Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio atstovui Vygantui Mikutavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio 2019-05-22 nutarimo panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio (toliau – Urėdija) 2019-05-22 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-15-2019 G. B. skirta administracinė nuobauda – 220 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 282 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. balandžio mėn., vykdydamas žaliavinės medienos sortimentų išvežimo darbus, iš jam priklausančio miško neteisėtai važiuodamas traktoriumi per Urėdijos Judrėnų girininkijos 46 miško kvartalo 12, 13, 16, 17, 19 miško sklypų miško paklotę sunaikino 720 m² miško paklotės.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu Telšių apylinkės teismui pareiškėjas pateikė skundą dėl minėto nutarimo, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir teiseną nutraukti. Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis traktoriumi važiavo per jau susiformavusias provėžas, kurias buvo padarę ir sugadinę Urėdijos darbuotojai. Nenurodyta, kokie interesai buvo pažeisti. Nagrinėjant bylą nebuvo įtrauktas jo pateiktas paaiškinimas, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nors jis bylos nagrinėjime dalyvavo, teikė paaiškinimą. Buvo siuntinėjamas po kabinetus. Jo neklausė, ar turi prašymų, ar nori dalyvauti bylos nagrinėjime. Jam nesutikus su žala, nebuvo kviečiamas į bylos nagrinėjimą. Nepateikti įrodymai, kad būtent jis padarė žalą, kaip atliktas sunaikintos miško paklotės paskaičiavimas. Jo pateiktose nuotraukose provėžos siauresnės, provėžos buvo susiformavusios ir paklotė sunaikinta anksčiau. Ankstesnės provėžos buvo labai gilios, buvo sunku važiuoti, daug nevažiavo, po jo 2 važiavimų tokių provėžų negalėjo būti. Leidimo važiuoti per valstybinį mišką ir tempti mišką neturėjo, būtų vėliau derinęs pravažiavimą, bet nebeišėjo. Į Urėdiją nuvažiavo gegužės 22 d. 10 val., ėjo pas vadovą. Žalos nesutiko mokėti, todėl jam pasakė, kad duos į teismą. Pažeidimą norėjo šalinti darbais, miško atsodinimu. Sutinka, kad važiavo, bet nepažeidė paklotės. Matavimuose nedalyvavo, viskas buvo išmatuota be jo, buvo siūlas ištemptas, vietoje buvo. Traktoriumi padarė 90 cm provėžas, o iš anksčiau buvo 110-120 cm provėžos, senos šakos, taisytas kelias.

Pareiškėjo atstovas advokatas Marius Gricius paaiškino, kad nesilaikyta ANK nustatytos tvarkos: neišaiškintos teisės ir pareigos, byla išnagrinėta subjektyviai. Urėdijos atstovas patvirtino, kad G. B. atvyko į bylos nagrinėjimą. Nepriėmus nutarimo liepė mokėti žalą. Nutarime nenurodytas sklypo unikalus numeris, tik kvartalai ir sklypai, kurie nenurodyti Registrų centro pažymose, nėra duomenų, kam priklausė sklypas nagrinėjimo metu. Matavimai atlikti iš akies, galėjo būti ir daugiau, kita atkarpa neskaičiuota, nes mažesni įspaudai, tai rodo subjektyvumą. Neįrodyta, kad paklotė buvo prieš važiuojant G. B..

Urėdija atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad Urėdijos darbuotojai 2019-04-18 nustatė, jog pareiškėjas, vykdydamas žaliavinės medienos sortimentų išvežimo traktoriumi darbus, iš jam nuosavybės teise priklausančio miško sklypo neteisėtai vyko per Judrėnų girininkijos 46 kvartalo 12, 13, 16, 17, 19 miško taksacinius sklypus. Neteisėtai traktoriumi važiuodamas per miško paklotę sunaikino 720 m² miško paklotės, plotas apskaičiuotas pagal vietoje rastas traktoriaus provėžas ir jų plotį. Pareiškėjas sutiko su padarytu pažeidimu, gailėjosi. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad provėžos jau buvo susiformavusios, nes Urėdija griežtai laikosi biržės eksploatavimo technologinių nurodymų, miško kirtimo taisyklių ir kitų norminių dokumentų reikalavimų. Judrėnų girininkijos 46 kvartalo 13 sklype 2014 m. žiemą buvo kertama plyno kirtimo biržė, medienos sortimentai buvo išvežami traktoriumi suprojektuotais valksmais ir biržės kirtimo kortelėje nurodytu ištraukimo-išvežimo keliuku per 17, 19 miško sklypus. Urėdija 12, 13 sklypuose jokios gamybinės veiklos nevykdė, nuo 2014 m. valksmais ir ištraukimo-išvežimo keliuku nesinaudojo, jie buvo palikti miško paklotės savaiminiam atsikūrimui ir savaiminiam miško atžėlimui. Pateiktos nuotraukos patvirtina, kad traktoriaus provėžos naujai išvažinėtos, sugadinta miško paklotė. Pareiškėjo veiksmais buvo pažeistas viešasis interesas. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2019-05-20 paaiškinimo nepateikė, priimant 2019-05-22 nutarimą nedalyvavo. Mano, kad pareiškėjas nubaustas pagrįstai.

