Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vedusio, dirbančio AB „DNB“ banke (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, skundą dėl 2015-12-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. nutarimo Nr. 10N-46679441-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. 2015-12-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-46679441-15 A. C. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 124¹ straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta 28 eurų bauda už tai, kad jis 2015-12-19, 10.31 val., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 29 km., Trakų r. sav., vairuodamas transporto priemonę Nissan X-trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame ženklu Nr. 110 „Sankryža su šalutiniu keliu iš kairės“.

Teismui pateiktame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. C. su priimtu nutarimu nesutinka, prašo jį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kreiptis į Vyriausybę su pasiūlymu patikslinti Kelių eismo taisyklių XVI skyriaus nuostatas arba įpareigoti tai padaryti Kelių policijos valdybą, kaip turėtų elgtis vairuotojai jau pradėto lenkimo manevro atvejais, kai lenkimo manevro metu įvažiuojama į draudžiamo lenkti kelio atkarpą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos teismui pateiktame atsiliepime į skundą prašoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkinti, nurodoma, kad kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 29 kilometras buvo pažymėtas įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, įspėjamieji ženklai, išskyrus ženklus Nr. 138, 139, 146-149, gyvenvietėse įrengiami 50-100 m atstumu, o ne gyvenvietėse – 150-300 m atstumu prieš pavojingo ruožo pradžią. A. C. lenkė važiuojančią transporto priemonę ne gyvenvietėje, skunde jis nurodė, kad lenkimo metu matė kelio ženklą Nr. 110, todėl lenkimo manevrą A. C. turėjo nutraukti arba pradėtą manevrą užbaigti iki pavojingo ruožo (sankryžos; siauros ištisinės ženklinimo linijos) pradžios. Iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, tad vairuotojas saugiai užbaigti manevrą turėjo galimybę. Lenkdamas transporto priemonę sankryžos pagrindiniame kelyje A. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Teismo posėdžio metu A. C. skundą palaikė, prašė prie bylos prijungti kelio atkarpos vaizdo medžiagą, nurodė, kad jis realiai ir objektyviai negalėjo nutraukti arba pabaigti lenkimo manevro iki sankryžos, kadangi paskui jį važiavo kitas lenkiantis automobilis, jis vairavo automobilį, sveriantį dvi tonas, reikėjo įvertinti visas technines aplinkybes, priimti labai greitą sprendimą. Lenkiamas automobilis galėjo stabdyti. Tuo konkrečiu atveju, kai jis privažiavo ženklą ir dar nestabdė, bet atleido greičio pedalą, atstumas iki antro lenkiančio automobilio pasidarė minimalus, jis priėmė sprendimą, kad turi tęsti lenkimo manevrą. Dėl techninių ir fizikinių savybių, atsižvelgdamas į tai, kad jo automobilis sunkesnis, pagreitis yra didesnis, kad iš priekio nėra automobilių, jis lenkimą pabaigė. Horizontalusis ženklinimas nedraudė lenkimo manevro, kur jis pradėjo lenkti. Manevro eigoje įvažiavo į tą zoną, kur buvo ženklinimas, pradėti lenkti toje vietoje nebuvo galima, o pabaigti galima. Pradėjo lenkti, kai buvo galima lenkti. Pabaigė lenkti iš karto už tos sankryžos. Dėl savo veiksmų jis galėtų padaryti daug didesnės žalos aplinkiniams, jo automobilis sunkesnis, džipas, lenkiamas ir iš galo važiuojantys automobiliai yra lengvieji, todėl visa fizikinė – techninė padėtis rodė, kad nebuvo gerų aplinkybių daryti staigius veiksmus. Jis atleido greičio pedalą ir tikrai būtų grįžęs kitomis aplinkybėmis į savo juostą, priėmė sprendimą per 6 sekundes. Toje situacijoje užbaigė manevrą maksimaliai saugiai. Važiuojant paskui lenkiamą automobilį nuo ženklo pravažiuojant per pirmąją ne ginčo sankryžą paskui jį susirinko 4-6 automobiliai. Sprendimas baigti lenkti buvo tuo metu vienintelis ir tomis aplinkybėmis pats saugiausias manevras, ką jis ir padarė. Jis pamėgino nutraukti lenkimo manevrą, elgesys iš paskos važiuojančio automobilio jam parodė, kad saugiai to padaryti negalėjo.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, išklausęs skundą padavusį administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį daro išvadą, kad skundžiamas 2015-12-19 nutarimas yra priimtas tinkamai neištyrus galimo pažeidimo bei nesurinkus pakankamai kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, padarymo pagrindžiančių įrodymų.

