Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-172-885/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-09
Bylos Nr.
AN2-172-885/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02166-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Bartkus (pirm.)
Pažeidėjas
N. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-172-885/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02166-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarties panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. N. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) Vyresniosios tyrėjos A. G. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-24263-2021 buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda už tai, kad 2021 m. rugsėjo 2 d., apie 19.00 val., adresu Linksmoji g. 123, Vilnius, N. K. priklausantis šuo, vedžiojamas su antsnukiu, bet be pavadėlio, sužalojo K. M. priklausantį Špico veislės šunį, dėl ko šuniui nustatytos dvi kastinės žaizdos ant letenos ir hematoma krūtinės ląstos srityje. Šuns gydymui išleista 101,50 Eur. Be kita ko, nutarime nurodyta tai, jog N. K. šiais savo veiksmais pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001, 2 skyriaus 5.4 punktą, taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 skyriaus 39 punktą ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi N. K. skundo netenkino ir Institucijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniame skunde N. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą.

3.1. Pasak apelianto, teismas tiesiogiai pažeidė jo procesines teises ir buvo šališkas, kadangi nors nustatė faktą, jog nagrinėjant bylą neteismine tvarka dėl apelianto pateiktų prašymų iš esmės nebuvo priimtas joks sprendimas, tačiau to nelaikė esminiu proceso pažeidimu. Kaip nurodoma skunde, teismas jokių naujų įrodymų nenustatė, netyrė ir nevertino, dėl ko buvo ignoruojamos jo procesinės teisės neteisminėje institucijoje, kas yra esminis jo teisių pažeidimas ir savaime sudaro pagrindą panaikinti priimtus procesinius sprendimus.

3.2. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai jį sutapatino su jo profesija bei konstatavo, jog pažeidėjo profesija leidžia nepaisyti jo prašymų, sumenkina procesinių teisių apimtį bei jų realizavimo būdus. Taip pat pabrėžiama, kad nors teismas skundžiamoje nutartyje citavo Lietuvos Aukščiausio Teismo (toliau – LAT) praktiką, tačiau nesilaikė formuojamos teismų praktikos, kadangi teismas nesiėmė jokių veiksmų ištirti esamus ar rinkti naujus įrodymus, pašalinti prieštaravimus tarp gautų įrodymų, kas reiškia, kad teismas ne tik nesilaiko teismų praktikos, tačiau toleruoja esamus nustatytus proceso pažeidimus, darydamas naujus.

3.3. Remdamasis LAT ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, apeliantas teigia, jog teismas tiesiogiai pažeidė jo teisę į nešališką teismą. Anot apelianto, liudytojos J. K. parodymai dėl įvykio laiko buvo atmesti, o liudytojos M. M., kuri betarpiškai dalyvavo įvykyje, teismo buvo priimti iš esmės pažodžiui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepaisė fakto, kad liudytojos gali būti suinteresuotos bylos baigtimi, nekreipė dėmesio, kad jos susijusios su byloje dalyvaujančiais asmenimis. Taip pat teismas ignoravo apelianto prašymą išreikalaudamas jo ir M. M. geolokacijos duomenis, nors tai buvo reikalinga pašalinant akivaizdų parodymų prieštaringumą. Skunde teigiama, kad nors teismas konstatavo, kad J. L. parodymai yra netikslūs dėl šuniuko gydymo, tačiau dėl šališkumo vis tiek jais rėmėsi. Apeliantas pažymi, jog teisme J. L. negalėjo duoti tikslių parodymų dėl šuns patirtų traumų, gydymo eigos ir pan.

3.4. Taip pat teismas nesiaiškino ar galimas įkandimas šuniui dėvint antsnukį, nors šis klausimas yra itin svarbus vertinant apelianto traukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumą. Jei jo šuo negalėjo įkasti kitam šuniui, tai reikštų, kad nėra nustatyta, kas būtent sužeidė šunį, taigi visiškai panaikinamos teismo išvados dėl apelianto padaryto nusižengimo. Teismas konstatavo ir tai, kad šuniui dėvint antsnukį, bet esant be pavadėlio, įkandimo faktas tampa akivaizdus, kas, apelianto nuomone, yra visiškai nelogiška. Teismas iš esmės nepatvirtino fakto, kad apeliantas vedžiojo šunį be pavadėlio, nors būtent tai sudaro ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

3.5. Skunde pažymima, kad M. M. negalėjo tiksliai nurodyti ar ji matė pavadėlį, jos parodymai šioje dalyje yra prieštaringi. Nukentėjusiosios K. M. parodymai turi būti vertinami itin kritiškai, kadangi ji šiame įvykyje nedalyvavo, o apie viską sužinojo iš motinos M. M.. Apeliantas pabrėžia, kad teismas nesuabejojo nukentėjusiojo statuso suteikimu K. M., nors ji įvykyje nedalyvavo, tuo metu nebuvo Lietuvoje ir tik pareiškė, kad sužinojusi apie įvykį iš savo motinos buvo sukrėsta.