Teismo posėdžio metu Urėdijos atstovas Vygantas Mikutavičius nurodė, kad 2014 m. žiemą, esant įšalui valstybiniame miške buvo plynai kertama plyno kirtimo biržė. Kirtimo valksmuose sudedamos šakos, kad nespaustų dirvožemio. Urėdija veiklos nebevykdė nuo 2014 m. G. B. traukė mišką riba, neklojo šakų, išdraskė keliuką. Tada pamatė senas apžėlusias valksmas, nes miškas atsikūrinėjo. Provėžų nebuvo. Pareiškėjas turėjo kreiptis į girininkiją dėl leidimo važiuoti valstybiniu mišku. Nutarimas surašytas nedalyvaujant pareiškėjui, kitaip jis būtų nutarimą pasirašęs. Pareiškėjas buvo matavimuose, rašė paaiškinimą. Iki 2019-04-18 provėžų nebuvo. Provėžų ir nebūtų buvę, jei pareiškėjas būtų traukęs mišką esant įšalui, o ne potirpio metu. Girininkai nuolat tikrina miškus, todėl situaciją žinojo. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad matė seną apžėlusią valksmą, po jo važiavimo paklotė buvo sunaikinta, ir šiai dienai telkšo vanduo, purvas, niekas neauga. Surašant protokolą pareiškėjui buvo išaiškintos teisės ir pareigos, jis susipažino su byla. Nutarimas priimtas rašytinio proceso tvarka, nes surašant protokolą neprašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, nesikreipė su tokiu prašymu iki nutarimo priėmimo, paaiškinimų neteikė. Jei būtų buvę tik įspaudai, pareiškėjas atsakytų pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį, bet provėžos aiškiai gilios. Mišką traukė per valstybinę žemę neturėdamas leidimo, nederino, savavališkai tą darė. Kur nebuvo gilių provėžų, o tik įspaudai, ten nematavo. Matavo tik akivaizdžius sugadinimus, plotį, ilgį. Pareigūnai pagal pareigines instrukcijas privalo žinoti savo valstybinio miško ribas, nurodo kvartalais ir sklypų numeriais.

Liudytojas A. Š. parodė, kad pagal žodinę sutartį vykdė miško inventorizaciją. Kovo 7 d. kompiuteryje susirado mišką, vyko į vietą. Važiavo pagrindiniu žvyruotu keliu. Buvo provėžos, gal technologinis koridorius, jomis išvažiavo iki pareiškėjo miško. Provėžos buvo, bet šiek tiek mažesnės, siauresnės, paklotė buvo sunaikinta, matėsi plika žemė. Kovo mėn. buvo kelių metų senumo provėžos, provėžos plotis susiaurėjęs. Kelmų nematė, laikė technologiniu koridoriumi, nes valksmos eina per kelmus. Provėžų gylis buvo apie 0,5 m. Augmenija dar nebuvo sužaliavusi, bet samanos nenyksta, žolė nežaliavo, sniegas buvo nutirpęs. Šviežių žemių nematė, tik samanas, smėliuotą purvą. Ortofoto matė valksmų sistemą ir vieną ryškesnį, galvojo, kad ten technologinis koridorius. Į valksmas dedamos šakos ir jomis važiuoja traktoriai. Šakų nematė.

