Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-04-26 · Administracinė byla Nr. P-143-185-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-26
Bylos Nr.
P-143-185-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Stasys Gudynas, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
E. B.
Atsakovas
Šalčininkų rajono policijos komisariatui
Kategorijos
  • 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P11 – 185/2007Procesinio sprendimo kategorija 66.11; 66.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gudyno ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A14-943/2006 pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Šalčininkų rajono policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. B. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko 2005 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. 97-TE-32.

Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. gegužės 27 d., vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Šalčininkų rajono policijos komisariato 2005 m. gegužės 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 2-18-27, Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas įsakymu Nr. 97-TE-32 paskyrė jam drausminę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjo manymu, drausminė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, tarnybinis patikrinimas atliktas šališkai ir nesilaikant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos reikalavimų, buvo pažeistos jo, kaip statutinio vidaus reikalų sistemos pareigūno, teisės. Pareiškėjas nurodė, jog tarnybinio patikrinimo išvados yra prieštaringos, neatitinka faktinių aplinkybių, nurodyti ne visi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 97-1-00059-05 jo atlikti procesiniai veiksmai (be nurodytų veiksmų, jis sudarė fotolentelę prie įvykio vietos apžiūros protokolo, sulaikė įtariamuosius, išaiškino įtariamiesiems teisę turėti gynėją, nustatė įtariamųjų asmens duomenis, teistumo duomenis, išsiuntė paklausimus Šalčininkų rajono apylinkės teismui, Varėnos rajono apylinkės teismui, Pabarės seniūnijos seniūnui, valstybės įmonei Registrų centrui ir gavo atsakymus, liudytojais apklausė I. R., A. Z., A. P., L. P.). Pareiškėjas paaiškino, kad nors tam tikri paminėti procesiniai dokumentai buvo surašyti pareigūnų, kurie kartu su juo buvo įvykio vietoje, vardu, tačiau kiekvienas dokumentas ikiteisminio tyrimo byloje surašytas bei kiekvienas procesinis veiksmas atliktas jam dalyvaujant, jo pavedimu bei asmenine iniciatyva. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstai konstatuota, jog nebuvo imtasi priemonių surasti įtariamosios K. P. namuose maisto produktus (aliejaus butelį, du makaronų pakelius ir muilą), kurie buvo pagrobti iš nukentėjusiojo namų, bei pastaruosius apžiūrėti (nurodyti daiktai jokiais individualiais požymiais nėra apibrėžti (nukentėjusysis apklausos metu negalėjo nurodyti individualių pagrobtų daiktų požymių), todėl, pareiškėjo manymu, jie nusikaltimui atskleisti jokios įtakos neturi). Be to, pareiškėjas nesutiko su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta aplinkybe, kad jis pažeidė Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-30 patvirtintos Šalčininkų rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo bei nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo Šalčininkų rajono policijos komisariato padaliniams bei pareigūnams tvarkos 25 punkto reikalavimą. Pareiškėjas pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje, nurodant, kad prokurorui nebuvo pateiktas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo eigą, visiškai nenurodyta, kokiu būdu pastarasis turėjo būti pateiktas, kai ikiteisminio tyrimo byla buvo prokuroro žinioje nuo 2005 m. vasario 18 d. ir iš prokuratūros į Šalčininkų rajono policijos komisariato raštinę byla grąžinta tik 2005 m. kovo 4 d. (neturint savo žinioje ikiteisminio tyrimo bylos, surašyti procesinį dokumentą yra neįmanoma). Pareiškėjas nesutiko su patikrinimo metu nustatyta aplinkybe, kad jis nesiėmė jokių įstatyme numatytų priemonių tam, kad atliktų parodymų patikrinimą vietoje su įtariamaisiais V. P. ir K. P., kad atliktų akistatas, šalinant prieštaravimus tarp jų parodymų, įtariamųjų atpažinimus su nukentėjusiuoju, kad užtikrintų liudytojos A. Z. ir kitų liudytojų parodymus, kad atliktų būtinas akistatas, nustatytų kitus liudytojus. Pareiškėjo paaiškinimu, minėti teiginiai prieštarauja surinktai ikiteisminio tyrimo medžiagai, pagal kurią ikiteisminio tyrimo byloje 2005 m. sausio 23 d. su įtariamaisiais V. P. ir K. P. