- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- e2-552-798/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00169-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- T. K., A. P., E. K.
- Ieškovas
- S. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams A. P., T. K. ir E. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti 2021 m. liepos 14 d. Dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės A. P. ir atsakovės T. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė A. P. padovanojo atsakovei T. K. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento); 2) pripažinti 2021 m. rugsėjo 27 d. Dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės T. K. ir atsakovo E. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė T. K. padovanojo atsakovui ½ dalį buto, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento); 3) pripažinti 2022 m. gegužės 24 d. Dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo E. K. ir atsakovės T. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas E. K. padovanojo atsakovei T. K. ½ dalį buto negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento); 4) taikyti restituciją ir grąžinti (priteisti) atsakovės A. P. nuosavybėn butą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovės T. K. nuosavybės teise registruotą bei valdomą nekilnojamąjį turtą – butą, uždraudžiant bet kokį šio turto nuosavybės perleidimą arba apsunkinimą prievolėmis, įsipareigojimais, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo.
3. Nurodė, kad byloje yra pareikšti reikalavimai dėl turtinių teisių į daiktą, dėl to siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomu, būtina areštuoti butą. Tik pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, bus garantuojamas nurodyto tikslo – status quo, t. y. faktiškai jau susiklosčiusios padėties išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovui. Priešingu atveju, atsakovei T. K. turint galimybę perleisti butą tretiesiems asmenims ir (ar) jį apsunkinti, ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas, kadangi atsakovė T. K. nebedisponuos ginčo turtu ir dėl to jo (buto) grąžinimas atsakovei A. P. – ieškovo skolininkei, objektyviai vertinant, bus negalimas. Butą apsunkinus, pvz. hipoteka, buto grąžinimas atsakovei A. P. – ieškovo skolininkei, jo teisių taip pat neapgins, nes toks hipoteka apsunkintas turtas galės būti priverstine tvarka išvaržomas trečiųjų asmenų naudai, hipotekos skolininkui nevykdant prievolių hipotekos kreditoriui. Kadangi atsakovė T. K., iki kol bus išnagrinėta byla, ir toliau galės netrukdomai ginčo turtu (butu) naudotis, tokiu būdu gaunant iš jo naudą, negalės tik juo disponuoti bei apsunkinti, tokiu būdu bus išlaikyta šalių interesų pusiausvyra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino visiškai, ieškovo S. K. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovės T. K. nuosavybės teise registruotą bei valdomą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį šio turto nuosavybės perleidimą arba apsunkinimą prievolėmis, įsipareigojimais, iki bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, nurodytą turtą paliko saugojimui atsakovei.
3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ieškinio preliminarų pagrįstumą, sprendė, kad nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus sprendimas. Ieškovas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, pateikė juos pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į šiuos duomenis yra pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl aktuali kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įvertinimas.
4. Vertindamas kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – egzistavimą teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje prašo pripažinti negaliojančiais ab initio atsakovų sudarytus sandorius bei taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovei A. P. nuosavybės teisę į perleistą butą. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovų nesąžiningumo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad prašomo taikyti laikinosios apsaugos priemonės – ginčo turto areštas – yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą, tokia laikinoji apsaugos priemonė atitinka pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, neprieštarauja proporcingumo ir ekonomiškumo principams. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovė T. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai nustatė ieškinio reikalavimų preliminarų pagrįstumą. Teismas privalėjo nustatyti ieškovui terminą trūkumų pašalinimui, tačiau to nepadarė. Ieškovas neįvykdė savo pareigos pateikti teismui įrodymus apie kitą atsakovės A. P. turimą turtą, todėl neįrodė ieškinio dalyje, jog atsakovės galimybės atsiskaityti su ieškovu buvo panaikintos arba sumažintos. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovė gyvena Danijoje, kurioje yra visas jos įsigytas turtas ir kur ji gauna pastovias pajamas. Ieškovas ieškinyje tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė yra nemoki ir nepateikė šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų.
1.2. Ieškovas taip pat ieškinyje nenurodė atsakovės A. P. gyvenamosios vietos adreso, nors jam yra žinoma, jog ji gyvena Danijoje.