3.6. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog byloje yra duomenų, kad Špico veislės šuniuko šeimininkas yra D. M., tačiau teismas į tai neatsižvelgė bei apsiribojo M. M. ir K. M. paaiškinimais, kad D. M. buvo K. M. draugas. Taip pat pažymima, jog Špico veislės šuniui nedaryti privalomi skiepai nuo 2018 m., taigi šį šunį K. M. galėjo parduoti ar kitaip perleisti nuosavybėn kitam asmeniui nuo 2015 m., kai šuo pirmą kartą buvo pateiktas čipavimui, tačiau teismas to nesiaiškino.

3.7. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog apeliantas į pirmąją apklausą atvyko su šiai bylai reikšmingais daiktais bei prašė atlikti jų apžiūrą, tačiau tai padaryta nebuvo. Nurodoma, jog nors apeliantas teikė prašymus dėl leidimo susipažinti su bylos medžiaga, joks sprendimas dėl jų priimtas nebuvo. Tik po antrojo prašymo prie bylos buvo prijungtas vienas papildomas dokumentas – veterinaro J. L. elektroninis licencijos išrašas verstis gyvūnų gydymo praktika. Apeliantas su jam pateiktu administracinio nusižengimo protokolu nesutiko, o kai atvyko paskirtu bylos nagrinėjimo laiku, į nagrinėjimą atvyko moteris, kuri pareiškė, kad bylą nagrinės, tačiau su ja susipažins eigoje. Apelianto vertinimu, ji visos bylos neperskaitė ir į jo klausimą dėl prašymų išsprendimo nurodė, kad jokių prašymų nematė ir atitinkamai jų nenagrinės. Apeliantą taip pat nustebino nuostata, kad įvykio laikas nėra svarbus bylai išnagrinėti ir kaltei (nekaltumui) nustatyti, nors nutarimas yra pagrįstas tik nukentėjusiosios K. M. apklausa, jos samprotavimais ir prašymais, nors įvykio ji net nematė.

3.8. Apeliantas nurodo, jog pareigūnė A. G. su byla susipažinti ir darytis kopijas jam leido po bylos išnagrinėjimo. Po 10-15 minučių jam atnešė nutarimą, kuriuo pripažino apeliantą kaltu, dėl ko jis sužinojo, jog tai yra A. G..

3.9. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas yra įpareigotas išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus ir argumentus bei įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog teismas ignoravo nuostatą, kad nustatant žalos požymį būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, o nagrinėdamas skundą, teismas savo padarytų išvadų neargumentavo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą ir N. K. apeliacinio skundo netenkinti. Institucija pažymi, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus bei nurodė motyvus, kuriais priimta nutartis. Vien dėl to, jog nubaustasis nesutinka su teismo išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, savaime nereiškia, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atkreipiamas dėmesys, jog byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, kurios nulėmė nepagrįstos nutarties priėmimą todėl skunde visos išdėstytas aplinkybės yra vertintinos kritiškai ir kaip noras išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. K. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti tai, jog N. K. nesutinka su skundžiama nutartimi bei iš esmės teigia, kad jis buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu bei jame pateiktais argumentais, įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiami teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti bei administracinę teiseną N. K. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

8. ANK 346 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Kaip matyti iš šios straipsnio dalies dispozicijos, nurodyta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais.

9. 2021 m. lapkričio 26 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24263-2021 nurodyta, jog N. K. pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001, 2-o skyriaus 5.4 punktą; 2019 m. gegužės 6 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. B1-306 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 6-o skyriaus 39 punktą; Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

9.1. Taisyklių 2-o skyriaus 5.4 punkte nurodyta tai, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

9.2. Aprašo 39 punkte įtvirtinta tai, kad šunis yra rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jeigu jų nėra – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės. Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.