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Jam neaišku, kokiu tikslu tarp šių įtariamųjų reikėjo atlikti akistatas ir kokius prieštaravimus reikėjo pašalinti, nes pastarieji visiškai prisipažino įvykdę nusikaltimą, ir jų parodymai apie nusikaltimo aplinkybes buvo vienodi, kam buvo reikalingas įtariamųjų atpažinimas su nukentėjusiuoju, jei abu įtariamieji yra gretimo kaimo gyventojai, ir nukentėjusysis juos pažįsta. Pareiškėjas nurodė, kad tuo metu, kai jis atvyko į įvykio vietą, įtariamieji buvo sulaikyti Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnų ir laikomi, kol atvyks operatyvinė grupė, nukentėjusiojo I. R. namuose, todėl atpažinimo metu gauti duomenys būtų šališki (nukentėjusysis vizualiai matė sulaikytuosius asmenis). Be to, pareiškėjo teigimu, 2005 m. balandžio 20 d. Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pateiktos ataskaitos duomenys visiškai neatitinka tikrovės, nes pagal ją 2004 m. spalio – gruodžio mėnesiais į prokuratūrą sprendimui priimti pareiškėjas pateikė tik dvi bylas, o 2005 m. sausio – balandžio mėnesiais – tik vieną bylą, tuo tarpu pagal lydraščius 2004 m. spalio – gruodžio mėnesiais Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūroje buvo priimti procesiniai sprendimai 6 pareiškėjo pateiktose ikiteisminio tyrimo bylose, o 2005 m. sausio – balandžio mėnesiais – 8 pateiktose ikiteisminio tyrimo bylose. Pareiškėjui kelia abejonių išvadoje esantis teiginys, kad iš bylos Nr. 97-1-000263-04 matyti, jog daugelį veiksmų atliko tyrėjas R. Miloš. Pareiškėjui neaišku, kodėl tyrėjas pats neperdavė bylos prokuratūrai procesiniam sprendimui priimti, o tai padaryti buvo pavesta jam. Pareiškėjas nurodė, jog pagal tarnybinio patikrinimo išvadą 2002 m. rugsėjo 30 d. Tardymo departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl jo padarytų Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, jis buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn už aplaidumą tarnyboje ir gavo pastabą, tačiau 2002 m. gruodžio 20 d. nuobauda panaikinta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, ištyręs įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas ikiteisminio tyrimo įstaigos tyrėjas, nesilaikė BPK 1, 2 straipsnių. Teismas nustatė, jog 2005 m. sausio 21 d. pagal I. R. pareiškimą Šalčininkų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (2005 m. sausio 19 d., įsibrovus į I. R. priklausantį gyvenamąjį namą, grasinant panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, iš jo pagrobta 130 Lt bei maisto produktai). Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti pareiškėjui. 2005 m. sausio 26 d. prokuroro pavedimu ikiteisminio tyrimo terminas nustatytas iki 2005 m. kovo 21 d., o pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą bei medžiagos (bylos) Nr. 97-1-00059-05 pateikimui – iki 2005 m. vasario 21 d. Pareiškėjas nuo 2005 m. sausio 21 d. iki 2005 m. sausio 23 d. atliko šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus: 2005 m. sausio 21 d. surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, atliktas daiktų paėmimas, 2005 m. sausio 22 d. įtariamiesiems V. P. ir K. P. surašytas pranešimas apie įtarimą, atlikta įtariamųjų apklausa, 2005 m. sausio 23 d. nukentėjusiojo I. R. parodymai patikrinti vietoje. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 23 d. nutartimi įtariamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki 2005 m. kovo 22 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartimi įtariamajam V. P. kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta iki 2005 m. balandžio 22 d. Teismas konstatavo, kad paskyrus įtariamajam įstatyme numatytą griežčiausią kardomąją priemonę faktiškai ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nevyko, įtariamojo suėmimo laikotarpiu nuo sausio 23 d. iki kovo 22 d. nei vienas procesinis veiksmas nebuvo atliktas. Pareiškėjas savo žinioje bylą turėjo iki 2005 m. vasario 18 d. Teismas pažymėjo, jog iš įtariamųjų apklausų protokolų matyti, jog įtariamieji V. P. ir K. P. prieštaringai aiškino nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau pareiškėjas nesiėmė procesinių veiksmų prieštaravimams pašalinti, t. y. neatliko įtariamųjų akistatos, jų parodymų patikrinimo vietoje. Įtariamoji K. P. nurodė iš nukentėjusiojo pavogtų daiktų buvimo vietą, tačiau pareiškėjas neatliko procesinių veiksmų, kad būtų nustatyti pagrobti daiktai, apžiūrėti ir atpažinti. Šie procesiniai veiksmai buvo atlikti vėliau (2005 m. balandžio mėnesį), pareiškėjui iškėlus drausmės bylą, ir prokurorui davus nurodymus. Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo teiginį, jog jis neprivalėjo atlikti šių procesinių veiksmų, kadangi laikė juos netikslingais, o rašytinio prokuroro pavedimo neturėjo. Teismas nurodė, jog pagal BPK 172 straipsnį ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus šiame kodekse numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Be to, BPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad pareiškėjas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, nesiėmė visų priemonių greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką bei pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, kaip to reikalauja BPK 1, 2 straipsniai. Teismas nepagrįstais pripažino ir pareiškėjo argumentus, jog jis nepažeidė BPK 172 straipsnio, reglamentuojančio, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo prokuroro nustatytu laiku pranešti jam apie ikiteisminio tyrimo eigą. Teismas nustatė, kad 2005 m. vasario 18 d. pagal prokuroro paklausimą baudžiamoji byla išsiųsta į Šalčininkų rajono prokuratūrą, persiunčiant ją Vilniaus apygardos teismui suimtojo apeliaciniam skundui nagrinėti. Byla grąžinta 2005 m. kovo 4 d. Perduodant bylą prokurorui, pavedimas iki vasario 21 d. pateikti pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą pareiškėjo nebuvo įvykdytas. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo teiginį, jog jis neprivalėjo 2005 m. vasario 18 d., pateikdamas bylą prokurorui, kartu pateikti ir pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą, kadangi dar nebuvo suėjęs pavedimo terminas. Data įvykdyti rašytinį prokuroro pavedimą, t. y. pateikti pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą, buvo vasario 21 d. (pirmadienis), o bylą pareiškėjas perdavė prokurorui vasario 18 d. (penktadienį). Nedarbo dienomis byla negalėjo būti grąžinta pareiškėjui pranešimui surašyti, todėl jis, siekdamas įvykdyti rašytinį prokuroro pavedimą, privalėjo kartu su byla pateikti ir minėtą pranešimą. Pareiškėjo argumentai, jog jis 2005 m. vasario 3 d. siuntė paklausimus įvairioms institucijoms siekdamas surinkti charakterizuojančią medžiagą apie įtariamuosius, o nuo 2005 m. kovo 7 d. iki 2005 m. kovo 22 d. sirgo, negali pateisinti ikiteisminio tyrimo vilkinimo, esant bylai jo žinioje nuo 2005 m. sausio 21 d. iki 2005 m. vasario 18 d. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog pareiškėjas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, pažeidė BPK 1, 2, 172, 176 straipsnių nuostatas, pagrįstai paskirdamas jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo, tačiau pripažino, kad vertindamas įrodymus dėl prokuroro nurodymų nevykdymo pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, todėl skundžiamo sprendimo motyvai iš dalies pakeičiami. Teismas nurodė, kad iš tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 2-18-27 ir 2005 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 97-TE-32 turinio matyti, jog vienu iš pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų pripažinta tai, kad jis neįvykdė 2005 m. sausio 25 d. Šalčininkų rajono apylinkės prokuroro nurodymo iki 2005 m. vasario 21 d. pateikti jam pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą baudžiamojoje byloje Nr. 97-1-00059-05. Teismas nustatė, kad 2005 m. vasario 18 d. baudžiamoji byla iš pareiškėjo buvo išreikalauta prokuroro siekiant pateikti ją Vilniaus apygardos teismui įtariamojo apeliaciniam skundui nagrinėti. Teismas padarė išvadą, kad nepateikdamas pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą anksčiau prokuroro nustatyto termino pareiškėjas nepažeidė jo duoto nurodymo, kadangi paskutinė šio nurodymo įvykdymo diena – 2005 m. vasario 21 d. – dar nebuvo sukakusi. Bylą išreikalavus iš pareiškėjo ir grąžinus jo žinion tik 2005 m. kovo 3 d., jis neturėjo galimybės įvykdyti minimo prokuroro nurodymo laiku, t. y. surašyti ir pateikti parnešimo apie tyrimo eigą iki 2005 m. vasario 21 d. Taigi pareiškėjas neįvykdė savo tarnybinės pareigos ne dėl savo kaltės, todėl jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties ir už tai jis negali būti baudžiamas. Teismas konstatavo, jog kitoje bylos dalyje pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad pareiškėjas įvykdė tarnybinį nusižengimą, t. y. vilkino tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 87-1-00059-05 ir nesiėmė priemonių laiku surinkti bei užfiksuoti visus reikalingus įrodymus, todėl skundžiamu atsakovo įsakymu nubaustas pagrįstai. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ir nepateisina tos aplinkybės, kad nuo 2005 m. sausio 23 d. iki 2005 m. vasario 18 d. jo tiriamojoje byloje nebuvo atliekami būtini tinkamam nusikaltimo išaiškinimui procesiniai veiksmai, pažeidžiant BPK 2 ir 176 straipsniuose įtvirtintas pareigas pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Apeliaciniame skunde pareiškėjo išvardinti procesiniai veiksmai buvo atlikti pačioje tyrimo pradžioje – 2005 m. sausio 21 – 23 d., ir nepaneigia pareiškėjui pareikšto kaltinimo nevykdžius tarnybinių pareigų vėlesniu laikotarpiu. Teismas pripažino nepagrįsta apelianto poziciją, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo netikslinga atlikti kitus procesinius veiksmus, įvardintus atsakovo tarnybinio tyrimo išvadoje ir teismo sprendime. BPK 2 straipsnis įpareigoja ikiteisminio tyrimo subjektus kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 18 straipsnis apibrėžia ikiteisminio tyrimo pareigūną kaip ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantį asmenį, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka šio kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Taigi įstatymas įpareigoja baudžiamosios bylos tyrėją imtis visų teisėtų priemonių, kad kuo tiksliau ir teisingiau būtų nustatytos tikrosios nusikaltimo aplinkybės. Siekdamas įvykdyti šią pareigą tyrėjas turi surinkti ir užfiksuoti visus duomenis, kurie gali būti įrodymais baudžiamojoje byloje. BPK 20 straipsnis apibrėžia įrodymus kaip įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, bei nustato, kad, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad tokie tyrėjo veiksmai, kai jis apsiriboja tik dalies prieinamų bylos aplinkybes patvirtinančių duomenų surinkimu ir užfiksavimu negali būti pripažinti tinkamu ikiteisminio tyrimo atlikimu. Niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, kad iš nukentėjusiojo pagrobti daiktai: makaronai, butelis aliejaus ir muilo gabaliukai, buvo nereikšmingi bylai, todėl nereikėjo jų paimti iš įtariamosios ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka. BPK 91 straipsnyje yra nustatyta, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra laikomi ir materialūs objektai, kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais. Visi nurodyti daiktai yra apibrėžti individualiais, o ne rūšiniais požymiais, todėl neteisingas apelianto teiginys, kad jų parodymas atpažinti nukentėjusiajam buvo netikslingas. Iš 2005 m. sausio 22 d. įtariamųjų apklausos protokolų matyti, kad tarp šių asmenų parodymų prieštaravimų buvo – įtariamasis V. P. parodė, kad nukentėjusysis nematė, kaip jis pagrobė piniginę, kadangi tuo metu žiūrėjo, ką virtuvėje veikia K. P.; tuo tarpu K. P. aiškino priešingai – kad nukentėjusysis nuėjo į kambarį, kur buvo V. P., ir nematė, kaip ji iš virtuvės pagrobė maistą ir daiktus. Be to, ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga patvirtina, kad 2005 m. sausio 21 – 22 d. duoti nukentėjusiojo ir įtariamųjų asmenų parodymai yra prieštaringi, t. y. nukentėjusysis teigė, kad nusikaltėliai jam grasino, vyriškis pastūmė, kad jis netrukdytų paimti pinginę, tuo tarpu įtariamieji aiškino, kad piniginę paėmė vienas V. P., nematant nei nukentėjusiajam, nei K. P. Esant šiems prieštaravimams, reikšmingiems nusikaltimo kvalifikavimui, pareiškėjas privalėjo imtis įstatyme nustatytų priemonių teisingam įvykio aplinkybių išaiškinimui, tačiau to nedarė iki drausminės bylos iškėlimo 2005 m. kovo 21 d. apylinkės prokuroro nutarimu. Teismas pažymėjo, jog apeliantas teigia, kad apylinkės teismo teisėjas nebūtų priėmęs nutarties 2005 m. kovo 18 d. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo – terminą įtariamajam, jeigu iš tikrųjų baudžiamojoje byloje du mėnesius nebūtų atlikti jokie procesiniai veiksmai, tačiau neįvardija, kokius konkrečius procesinius veiksmus atliko, todėl teismas pripažino, kad kardomosios priemonės pratęsimo faktas neįrodo, jog pareiškėjas tinkamai vykdė ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo atsakomybės už padarytą tarnybinį nusižengimą nepaneigia ta aplinkybė, kad galbūt tarnybines pareigas pažeidė ir ikiteisminį tyrimą prižiūrėjęs prokuroras. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, apibūdinančios jo tirtų bylų skaičių, nepakankamos, kad galima būtų pripažinti, jog tinkamai atlikti ikiteisminį tyrimą jam trukdė per didelis darbo krūvis. Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumo laipsnį, todėl nekeistina net vienam iš inkriminuotų nusižengimų nepasitvirtinus.