Liudytojas D. Š. parodė, kad pareiškėjas samdė jį miško kirtimui. Mišką kirto kovo antroje pusėje, baigė balandžio pradžioje. Į biržę eidavo senomis vėžėmis, pro buvusį traukimą. Matėsi susigulėjusios, ne šviežios vėžės, buvo šakų, medienos atliekų. Valstybiniame miške kirtimai buvo iš seniau, vietomis gylis vos ne iki kelių, vėžių šimtai metrų, mažiausias gylis apie 30 cm. Ruožuose, provėžų gylyje samanų ir paklotės nebuvo, buvo šakos, atliekos. Pareiškėjas išgilino provėžas. Pavasarį sniego nebuvo, augmenija mažai sužaliavusi. Traktoriumi važiavo ne valksmomis, nepanašu į valksmas.

Liudytojas P. G. parodė, kad buvo išvažinėtos provėžos, miško paklotės nebuvo. Provėžų ilgis buvo apie 200 m, toliau nėjo, nesimatė, kirto kampą. Gylis vietomis apie 2-3 sprindžius, samanų nebuvo, žemė plika, dirvožemis. Miško paklotė buvo šalia provėžų. Pareiškėjas provėžas pagilino. Pradėjo kirsti kovo 18 d., baigė balandžio viduryje. Pareiškėjas tempė baigiant kirsti, tempė 2 kartus.

Liudytoja Elena Siminauskienė parodė, kad yra girininkė. Balandžio pradžioje važiavo autostrada ir pamatė vykdomą kirtimą. Kitą dieną ėjo ribomis ir nematė jokių pažeidimų. Po to, apie balandžio vidurį buvo traukimas palei valstybinę ribą ir žmogaus žemę. Mediena sandėliavo valstybiniame miške, palei keliuką. Balandžio 18 d. pavaduotojas gretimame sklype dėliojo gaudykles vabalams ir pamatė, kad trauktas miškas per valstybinį mišką. Abu apėjo ribas, jos nebuvo pažeistos, išskyrus 46 kvartalo 12 sklypą, nes vežė per 5 valstybinį sklypą. Rado traktorių, jame buvo leidimas miškui kirsti. Parašė laišką, kad leidimo traukti nemato, paliko telefono numerį. Balandžio 19 d. paskambino į Urėdiją, pranešė specialistui. Paskambinus pareiškėjui telefonu, jis prisipažino tempęs mišką valstybinio miško sklypu, sutarė, kad išsiaiškinti atvažiuos po Velykų. Žodinio leidimo neduoda. Leidimą duoda tik tada, jei nėra kito būdo ištraukti mišką. Surašo raštiškai, traukimui turi būti leidimas. Valstybiniame miške buvo traukiama 2014 m. Pareiškėjas pažeidė 5 sklypą. 1 sklype 74 metų medynas, nebuvo jokio kirtimo. 2 sklype 10 metų jaunuolynas, ugdomasis kirtimas, 3 sklype 2014 m. biržė, kombinuotas želdinimas – dalis sodinama, dalis savaime atželia, 2017 m. buvo atsodinta. Pareiškėjas negalėjo tempti, jam leidimo nebūtų davę. Pareiškėjas iš pradžių tempė kitu keliu, per valstybinį mišką traukė apie 25-30 m³, bet galėjo viską traukti per privačią kito asmens žemę. Tikrinant valksmų sistemoje provėžų nematė, nes jos buvo užsodintos. Nuotraukoje matosi užžėlusi valksma po kirtimo, valksmose yra šakų likučiai. U augavietė yra šlapia. Pareiškėjas traukė pavasarį, esant polaidžiui, todėl vėžės didelės. Urėdija kirto 2014 m. vasarį, esant įšalui, todėl valksmos nebuvo likusios. 1 sklypas nukentėjo mažiausiai. Valksmoje yra malkų likučiai, kelmai. Iki pareiškėjo važiavimo buvo vos vos įdubimai, daugiausiai 10 cm. Matavo, buvo 400 m, įvertino, kad kitur atsistato greitai, paklotė tik įspausta, ten nematavo. Pareiškėjo vėžių galėjo būti daugiau, bet ne mažiau. Pareiškėjas dalyvavo matuojant. Jis sakė, kad neturi laiko, batų, bet privertė jį eiti kartu. Pareiškėjas ėjo, dalyvavo, stovėjo už 5 metrų, matuojant paskutinius 2 sklypus, pabėgo prie mašinos. Paskutinį kartą mišką matė kovo paskutinę ar priešpaskutinę savaitę. Buvo miškininkas, želdinimo specialistas. Prie valksmos buvo baltas autobusiukas su 2 vyrais, todėl grįžo patikrinti, bet vyrų neberado. Vėliau išsiaiškino, kad tai buvo pareiškėjo kirtėjai. Iki pareiškėjo važiavimo vėžėse paklotė ir samanos buvo.