9.3. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad N. K. padarė pirmiau nurodytą administracinį nusižengimą, t. y. neužtikrino, kad jo su antsnukiu, tačiau be pavadėlio vedžiojamas šuo nekeltų grėsmės kitiems žmonės ar gyvūnams, dėl ko kito asmens – K. M. – šuniui padarytos dvi kastinės žaizdos ir hematoma krūtinės ląstos srityje. Tokiais duomenimis yra laikytini: 2021 m. lapkričio 11 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14-ANR_P-2067-2021 (b. l. 11-12), K. M. pareiškimas apie įvykį (b. l. 15-17), išrašas iš ligos istorijos bei 2021 m. rugsėjo 6 d. gydymo išlaidų kvitas (b. l. 19-20), taip pat pažyma apie gyvūno augintinio ženklinimą elektronine tapatybės nustatymo priemone (b. l. 22), M. M., K. M. ir J. L. parodymai (b. l. 24-25, 33) ir nurodytų asmenų paaiškinimai, duoti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (b. l. 58-62, 117-119). Teismas atkreipia dėmesį, kad iš dalies įvykio aplinkybes patvirtina ir paties N. K. paaiškinimai (b. l. 23, 55-57). Pats apeliantas neneigia fakto, kad nurodytas įvykis įvyko, tačiau tvirtina, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės buvimo.

11. Apeliantas skunde pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino liudytojos M. M. parodymų, neatsižvelgė į tai, jog liudytojo J. L. parodymai yra netikslūs dėl esminių bylos aplinkybių, taip pat nepagrįstai sureikšmino K. M. parodymus, nors nukentėjusioji net nedalyvavo įvykyje. Taip pat keliamas klausimas dėl pagrindo, kuriuo teismas J. K. parodymus atmetė kaip nepagrįstus. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas atsižvelgė į šių asmenų pateiktus paaiškinimus, aptarė nustatytus netikslumus bei motyvavo jų pripažinimo patikimais ar nepatikimais pagrindus.

11.1. Apklausta nagrinėjant bylą neteismine tvarka, liudytoja M. M. nuosekliai teigė, jog N. K. vedžiojamas šuo buvo su antsnukiu, tačiau be pavadėlio. Jai vedžiojant šunis ir nespėjus šių paimti ant rankų, prie jų pribėgo N. K. šuo ir pradėjo šuniuką spausti prie žemės snukiu, tą darė daugiau nei porą kartų. Liudytoja teigė, kad jai bandant atitraukti N. K. šunį to padaryti nepavyko ir tik kai apeliantas priėjo ir atitraukė tą šunį, ji galėjo savo dukros K. M. šunis paimti ant rankų. Nors apeliantas klausė kuo galėtų padėti, ji jį pavadino „svolačiumi“ ir nuėjo toliau, kada ir pastebėjo, kad vienas iš jos šunų negali priminti vienos kojos, dėl ko ji nuvežė šunį į veterinarijos gydyklą. Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja iš esmės dėl įvykio nurodė tapačias aplinkybes. Kaip yra matyti iš apeliacinio skundo, N. K. M. M. parodymus ginčija tik dėl to, jog liudytoja teismo posėdyje apklausiama teisme vieną kartą nurodė, jog traukė N. K. šunį už pavadėlio. Nors sutiktina, kad tokį teiginį liudytoja pasakė, tačiau kaip pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, liudytoja patikslino, kad N. K. šuo buvo be pavadėlio, o bandydama jį atitraukti nuo dukters šuns, ji jį traukė už antkaklio. Teismo vertinimu, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad vienkartinis M. M. teiginys, kad ji traukė šunį už pavadėlio, nėra pakankamas pagrindas abejoti liudytojos parodymais ir pripažinti, kad N. K. šuo buvo vedžiojamas su pavadėliu.

