjų teiginiais, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, kadangi pareiškėjas A. P. vykdė teisėtą veiklą UAB „Įtempiamos lubos“. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių aiškiai matyti, kad pareiškėjai kreipėsi ir leidimas laikinai gyventi jiems buvo išduotas ne veiklos UAB „Įtempiamos lubos“ vykdymo pagrindu, bet dėl to, kad A. P. atvyktų dirbti į visai kitos įmonės OOO „SK-NN“ filialą Lietuvos Respublikoje vadybininku. Pareiškėjai, siekdami įteisinti savo buvimą veiklos UAB „Įtempiamos lubos“ pagrindu, turėtų iš naujo kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ir pateikti šio pagrindo buvimą patvirtinančius dokumentus. Tai, kad pareiškėjas A. P. atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, pareiškėjai turi įrodinėti ne teismui, o Migracijos departamentui. Kaip jau minėta, pareiškėjams leidimai laikinai gyventi buvo išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (t. y. kad A. P. atvyktų dirbti į įmonės OOO „SK-NN“ filialą Lietuvos Respublikoje vadybininku), todėl jų skundo argumentai susiję su privalomo darbuotojų skaičiaus reikalavimų Įstatyme pakeitimais (taikytini tais atvejais, kai leidimai laikinai gyventi išduodami teisėtos veiklos vykdymo pagrindu), atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pareiškėjų nurodytos Įstatymo nuostatos pareiškėjų atžvilgiu nebuvo taikomos. Tai, kad pareiškėjai nežinojo visų sąlygų apie tinkamą veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje negali paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pareiškėjų teismui pateikti papildomi dokumentai, kurių neturėjo bei nevertino Migracijos departamentas priimdamas ginčo sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti šį sprendimą, nes sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas pagal LVAT suformuotą praktiką yra vertinamas pagal tuos dokumentus bei įrodymus, kuriuos atsakovas turėjo iki priimant ginčijamą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-3048-822/2016).
12. Pareiškėjų skundo argumentai, kad UAB „Įtempiamos lubos“ veikla nėra fiktyvi, kad įmonė atitinka teisės aktų reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ginčijamu sprendimu Migracijos departamentas nevertino UAB „Įtempiamos lubos“ veiklos fiktyvumo.
13. Pareiškėjų skundo argumentai, kad A. P. dirba ir jie gyvena Lietuvos Respublikoje, siekia tinkamai įsitvirtinti, ko pasėkoje yra įsigiję nekilnojamojo turto, kuriame gyvena ir ketina ateityje gyventi su visa šeima, atmestini kaip neturintys įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi, kaip jau minėta, leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduoti tuo pagrindu, kad A. P. atvyktų dirbti į įmonės OOO „SK-NN“ filialą Lietuvos Respublikoje vadybininku, o ne dėl jo ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjams pageidaujant lankytis Lietuvoje dėl priežasčių, susijusių su įsigytu nekilnojamuoju turtu, jie galės teisėtai atvykti į Lietuvą su galiojančia viza.
14. Pareiškėjai šioje administracinėje byloje teisės aktų nustatyta tvarka nepaneigė ginčijamame sprendime Migracijos departamento padarytos išvados, kad pareiškėjas A. P. OOO „SK-NN“ filiale Lietuvos Respublikoje faktiškai nedirba. Jo paaiškinimai ir pateikti papildomi įrodymai, susiję su veiklos vykdymu UAB „Įtempiamos lubos“, o ne OOO „SK-NN“ filiale Lietuvos Respublikoje, tik įrodo šios išvados pagrįstumą ir tai, kad pareiškėjo interesai Lietuvos Respublikoje neatitiko prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi deklaruotų atvykimo tikslų. Kadangi pareiškėjui, kaip sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko kvietėjui, buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, pareiškėjo sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams teisėtai ir pagrįstai taip pat buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi, kadangi jų teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra išvestinė.
15. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas, laiko, kad Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų, jog pareiškėjams būtų panaikinti išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes OOO „SK-NN“ filialas neturi Lietuvoje patalpų, kuriose vykdytų veiklą, filiale nėra dirbančio nė vieno darbuotojo, o pareiškėjas yra įsidarbinęs kitoje įmonėje (UAB „Įtempiamos lubos“) ir to neginčija teismui, atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas A. P. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo pragyvenimo lėšų šaltinį. Taigi bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai, kreipdamiesi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie leidimų gavimo tikslą (kad A. P. atvyktų dirbti į įmonės OOO „SK-NN“ filialą Lietuvos Respublikoje vadybininku). Teismas pažymi, kad būtent pareiškėjai turėjo pareigą laiku pateikti Migracijos departamentui teisingus ir išsamius duomenis. Teismas laiko, kad pareiškėjų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, pareiškėjai siekė atitikti Įstatyme nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
16. Pastebėtina, kad nustačius bent vieną iš Įstatymo 50 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas laikinai gyventi panaikinamas, esant tai patvirtinančių dokumentų, pradedama sprendimo panaikinti leidimą priėmimo procedūra. Taigi, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą pradėti pareiškėjų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedūrą. Leidimų laikinai gyventi panaikinimas nepažeidžia jų teisėtų lūkesčių, nes Įstatymo 50 straipsnio nuostatos nustatančios leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus yra imperatyvios ir pareiškėjų atžvilgiu buvo pritaikytos teisėtai ir pagrįstai.
17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
18. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. (15/5-2)11U-1555(01649; 01650; 01651; 01652) paliekamas nepakeistas, pareiškėjų reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).
19. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų A. P. (A. P.), E. K., A. P., A. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.