IV.

Pareiškėjas 2006 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A14-943/2006 vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartis pratęsti suėmimo terminą, atsižvelgiant į BPK 127 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 3 dalimi, turi prejudicinę galią ir turėjo būti įvertinta kaip įrodymas, pagrindžiantis ar paneigiantis skundo reikalavimus (ABTĮ 57 str. 1 d.), o ne kaip pakankamas ar nepakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl ikiteisminio tyrimo tinkamo vykdymo. Baudžiamojoje byloje Nr. 97-1-00059-05 ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo byloje Nr. 1-96-75/2005 esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad jokių prieštaravimų tarp įtariamųjų V. P. ir K. P. parodymų nebuvo, todėl nereikėjo atlikti jų akistatos. Parodymų patikrinimo vietoje protokolai surašyti 2005 m. sausio 23 d. Teismas bandė atlikti bendrosios kompetencijos teismo funkcijas, aiškindamas baudžiamosios bylos aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos įsiteisėjusia Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi (ABTĮ 57 str. 1 d.) (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.).

2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 2 ir 176 straipsnių, kurie aiškintini atsižvelgiant į BPK 164 straipsnio 1 dalį, nuostatas, nustatančias prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno subsidiarios atsakomybės principą. Bylos aplinkybės patvirtina, kad jis nevilkino ikiteisminio tyrimo, nes prokuroro nustatytas ikiteisminio tyrimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-75/2005 esančioje Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartyje konstatuota, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo tyrėjas neužtikrino pagal savo kompetenciją visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas. Teismas, vadovaujantis ABTĮ 81 straipsniu, nepareikalavo iš Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros informacijos apie priimtą sprendimą dėl prokuroro padarytų pažeidimų. Teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą (ABTĮ 53 str. 1 d.). Iškilus abejonėms, kad prokuroro veiksmai pagal jam BPK 164 straipsnio deleguotas funkcijas galbūt turėjo įtakos ikiteisminiam tyrimui, teismas turėjo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad bylos aplinkybėms išaiškinti būtų surinkta naujų įrodymų (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.) (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.).

3. Teismas neteisėtai pripažino, kad jis tyčia vilkino ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 97-1-00059-05, neišanalizavęs jo darbo apimties ir sudėtingumo kitose baudžiamosiose bylose, kuriose tuo metu taip pat vyko ikiteisminis tyrimas. Tokią poziciją patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005. Tokia pozicija įtvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. teisėjų pasitarime aprobuotame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas atmestinas. Procesą atsisakytina atnaujinti.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas siejamas su esminiu materialinės teisės normų pažeidimu nagrinėjant bylą. Pareiškėjas šį proceso atnaujinimo pagrindą grindžia procesinės teisės normų netinkamu aiškinimu ir pažeidimu, iš esmės netinkamu faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų įvertinimu. Tačiau tokios aplinkybės negali būti pagrindu atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Pareiškėjas nenurodo, kokias materialinės teisės normas pažeidė teismas jas taikydamas ir kad tų normų pažeidimas buvo esminis, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašymas atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu yra nepagrįstas.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, pareiškėjas turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

Pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla, paminėta apibendrinime, ir ši byla nėra tokios pat (analogiškos). Nurodytoje byloje pareiškėjo neveikimas pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu nustatytais terminais (procesiniai veiksmai atlikti praleidus terminą), o šioje byloje – apskritai teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu (pareiškėjo nuomone, juos atlikti buvo netikslinga).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašymas atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu taip pat yra nepagrįstas.

Kadangi pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. B. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A14-943/2006 pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Šalčininkų rajono policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasStasys GudynasArūnas Sutkevičius