- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- 1S-251-843/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. (A. K.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 59-135, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir jam paskirta galutinė 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda. Pastarasis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 28 d.
2. Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. rugsėjo 24 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gegužės 24 d., pusę paskirtos bausmės nuteistasis yra atlikęs 2021 m. liepos 24 d.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 59-135 nutarė netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-135 nurodydamas, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, todėl jis neatitinka formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų taikymo sąlygų, be to, sutikdamas su Komisijos nuomone netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam, bei iš naujo įvertinęs nuteistojo asmenybę ir likusią jo neatliktos bausmės dalį, apylinkės teismas konstatavo, kad A. K. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, todėl paleistas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo.
II. Skundo argumentai ir prašymai
5. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. K. prašo pripažinti neteisėta ir nepagrįsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, ją panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą ir jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu grąžinti iš naujo svarstyti Komisijai, arba taikyti jo atžvilgiu lytinio paleidimo institutą su teismo nuožiūra parinktais jam apribojimais ir įpareigojimais. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, nuteistasis pažymi, kad teismų institucinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas ir tokiu būdu apsaugoti asmenis ir jų teisėtus interesus.
5.2. Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas nėra teisėtas ir pagrįstas, kadangi jame nėra nurodyta komisijos narių sudėtis. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad jis nebuvo informuotas apie Komisijos narių sudėtį, kas reiškia, jog jis negalėjo pasinaudoti Komisijos narių nušalinimo galimybe, tačiau tinkamai šio argumento neįvertino ir neišsprendė. Šios aplinkybės svarbios siekiant užtikrinti, jog Komisija objektyviai ir nešališkai išnagrinėtų nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
5.3. Vadovaudamasis Jungtinių Tautų tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalimi, nuteistasis pažymi, kad pastarųjų teisės aktų nuostatomis privalo vadovautis teismai. Esant anksčiau nurodytiems pažeidimams teismas privalėjo pripažinti Komisijos nutarimą neteisėtu, nepagrįstu bei jį panaikinti. Mano, kad šiuo atveju buvo pažeista ne tik teisė į gynybą bei nešališką Komisijos sudėtį, bet net Komisijos nutarimo turinys neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ir negali būti laikomas teisėtu. Pažymi, kad tokia teismų praktika prieštarauja tarptautiniams teisės aktams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
5.4. Pažymi, kad apylinkės teismas neišsprendė jo skunde nurodyto esminio BVK 164 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Pagal šią teisės normą komisija sudaroma iš 7 narių, kai tuo tarpu jo lygtinio paleidimo klausimą posėdyje sprendė 4 nariai, tad skundžiamas nutarimas buvo priimtas ne visa Komisijos sudėtimi. Apylinkės teismas dėl šio skundo argumento nepasisakė, nors savo nutartyje konstatavo teisė aktų pažeidimus. Mano, kad apylinkės teismo nutartis yra prieštaringa, nes joje nurodyti motyvai prieštarauja joje išdėstytiems faktams. Teismas nutarties tinkamai nemotyvavo, nesilaikė sprendimo aiškumo reikalavimų. Konstatavęs pažeidimus teismas negalėjo Komisijos nutarimo pripažinti teisėtu.
5.5. Nesutikdamas su skundžiamos teismo nutarties argumentais, kad klausimo nagrinėjimo dalykas šiuo konkrečiu atveju nėra Komisijos posėdžio eiga, nuteistasis nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą turi išsireikalauti ne tik asmens bylą, bet ir kitus įrodymus, siekiant objektyviai ir visapusiškai ištirti visas aplinkybes ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Negalima išspręsti Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo neišreikalavus Komisijos posėdžio protokolo bei garso įrašo. Negalima išsiaiškinti, ar Komisijos sudėtyje buvo 50 proc. valstybės tarnautojų, pavaldžių Kalėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (BVK 164 straipsnio 1 dalis). Teismas neatliko savo pareigos ir objektyviai neišnagrinėjo skundo.
5.6. Nuteistasis, nesutikdamas su apylinkės teismo nutartyje išdėstyta pozicija, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, todėl jis neatitinka formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų taikymo sąlygų, nurodo, kad tokia išvada yra klaidinga, mano, jog teismas turėjo nurodyti, kad jis neatitinka materialiųjų sąlygų, o ne formaliųjų. Mano, kad teismas tik paviršutiniškai vykdo formalų teisingumą.