A. C. už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta 28 eurų bauda už tai, kad jis 2015-12-19, 10.31 val., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 29 km., Trakų r. sav., vairuodamas transporto priemonę Nissan X-trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. ATPK 124¹ str. 3 d. numatyta, kad lenkimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki keturiasdešimt trijų eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių. Kelių eismo taisyklių 140.1 p. nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintas lenkimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, gali būti padarytas tik tyčia.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. C. teigė, kad jis lenkė kitą automobilį sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, tačiau taip pasielgė, nes neturėjo kitos galimybės iki sankryžos grįžti į savo juostą, toks jo elgesio variantas buvo saugiausias toje situacijoje. Teismas nustatė, kad A. C. lenkimo manevrą pradėjo leidžiamoje vietoje, t.y. iki ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Nuo ženklo Nr. 110 iki sankryžos buvo 150-300 m atstumas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo itin trumpą laiko tarpą nutraukti arba pabaigti lenkimo manevrą. Tai, kad asmuo pasirinko baigti lenkimą už sankryžos, nulėmė siekis išvengti neigiamų pasekmių, galinčių kilti jam pačiam ar kitiems eismo dalyviams, kadangi jis vairavo sunkesnį automobilį nei lenkiamas automobilis, už jo taip pat lenkimo manevrą atlikinėjo dar vienas automobilis, todėl automobilio stabdymas, kitokie staigūs veiksmai galėjo sukelti neigiamas pasekmes eismo dalyviams. Teismas neturi pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, kad jis bandė grįžti į savo eismo juostą, tačiau atsižvelgęs į tai, kad vairuoja sunkesnį automobilį, kurio pagreitis didesnis, atleidus greičio pedalą atstumas iki iš galo važiuojančio automobilio pasidarė minimalus ir jis, siekdamas išvengti neigiamų padarinių, nusprendė tęsti lenkimo manevrą, kurį užbaigė iš karto už sankryžos. Teismas siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą paprašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pateikti įvykio vaizdo ir garso medžiagą, tačiau gautas atsakymas, kad vaizdo įrašo pateikti negalima, kadangi vaizdo ir garso įrašai, padaryti tarnybinio automobilio vaizdo ir garso įrašymo įrangos yra išsaugomi ne ilgiau kaip 30 dienų. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pagal pateiktus bylos duomenis nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. C. tyčia buvo nukreipta padaryti ATPK 124¹ str. 3 d. pažeidimą - lenkti vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, priešingai A. C. priimdamas sprendimą pabaigti lenkimo manevrą, kai tik atsiras galimybė, t.y., iš karto už sankryžos, įvertino, kad toks jo elgesio variantas yra saugiausias tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, grįžimas į savo eismo juostą bylos aplinkybėmis galėjo sukelti neigiamas pasekmes eismo dalyviams, o A. C. pasirinktas elgesio variantas šiuo atveju padėjo išvengti neigiamų padarinių.

Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis) konstatuoja, kad 2015-12-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-46679441-15 buvo priimtas nepagrįstai, todėl naikintinas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. C. atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

A. C. skunde prašo kreiptis į Vyriausybę su pasiūlymu patikslinti Kelių eismo taisyklių XVI skyriaus nuostatas arba įpareigoti tai padaryti Kelių policijos valdybą, kaip turėtų elgtis vairuotojai jau pradėto lenkimo manevro atvejais, kai lenkimo manevro metu įvažiuojama į draudžiamo lenkti kelio atkarpą. ATPK 290 str. numatyta, kad nagrinėjantis bylą organas (pareigūnas), nustatęs priežastis ir sąlygas, padėjusias padaryti administracinius teisės pažeidimus, pateikia įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ir kitiems pareigūnams pasiūlymus imtis priemonių, kad būtų pašalintos tos priežastys ir sąlygos. Šie asmenys per vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo pranešti pasiūlymą pateikusiam organui (pareigūnui), kokių imtasi priemonių. Pažymėtina, kad 2016-04-01 įsigalioja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame ATPK 290 str. įtvirtinta galimybė teikti pasiūlymus, kad būtų imtasi priemonių siekiant pašalinti priežastis ir sąlygas, padėjusias padaryti administracinius teisės pažeidimus, nenumatyta. Be to teismai įgyvendina teisminę valdžią, teismų paskirtis – teisingumo vykdymas, teismai taiko teisės aktus, juos aiškina, o ne kuria, kitu atveju būtų pažeistas valdžių padalijimo principas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. C. prašymas kreiptis į Vyriausybę su pasiūlymu patikslinti Kelių eismo taisyklių XVI skyriaus nuostatas arba įpareigoti tai padaryti Kelių policijos valdybą netenkintinas. A. C. primintina, kad jam Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo nuostatos suteikia peticijos teisę, t.y., teisę kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas su reikalavimais ar siūlymais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Iš dalies tenkinti A. C. skundą.

Panaikinti 2015-12-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-46679441-15, kuriuo A. C. buvo paskirta 28 eurų bauda.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos A. C. pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį, teiseną.

Netenkinti A. C. prašymo kreiptis į Vyriausybę su pasiūlymu patikslinti Kelių eismo taisyklių XVI skyriaus nuostatas arba įpareigoti tai padaryti Kelių policijos valdybą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.