11.2. Kaip matyti iš J. L. apklausos protokolo, liudytojas nurodė, kad įvykio dieną apie 20 val. į veterinarijos gydyklą atvyko M. M., kuri paprašė jo apžiūrėti jos šunį, nes jį buvo užpuolęs kitas šuo. Apžiūros metu jis nustatė, jog šuniui buvo padarytos dvi kastinio pobūdžio žaizdos bei apie 10 cm dydžio hematoma ant krūtinės. Taip pat liudytojas nurodė, kad žaizdos negalėjo atsirasti nuo šuns kėlimo aukštyn už pavadėlio. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, liudytojas patvirtino byloje esantį išrašą iš ligos istorijos, taip pat nurodė, jog jam sunku atsiminti visas įvykio aplinkybes. Apeliantas skunde pabrėžia, kad liudytojo duoti parodymai yra netikslūs, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Teismas atkreipia dėmesį, kad įvykis įvyko 2021 m. rugsėjo 2 d., o liudytojas apklaustas teisme buvo 2022 m. balandžio 5 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo įvykio, todėl netikslumai tarp liudytojo parodymų yra pateisintini praėjusiu laiko tarpu. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad praėjęs laiko tarpas bei aplinkybė, jog liudytojas J. L. yra veterinaras, kuris per dieną apžiūri daug gyvūnų, darė įtaką jo galimybei tiksliai atsiminti visas aplinkybes, kurios yra reikšmingos nagrinėjamam įvykiui. Nors iš pradžių liudytojas teisme nurodė, kad buvo vienas įdūrimas, tačiau vėliau patvirtino, kad žaizdos buvo dvi. Taip pat byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad šis liudytojas būtų asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi ir turėtų priežastį pateikti N. K. nepalankius parodymus. Priešingai, kaip nurodė liudytojas, tiek apeliantas, tiek liudytoja M. M. yra jų veterinarijos klinikos lankytojai, kas tik patvirtina, jog liudytojo posėdžio metu duotuose parodymuose esantys netikslumai susiję su objektyviomis aplinkybėmis, kurios neleido J. L. tiksliai atsiminti visų įvykio detalių.

11.3. Iš dalies sutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad K. M. parodymai dėl įvykio detalių yra išvestiniai iš liudytojos M. M. parodymų, kadangi ši savo dukrai papasakojo apie įvykį. Tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji taip pat paaiškino, jog 2021 m. rugsėjo 6 d. susitikus su N. K. šis neigė savo kaltę, su ja apsikeitė kontaktais ir vėliau tą pačią dieną K. M. susisiekus su apeliantu, šis nurodė, kad jos šuniui pasisekė, jog dėl įvykio kalčiausia yra liudytoja M. M. ir, kad šuns vedžiojimas su pavadėliu yra rekomendacinis. Taip pat N. K. jai teigė, jog jo šuo praeityje jau buvo užpuolęs kitą šunį, kuriam netgi prireikė operacijos. Apklausta teisme nukentėjusioji iš esmės nurodė tapačias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad nurodytas aplinkybes patvirtino nukentėjusiosios motina teisiamojo posėdžio metu, o vien tai, kad šie asmenys yra tarpusavyje susiję giminystės ryšiais ir turi konkretų statusą, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jų parodymai yra nepatikimi ar galimai melagingi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu N. K. ne kartą teigė, kad antsnukio ir pavadėlio naudojimas pagal galiojančias rekomendacijas yra perteklinis, kas taip pat iš dalies patvirtina K. M. nurodytą apelianto požiūrį į pavadėlio naudojimą.

11.4. Apeliantas taip pat kelia klausimą dėl liudytojos J. K. parodymų atmetimo. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas vertino, kad ši liudytoja nebuvo tiesioginė įvykio dalyvė, taip pat sprendė, kad jos parodymai prieštarauja tiek kitų liudytojų parodymams, tiek ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Apygardos teismas pritaria šiai išvadai ir pažymi, jog, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (b. l. 62), J. K. iš esmės nenurodė jokių esminių įvykio aplinkybių, kurios būtų reikšmingos bylai.

12. Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojamas nukentėjusiojo statuso suteikimas K. M., kadangi ji įvykyje nedalyvavo. ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatyta tai, jog nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Kaip matyti iš 2016 m. kovo 1 d. pažymos apie gyvūno augintinio ženklinimą tapatybės nustatymo priemone (ENTP), gyvūno savininku nurodyta K. M.. Tai, kad sužaloto šuns savininkė yra K. M. patvirtino ji pati, jos motina M. M. bei liudytojas J. L.. Vien tai, kad ligos istorijos išraše šuns savininku nurodytas kitas asmuo, t. y. D. M., neleidžia konstatuoti, jog K. M. nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta nukentėjusiąja. Be to, pažymėtina, kad J. L. apklausos teisme metu nurodė, kad šie duomenys įvesti kortelėje pirmojo apsilankymo metu ir po to šie duomenys nekeičiami, kadangi veterinarijos klinika nereikalauja ženklinimo pažymos. J. L. taip pat teigė, kad jis nematė D. M.. Esant šių aplinkybių visumai, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog šioje byloje K. M. pagrįstai pripažinta nukentėjusiąją dėl sužaloto jos šuns.

