Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas R. R. pareiškimo, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimą priimti atsisakytina.

Teismas, pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą, privalo spręsti pagal pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 443 str. 1 d., 137 str. 1 d.). Jau šioje civilinio proceso stadijoje teismas turi išspręsti ir klausimą, ar sprendžiant iš nurodytų ir pateiktų dokumentų, pareiškimas yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ir teismingas teismui kuriame jis reiškiamas (CPK 443 str. 1 d., 137 str. 2 d. 2 p.).

Ginčas tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus kilęs dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, tokios kompensacijos skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Valstybinių socialinių draudimo pensijų (toliau, - pensijų) įstatymas ir Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau, - aprašas), patvirtintas LRV 1995-01-20 nutarimu Nr. 267. Pastarojo aprašo 27 punktu imperatyviai nustatyta, jog ginčai dėl kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas nagrinėjami minėto pensijų įstatymo 45 straipsniu nustatyta tvarka, o šiame straipsnyje taip pat imperatyviai nustatyta, kad teritorinių skyrių sprendimai turi būti skundžiami (jeigu sprendžiama pasinaudoti tokia apskundimo teise) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o pastarosios sprendimai, - teismui (specializuotam administraciniam teismui). Ši įstatymu nustatyta speciali tokio ginčo sprendimo tvarka ir sąlygos pareiškėjai pagal bylos duomenis buvo žinomos, kadangi ji kreipėsi į suinteresuotą asmenį su prašymu, gavusi neigiamą sprendimą pastarąjį skundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tačiau nėra aišku, kodėl pareiškėja pilnai nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos ir neskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo, kuris, kaip nurodė pareiškėja buvo neigiamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiško savo pobūdžiu ginčo kasacinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008 buvo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymais įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas yra nustatęs tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali ir turi būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 str. str. nustatyta tvarka, tačiau kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento (pavyzdžiui, skundo aukštesniam organui (pareigūnui) pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą.

Taigi, tiek esamas teisinis reguliavimas, tiek ir suformuotas jo aiškinimas aktualioje teismų praktikoje suponuoja tai, kad pareiškėjos teismui pateiktas pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl atsisakytinas priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 3 str. 6 d.).

Teismas išaiškina pareiškėjai, jog siekdama suinteresuoto asmens ginčijamos teisės į kompensaciją įgijimo, ji turi teisę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą skųsti pagal teismingumą specializuotam administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 p., 2005-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.5 p.).

Be to, pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 446 str.).

Iš pareiškime nurodytos pareiškėjos gyvenamosios vietos matyti, kad pareiškėja gyvena Jonavos rajone. Atsižvelgiant į tai, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja turėtų paduoti ne Kauno apylinkės teismui, o Jonavos rajono apylinkės teismui, pagal pareiškėjos gyvenamąją vietą. Ši nustatyta aplinkybė, taip pat, būtų pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (CPK 443 str. 1 d., 137 str. 2 d. 2 p., 3 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 443 str. 1 d., 446 str., 137 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 d., 290 str., 291 str.,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos R. R. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, ir jį kartu su pateiktais dokumentais gražinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.