Liudytojas Simonas Kaulius parodė, kad yra girininko pavaduotojas. Girininkė informavo apie kertamą mišką. Ji apėjo ribas, jos nebuvo peržengtos. Po kiek laiko važiavo, pamatė baltą autobusiuką ir 2 vyrus, paskui pareiškėjas sakė, kad tai jo kirtėjai. Po kiek laiko užsuko į masyvą, valstybiniame miške matė sandėliuojamą medieną ir naujas provėžas. Iškvietė girininkę E. Siminauskienę. Provėžomis sekė iki biržės, padarė preliminarius matavimus. Rado traktorių, jame buvo leidimas miško kirtimui. Girininkė surašė laišką. Paskui V. Mikutavičius, pareiškėjas ir jie ėjo į mišką. Pareiškėjas sakė, kad neturi lako, bet dalyvavo, viską matė, pasirašė akte. Sklypas valstybinis, unikalaus numerio nežino, orientuojasi pagal kvartalus ir sklypų numerius. 2017 m. 46 kvartalo 16 sklype dalyvavo sodinime, provėžų nebuvo, buvo senos valksmos, jų paprastam žmogui nesimatė. Iki pareiškėjo važiavimo provėžų nebuvo, kiti asmenys ūkinės veiklos nevykdė. Savo miškus dažnai apeina.

Liudytojas Arvydas Jokužys parodė, kad pareiškėjas nedalyvavo jam surašant nutarimą. Nutarimą surašė pagal medžiagą, protokolą. Pareiškėjo nematė, mato pirmą kartą. Nebuvo pranešimo, kad pareiškėjas pageidauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas protokolą turėjo, jame nurodyta bylos nagrinėjimo vieta ir laikas. Pareiškėjas raštinėje turėjo pasakyti, ko nori ir būtų buvęs nukreiptas pas jį. Kitoje protokolo pusėje yra išaiškintos teisės ir pareigos, V. Mikutavičius rašė protokolą, turbūt išaiškino teises ir pareigas. Sklypas priklauso valstybei, turi prieigą prie Registrų centro duomenų. Registrų centro pažymoje nėra kvartalų, bet jis dirba daug metų, sugeba orientuotis pagal kvartalus. Žemės sklypas ne pareiškėjo nuosavybė, jis negalėjo važiuoti. Paklotė buvo, nes paskutinis kirtimas buvo 2014 m., o pažeidė 2019 m. Ortofoto valksmų negalima įžiūrėti, nebent karinėse nuotraukose. Magistralinėje valksmoje paklotė išlieka. Paklotės būna įvairių storių: 3-4, 10, 15, 20 cm. Paklotė – nesuirusi organinė medžiaga su augančiais augalais, žolėmis, puskrūmiais (mėlynėmis, bruknėmis). Būklės (nuotraukų) iki pareiškėjo važiavimo neturėjo, provėžų nebuvo.

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Atsakomybė pagal ANK 282 straipsnio 2 dalį atsiranda už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta.

Visapusiškam ir objektyviam skundo išnagrinėjimui būtina apibrėžti „miško paklotės“ ir jos „sunaikinimo“ sąvokas. Miško paklotė – organinių medžiagų sluoksnis miško dirvožemio paviršiuje, susidaręs iš yrančių miško nuokritų (spyglių, lapų, šakelių, žievės), negyvų žolių, samanų ir kerpių liekanų (Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/Straipsnis/misko-paklote-19734). Šiuo konkrečiu atveju sunaikinimas turi būti traktuojamas kaip tiesiogiai dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmo (važiavimo traktoriumi) atsiradęs neigiamas miško paklotės ar jos elementų struktūros pokytis arba funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas.

Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavo, tokio pobūdžio byloje padarytos žalos dydis neturi visiškai jokios reikšmės nusižengimo kvalifikavimui. Svarbu įrodyti patį miško paklotės sužalojimo ar sunaikinimo faktą.