1.3. Anot atsakovės, ieškovas neturi teisės ginčyti 2021 m. liepos 14 d. Dovanojimo sutarties, kadangi jos pasirašymo metu ieškovas neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę A. P.
1.4. Pirmosios instancijos teismas, areštuodamas atsakovei priklausantį turtą nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nėra reikalinga nustatinėti teismo sprendimo neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo riziką. Šioje byloje teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015, kadangi šios bylos ir nurodytos bylos aplinkybės skiriasi.
Šalies argumentai
1.5. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovų galimą nesąžiningumą. Ginčo turte šiuo metu gyvena atsakovų E. K. ir T. K. nepilnamečiai vaikai. Nėra jokios grėsmės dėl to, kad ginčo Butas gali būti perleistas. Todėl nenustačius, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui, nėra pagrindo spręsti, jog būtina yra taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
2. Ieškovas S. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovė A. P. yra skolinga ieškovui ir šiuo metu akivaizdu, kad skolinių įsipareigojimų vykdyti neketina. Priešingai nei teigia atsakovė savo skunde, 2023 m. vasario 15 d. ieškovui buvo išduotas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 909, su kuriuo ieškovas kreipėsi į antstolį Raimundą Stanislauską, kuris informavo ieškovą, kad išieškojimas iš A. P. negalimas, nes ji jokio turto neturi.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovas nesutinka su skunde išdėstytomis aplinkybėmis, kad atsakovė turi turto Danijoje ir yra moki. Mano, kad ieškovas (kreditorius) neturi pareigos ieškoti skolininko po visą pasaulį, siekdamas nustatyti, ar jis turi / ar ne turto kur nors kitoje valstybėje. Be to, ginčo sandoris, kurio pagrindu buvo skolinami pinigai A. P., buvo sudaromas Lietuvoje. Butas, kuriam buvo skolinami pinigai, taip pat yra Lietuvoje.
2.3. Ieškovas ieškinyje nurodė tą skolininkės gyvenamąją vietą, kuri jam yra paskutinė žinoma ir kuri yra nurodyta pinigų paskolos sutartyje.
Atsiliepimas
2.4. Atsakovė klaidina teismą, nurodydama, kad ieškovas į atsakovę A. P. dovanojimo sutarčių sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisės. Patikslina, kad ieškovas reikalavimo teisę į atsakovę A. P. turėjo nuo pat 2017 m. birželio 12 d., t. y. tuomet, kai perdavė skolinamus pinigus minėtai atsakovei ir kuomet susiklostė tarp ieškovo ir atsakovės A. P. paskoliniai teisiniai santykiai.
2.5. Atsakovės T. K. teigimu, ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovai ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdami paslėpti ar perleisti savo turtą arba kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Tačiau šiuo atveju grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas yra siejamas ne tiek su atsakovų nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti paties ginčo objektą (nekilnojamąjį turtą). Kita vertus, atsakovų nesąžiningumas yra daugiau nei akivaizdus – ieškovo skolininkė atsakovė A. P. 2017 m. birželio 12 d. ėmė 28 000 Eur paskolą iš ieškovo su tikslu įsigyti Butą. Paskolą A. P. turėjo grąžinti ieškovui 2022 m. birželio 12 d. Tačiau paskolos nei minėtu terminu, nei vėliau negrąžino. Tam, kad nebūtų ieškovui iš ko priverstine tvarka išieškoti skolą, vienintelį turtą – butą, perleido neatlygintinai savo motinai atsakovei T. K., kuri jo dalį perleido savo sutuoktiniui. Atsakovas E. K. yra teisininkas, dirbęs advokato padėjėju. Todėl jo siekis padėti sutuoktinės dukrai išvengti skolos išieškojimo yra daugiau nei akivaizdus.
2.6. Buto areštas naudojimosi juo neriboja, todėl buto areštas, objektyviai vertinant, atsakovės ir (ar) jos šeimos teisių nepažeidžia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria visiškai patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
2. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas S. K. pateikė paklausimą antstoliui bei iš jo gautą informaciją.
3. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
4. Taigi, siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti.
5. Nagrinėjamu atveju ieškovas neprašo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėto rašytinio įrodymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pateikto į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujo įrodymo priėmimo klausimo savo iniciatyva neturi pagrindo spręsti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
6. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovas pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, bei teisinius argumentus, pateikė su ginčo pirkimu susijusius dokumentus. Tuo tarpu atsakovė savo skunde teigia, kad ieškovo ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, yra pateiktas su trūkumais. Ieškovas neįvykdė savo pareigos pateikti teismui įrodymus apie kitą atsakovės A. P. turimą turtą (šiuo atveju esantį Danijoje), todėl neįrodė ieškinio dalyje, jog atsakovės galimybės atsiskaityti su ieškovu buvo panaikintos arba sumažintos bei nenurodė ieškinyje atsakovės A. P. gyvenamosios vietos adreso. Taip pat, kad ieškovas, ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo momentu, neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę A. P.
8. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal prima facie (liet. preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigą patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio argumentais bei atsakovės atskirojo skundo argumentais sprendžia, kad jie nėra susiję su aukščiau išdėstyta prima facie doktrina. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui pagrįstai susiformavo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovo naudai galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pasirinko leistiną pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimus pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais bei įrodymais. Ieškinio reikalavimų materialinis teisinis pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti ar ieškovas pateikė pakankamai įrodymų savo reikalavimams pagrįsti. Tai, ar ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę, ar pastaroji turi pakankamai kito turto ir galės atsiskaityti su ieškovu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ko turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės ir priimant galutinį teismo sprendimą. Atskirojo skundo argumentas, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pagrįstai sprendė, kad ieškinio argumentai bei su ieškiniu pateikti įrodymai sudarė pagrindą manyti, jog ieškovo reikalavimai preliminariai pagrįsti.
10. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo pareigos nustatyti ieškovui terminą trūkumų pašalinimui nenurodžius atsakovės A. P. gyvenamosios vietos adreso Danijoje, pabrėžtina, kad pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), taip pat jos asmens kodą. Pažymėtina, kad ši atsakovės A. P. gyvenamoji vieta yra nurodyta ir šalių sudarytoje paskolos sutartyje. Taigi, pritartina ieškovo pozicijai, kad ieškinyje jis nurodė paskutinę jam žinomą atsakovės gyvenamąją vietą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jo ieškinio nepriimti arba nustatyti terminą trūkumų šalinimui.
12. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, su kuria taip pat nesutinka apeliantė, yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek ir parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastą, turi būti įvertintas byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis ir materialinis santykis, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti to prašančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingas vertinimas ir aiškinimas (t. y. pripažinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui) neabejotinai iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių esmę bei jų taikymo prevencinį tikslą, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, kadangi tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
14. Atsakovė skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizika, kadangi ginčo bute gyvena atsakovė su sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais, todėl butas negalėtų būti perleistas. Be to, ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo.
15. Šiuo atveju aktualu paminėti, kad pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
16. Įvertinus ieškinyje keliamus reikalavimus (ieškovas siekia, kad daiktinės teisės į butą būtų grąžintos atsakovei A. P. tam, jog būtų galima nukreipti išieškojimą į nurodytą turtą, jei atsakovė ir toliau vengtų su ieškovu atsiskaityti) ir bylos šalių nurodytas buto dovanojimo faktines aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog tikslinga yra taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu stabilumą, status quo išsaugojimą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių tikslas gali būti pasiektas uždraudus atsakovei T. K. imtis veiksmų, dėl kurių butas gali būti ne tik perleistas, tačiau ir įkeistas.
17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovės teisės naudotis butu, jame gyventi ir t. t. nėra suvaržytos, o tai reiškia, kad atsakovės teisės nėra suvaržomos labiau nei būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, tai, kad prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama, jog ginčo butas nebūtų perleidžiamas kitiems asmenims arba apsunkinamas įkeičiant už skolinius įsipareigojimus bei siekdamas užtikrinti ginčo šalių status quo, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, taip užkertant kelią situacijos pokyčiams ar naujų ginčų atsiradimui.
19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinę reglamentaciją ir formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teiginiui, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pažeidė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas arba formuojamą praktiką, o apeliantės atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio atsakovei teikti pirmosios instancijos teismui prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
20. Kiti apeliantės argumentai, neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, kadangi jie yra aktualūs bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.