13. N. K. teigimu, apylinkės teismas visiškai nesiaiškino aplinkybės ar jo šuo galėjo įkasti būdamas su antsnukiu, kadangi byloje nenustatyta, kas ir kaip sužeidė K. M. šunį. Su tokiu apelianto teiginiu negalima sutikti, nes, kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių J. L. paaiškinimų, nagrinėjamu atveju šuniui nustatytos dvi vidutinio gilumo kastinės žaizdos, t. y. buvo pažeista ne tik oda, bet ir raumuo, kurios negalėjo atsirasti nuo šuns kėlimo aukštyn su pavadėliu. Šie duomenys yra nurodyti ir išraše iš ligos istorijos, taip pat buvo patvirtinti J. L. apklausos teisme metu. Byloje esanti licencija Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34) neleidžia abejoti liudytojo J. L. kompetencija gyvūnų gydymo srityje, o duomenų, kad šuo būtų sužalotas kito įvykio metu, nėra.

14. Nesutinkama ir su apelianto nurodytu teiginiu, jog būtent šuns vedžiojimas be pavadėlio sudaro ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Minėtas administracinis nusižengimas, kaip yra paminėta aukščiau, nukreipia į kitus teisės aktus, kurių nurodytos nuostatos yra susijusios su augintinio savininkų pareiga užtikrinti, kad jų gyvūnai nesukeltų žalos kitiems asmenims ar gyvūnams, kas nagrinėjamu atveju užtikrinta nebuvo, kadangi dėl nurodytų neatsakingų N. K. veiksmų buvo padaryta žala kito asmens turtui, o būtent – K. M. priklausančiam šuniui.

15. Apeliantas taip pat argumentuoja, jog nagrinėjant bylą neteismine tvarka pažeistos jo procesinės teisės, o apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sutapatino N. K. su jo profesija, tariamai nurodydamas, kad jo profesija leidžia nepaisyti jo prašymų bei sumenkina jo procesinių teisių apimtį, kadangi nebuvo gauti atsakymai į apelianto pateiktus prašymus, taip pat nebuvo atlikta jo atneštų daiktų apžiūra. Nors sutiktina su apeliacinio skundo motyvais, jog byloje nėra priimtas procesinis sprendimas dėl jo 2021 m. lapkričio 14 d. prašymo, tačiau, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, tai negali būti vertintina kaip esminis procesinis pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, licencija, leidžianti liudytojui J. L. verstis veterinarijos praktika, yra prijungta prie bylos medžiagos, be to, kaip nurodo pats apeliantas, teisė susipažinti su bylos medžiaga jam vis dėlto buvo suteikta. Pabrėžtina ir tai, kad nors nagrinėjant bylą neteismine tvarka netenkintas N. K. prašymas apžiūrėti jo atneštus daiktus, šie daiktai buvo apžiūrėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taigi negalima konstatuoti, jog ši jo procesinė teisė buvo netinkamai įgyvendinta ar neįgyvendinta iš pagrindų. Taip pat sutiktina su skundžiamos nutarties išvadomis, kad visos galimybės N. K. pasinaudoti jam garantuojamomis teisėmis buvo sudarytos nagrinėjant bylą teisme, kadangi jis galėjo pateikti teismui apžiūrėti jo atneštus daiktus, taip pat jam buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl nagrinėjamo įvykio bei išdėstyti savo nuomonę. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti tokio masto procesiniai pažeidimai, kurie sudarytų pagrįstą pagrindą pripažinti teismo nutartį ar Institucijos priimtą nutarimą nepagrįstais ir juos naikinti apelianto motyvais.

16. Apeliaciniu skundu N. K. taip pat prašė surengti žodinį bylos nagrinėjimą. ANK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai teismas pripažįsta tai, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas, ar kai yra pateiktas motyvuotas ANK 641 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų prašymas rengti žodinį bylos nagrinėjimą. Pabrėžtina, kad šis prašymas teismui nėra privalomas. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, N. K. nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Susipažinus su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi bei apeliacinio skundo motyvais, tokio pagrindo nenustatė ir apygardos teismas, taigi nagrinėjamu atveju žodinis bylos nagrinėjimas nebuvo rengiamas.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria netenkintas N. K. skundas bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimas, kuriuo N. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, paliktas nepakeistu, paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir N. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Bartkus