Iš bylos matyti, kad pažeidėjui 2019-05-22 nutarimas Nr. VMU-ANR_N-15-2019 buvo surašytas už tai, kad jis neteisėtai važiuodamas traktoriumi per valstybinį mišką sunaikino 720 m² miško paklotę, taip pažeidė administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 9 straipsnio (kuriame išvardintos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos) 3 dalyje nurodyta, kad miško naudotojai privalo sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus miško plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį, tausoti miško kelius, sausinimo sistemas ir kitus technologinius įrenginius, nepažeisti miško valdytojų, savininkų ir kitų naudotojų teisių bei teisėtų interesų. Miško įstatymo 17 straipsnis apibrėžia miško apsaugos uždavinius – saugoti mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, naminių gyvulių daromos žalos; taip pat saugoti mišką nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, ligų, kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų. Lankymosi miške taisyklių 11 punktas nustato, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis, kinkomuoju transportu galima tik keliais.

Nors pareiškėjas neigia padaręs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, tačiau jo kaltė nustatyta byloje esančia medžiaga, tai yra, tarnybiniu pranešimu dėl G. B. savavališko važiavimo per valstybinį mišką, tyrimo veiksmų protokolu, nuotraukomis, miško paklotės sunaikinimo matavimo-paskaičiavimo aktu, žalos apskaičiavimo aktu, pretenzija dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai, biržės kirtimo kortele, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, foto nuotraukomis.

Pareiškėjas nurodo, kad provėžos padarytos anksčiau pačių Urėdijos darbuotojų, tačiau šie pareiškėjo argumentai niekuo nepagrįsti. Priešingai, Urėdijos pateikta biržės kirtimo kortelė patvirtina, kad Judrėnų girininkijos 46 kvartale darbai atliekami 2014 m. (b. l. 14), apie vėliau atliekamus darbus duomenų nėra. Kaip nurodė liudytojai I. Siminauskienė ir S. Kaulius, jie savo miškus dažnai apeina, žino situaciją.

Atsakomybė pagal ANK 282 straipsnio 2 dalį atsiranda už veikimą, kai asmens veiksmais atliekama nurodyta veika ir dėl to atsiranda liekamieji reiškiniai (transporto priemonės pėdsakai miško paklotėje) ir tokius veiksmus padaro motorinėmis transporto priemonėmis. Nuotraukose matyti ratų pėdsakai, kad važiuota miško paklote, padarytos provėžos yra šviežios. Pažymėtina, kad pareiškėjas tiek 2019-04-23 paaiškinime, tiek surašant 2019-05-08 administracinio nusižengimo protokolą nurodė, kad pasidarius sunku traukti medieną ribine linija, pasivaikščiojęs valstybiniame miške pamatė vingiuojančią apžėlusią seną valksmą, kuria pasinaudojo. Pateiktos nuotraukos patvirtina, kad tose vietose, kur pareiškėjas pravažiavo traktoriumi, neliko žolių, samanų, padarytos gilios provėžos, į paviršių iškelta žemė, purvas, aiškiai matyti paklotės sunaikinimas. Liudytojai I. Siminauskienė, S. Kaulius patvirtino, kad iki pareiškėjo važiavimo valksmose buvo miško paklotė, samanos. Tai patvirtino ir liudytojas A. Š., nurodęs, kad kovo mėn., kai apžiūrėjo mišką, žolė nežaliavo, sniegas buvo nutirpęs, šviežių žemių nematė, tik samanas, o kaip minėta anksčiau, paklotę sudaro ir samanos. Netikėti nuosekliais ir išsamiais liudytojų I. Siminauskienės ir S. Kauliaus parodymais teismas neturi jokio pagrindo, duomenų, paneigiančių šių liudytojų nurodytas aplinkybes, pareiškėjas nepateikė. Teismas kritiškai vertina liudytojų D. Š. ir P. G. parodymus, kad provėžose samanų nebuvo, žemė buvo plika, provėžos buvo gilios, nes jie yra pareiškėjo samdomi darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent pareiškėjas važiuodamas traktoriumi valstybiniame miške sugadino miško paklotę. Pareiškėjo argumentai, kad provėžas buvo suformavę Urėdijos darbuotojai, laikytini pareiškėjo gynybine pozicija.

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Urėdiją dėl leidimo išdavimo naudotis valstybine žeme miško traukimui, Urėdija teigia, kad dėl tokio leidimo pareiškėjas nesikreipė, leidimas neišduotas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas mišką galėjo tempti per šalia esančio kito privataus asmens žemę, kaip pats nurodė, dalį medienos jis ir traukė per privatų sklypą. Pripažintina, kad pareiškėjo apsisprendimas traukti per valstybinę žemę neturint tam leidimo ir veiksmai neatitiko profesionalui, besiverčiančiam miško kirtimais ir jo realizavimu susijusia veikla, taikomo elgesio standarto ir tai sąlygojo jam nepageidaujamų pasekmių atsiradimą, už kuriuos jis yra atsakingas. Kaip nurodė byloje apklausti liudytojai, tokių provėžų galėjo nebūti, jei būtų traukiama esant įšalui, o ne polaidžiui. Taigi, pareiškėjas miško paklote važiavo neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, pareiškėjo veiksmais buvo sunaikinta miško paklotė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nenurodyta, kokie interesai buvo pažeisti. Kaip minėta, pareiškėjo veiksmais buvo sugadinta miško paklotė, t. y. suardant miško paklotę pakenkta miško ekosistemoms, sunaikinti miško ištekliai.

Pareiškėjas nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nenurodytas valstybei priklausančio žemės sklypo unikalus numeris, dėl ko negalima nustatyti, kam priklauso sklypas. Šiuos pareiškėjo nurodytus pažeidimus teismas laiko formaliais. Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyta, kad nusižengimas padarytas Klaipėdos r., Naujokų k., 46 kvartalo 12, 13, 16, 17, 19 sklypuose, teismo posėdžio metu pateikė VĮ Registrų centro duomenis, kad šis sklypas priklauso valstybei. Kita vertus, pats pareiškėjas puikiai suvokė, kad šalia jo sklypo esantis sklypas priklauso ne jam, tai įrodo jo paties 2019-04-23 paaiškinimas, kad vaikščiojo valstybiniame miške ieškodamas tinkamo kelio miško traukimui.

Pareiškėjas nurodė, kad neaišku, kaip paskaičiuota padarytos žalos dydis. Iš 2019-05-06 tyrimo veiksmų protokolo Nr. 1 matyti, kad Judrėnų girininkijos 46 kvartalo 12, 13, 16, 17, 19 sklypuose metaline matavimo rulete „Irwin“ Nr. L156571 (patikros sertifikato Nr. 05117921) buvo pamatuotas traktoriaus ratų padarytų vėžių plotis bei traktoriumi per miško sklypus nuvažiuotas atstumas, padarytos fotonuotraukos. Pareiškėjas dalyvavo atliekant tyrimo veiksmus, pasirašė miško paklotės sunaikinimo matavimo-paskaičiavimo aktą, akte pastabų dėl matavimo neišreiškė. Pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kur atlikti matavimai, kaip matuojamas ratų plotis, ilgis. Netikėti specialistų, turinčių specialių žinių ir atliekančių savo tiesiogines pareigas, atliktais matavimais teismas neturi jokio pagrindo, tuo labiau, kad pats pažeidėjas skunde nenurodo jokių daugiau mažiau objektyvių, jo abejones pagrindžiančių duomenų. Padaryta žala 2019-05-07 žalos apskaičiavimo aktu apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymo Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ įkainiais, t. y. už miško paklotės žalojimą 3 Eur už 1 m² miško paklotės. Kaip nurodė liudytoja I. Siminauskienė, matavo pareiškėjo naudai, žalos padaryta daugiau, tačiau nematavo ten, kur paklotė atsistato greičiau. Tačiau, kaip minėta, tokio pobūdžio byloje padarytos žalos dydis neturi visiškai jokios reikšmės nusižengimo kvalifikavimui.

Pareiškėjas nurodė, kad priimant nutarimą nebuvo remtasi jo 2019-05-20 rašytiniu paaiškinimu, nutarimas priimtas rašytinio proceso tvarka, nors jis buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą.

ANK 616 straipsnio 3 dalis nustato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, duomenų apie tai, kad pareiškėjas iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios būtų reikalavęs nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pateikęs paaiškinimus, nėra. Liudytoju apklaustas A. Jokužys nurodė, kad pareiškėją teismo posėdyje mato pirmą kartą, pareiškėjas į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad byla pagrįstai buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad 2019-05-20 rašytinius paaiškinimus siuntę paštu ar pateikė Urėdijai kitu būdu.

Atsižvelgiant į teismo ištirtus byloje esančius įrodymus, laikytina, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas pagristai ir teisėtai, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Be to, teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, konstatuoja, kad administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo G. B. skundą atmesti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.