5.7. Tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tas asmuo turi atitikti BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius ir materialiuosius pagrindus. Iš socialinio tyrimo išvados, Komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo, teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties ir asmens bylos matyti, kad jis vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra skatintas net 4 kartus, daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nei Komisija, nei teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Jeigu asmeniui nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika, tačiau jis daro akivaizdžią pažangą ją mažinant, tai negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Savo elgesį jis koreguoja teigiama linkme, todėl atitinka formaliuosius ir materialinius pagrindus, numatytus BVK 157 straipsnio 1 dalyje dėl lygtinio paleidimo taikymo.
5.8. Nurodo, kad teisė į gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, kuri realiai apima teisę į teisingą teismo procesą. Tai asmens konstitucinė teisė, kuri įpareigoja asmens bylą ar šiuo atveju nuteistojo prašymą išnagrinėti nešališkai Komisijai. Tai reiškia, kad asmens prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos negali nagrinėti Komisijos nariai, dėl kurių nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių. Komisijos narių ir teismo nešališkumas bei nepriklausomumas yra esminė žmogaus teisė ir laisvės užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo sąlyga. Teisė į nešališką procesą yra viena iš žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu teisės lygmeniu.
5.9. Pažymi, jog lygtinis paleidimas neatleidžia nuo bausmės, tik švelnina jos sąlygas. BPK 364 straipsnio 8 dalis numato galimybę aukštesniajam teismui gražinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
5.10. Nuteistasis taip pat pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ir išaiškinti, ar BPK 360 straipsnio 3 dalis, kaip ją taiko ir aiškina Lietuvos Respublikos teismai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsniui, 29 straipsniui, 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsniui.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
7. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju Komisijos nutarimu buvo sprendžiamas klausimas dėl A. K. lygtinio paleidimo taikant BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pataisos įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio Kodekso 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Taigi, kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (arba) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundų argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo pakankamai nurodydamas, kodėl šiuo metu nuteistajam A. K. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, todėl daryti priešingas išvadas, nei padarė apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
9. Iš Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2021 m. liepos 27 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-144 matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta. Atlikus smurtinio elgesio rizikos įvertinimą nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad A. K. elgesys laisvės atėmimo bausmės metu rodo tam tikrą teigiamą nuteistojo elgesio pokytį – jis dalyvavo adaptacinėje programoje, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pradėjo spręsti turimus finansinius sunkumus, stebima didesnė impulsyvaus reagavimo kontrolė, išreiškiamos negatyvios nuostatos psichiką veikiančių vartojamų medžiagų atžvilgiu, bausmės vykdymo laikotarpiu nebaustas, skatintas 4 kartus, už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje, sąžiningą darbą bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją. Taip pat svarbu paminėti, jog A. K. įkalinimo įstaigoje įgijo vidurinį įsilavinimą, nevengė įsitraukti į mokymosi procesą bei kelti savo kvalifikaciją, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įgijo kelias profesines kvalifikacijas, palaiko ryšius su savo šeima, sulaukia jų palaikymo, paramos, bausmės atlikimo metu nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. bausmės atlikimo vietoje dirba, gauna atlyginimą, patvirtino savo galimybę gyventi nurodytų adresu bei galimą įdarbinimo vietą lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju, pateikė šį faktą patvirtinančią UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus 2021 m. gegužės 27 d. išduotą pažymą (asmens bylos lapas 115). Aukštesnysis teismas teigiamai vertina nuteistojo nuostatas darbinės veiklos atžvilgiu bei nustatytą aplinkybę, kad bausmės vykdymo metu nuteistasis nepadarė jokių vidaus tvarkos pažeidimų.
10. Skunde, A. K. prašydamas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tvirtina, jog nors jam nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika, tačiau jis daro akivaizdžią pažangą ją mažinant, todėl mano, kad tai negali būti pagrindu netaikyti jam lygtinio paleidimo. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Nuteistasis bausmę atlieką už dviejų sunkių, dviejų apysunkių ir dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą, vieną nusikalstamą veiką jis padarė būdamas bendrininkų grupėje, praeityje jis teistas 10 kartų, du kartus jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka jau 6 kartą, kas iš esmės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą. Tokie duomenys yra reikšmingi charakterizuojant nuteistojo asmenybę bei prognozuojant jo elgesį ateityje jam būnant laisvėje.
11. Nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors nuteistasis deklaruoja motyvaciją keistis gerąja linkme, turi ilgalaikius ateities tikslus, tačiau yra linkęs neapgalvoti savo veiksmų pasekmių, nepasimoko iš savo klaidų, jam būdingas per didelis pasitikėjimas savimi, savo galimybių pervertinimas, jis turi narkotikų vartojimo patirties, jam būdingi finansiniai sunkumai dėl turimų skolų, lėšų paskirstymo įgūdžių stokos. Netinkamą savo elgesį nuteistasis sureikšminti nėra linkęs, bando sumenkinti savo vaidmenį jų įvykdyme, tačiau nuteistojo tęstinis nusikalstamas elgesys, parodo jam būdingas nusikalstamumą palaikančias nuostatas, kurios realiai gali būti siejamos su jo neteisėtu elgesiu. Pastebima, kad nuteistasis nevengia taikyti manipuliavimo pobūdžio elgesio strategijų, kurios padėtų jam kontroliuoti bei pateikti situaciją sau naudinga linkme. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes nėra pagrindo nesutinti su Komisijos ir apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad A. K. dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikiamų išvadų dėl savo elgesio ir šiuo metu nėra tas asmuo, kuris galėtų stropiu darbu bei doru elgesiu užtikrinti įsipareigojimą nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis taip pat turėtų maksimaliai stengtis atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. A. K. pagal Vilniaus pataisos namų 2021 m. birželio 2 d. Turto valdymo skyriaus duomenis šiuo metu skolingas 4 025,33 Eur. Iš jo darbo užmokesčio išskaičiuota 616,58 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 158,58 Eur. Taip pat pateikti duomenys, kad nuteistasis iš savo asmeninės sąskaitos laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. liepos 5 d. antstoliams iš viso sumokėjo 50 Eur. Taigi, dėl skolos išieškojimo šiuo metu nuteistasis skolingas 3 200,17 Eur. Todėl pastarajai skolai nuteistasis turi skirti ypatingą dėmesį, stengtis aiškiai nusistatyti prioritetus, įsisavinti esamą problemą ir pagal galimybes ją kuo greičiau išspręsti. Taip pat skirti ypatingą dėmesį mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygį. Apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje įvertinęs šias aplinkybes nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kontekste, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad šiuo metu negalima vienareikšmiškai teigti, kad pritaikius A. K. lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos priimto sprendimo.
12. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo išreikštas noras keistis, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę ir puoselėjami socialiniai ryšiai, neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad A. K. dar nepakankamai pasiruošęs grįžti į visuomenę. Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju spręstina, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs laisvėje gyventi ir veikti teisėtu būdu. A. K. nepakankamos pastangos atlyginti nusikalstamu elgesiu padarytą žalą, patiriami sunkumai mokinantis iš ankstesnių klaidų, identifikuojant problemas ir randant jų sprendimo būdus, leidžia daryti išvadą, kad A. K. lygtinis paleidimas šiuo metu dar būtų per ankstyvas.
13. Kita vertus svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-135 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. K. teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, nuteistojo skundo dalykas yra būtent šis Komisijos nutarimas. Apylinkės teismo išdėstyta pozicija, jog teismui skundo dalykas nėra Komisijos posėdžio eiga, jos sudarymas, dėl ko teismas šiuos nuteistojo skundo argumentus paliko nenagrinėtais, negali būti laikoma teisinga ir pagrįsta, todėl šiuo aspektu apygardos teismas pasisakys detaliau. Siekdamas išsamiai išsiaiškinti nuteistojo A. K. skundo argumentus apygardos teismas papildomai išsireikalavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose sudarymo, Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolą bei garso įrašą, kurie buvo priimti ir/ar sukurti šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimui nagrinėti.
14. Patikrinus papildomai gautą medžiagą, aukštesniojo teismo vertinimu, nepagrįstas ir nuteistojo skundo argumentas dėl Komisijos sudarymo. Pažymėtina, jog BVK 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narius dvejų metų laikotarpiui skiriami probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariu gali būti ne jaunesnis kaip 25 metų ir atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus asmuo. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Visą Lygtinio paleidimo komisiją sudaro 7 nariai. BVK numato tik formalią Komisijos sudarymo tvarką. Komisijos sudarymo ir posėdžių vykdymo tvarka detalizuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“. Minėto įsakymo 21 punkte įtvirtinta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių, tarp jų Komisijos pirmininkas ar Komisijos pirmininko pavaduotojas. Taip pat minėto įsakymo 22 punkte įvirtinta, kad negalintys dalyvauti Komisijos posėdyje Komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Raštu pateikta nuomonė turi būti paskelbta posėdyje. Nagrinėjamu atveju Komisijos posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė Komisijos narių, tai yra 4 nariai, tarp jų ir Komisijos pirmininkė. Šį faktą patvirtina apygardos teisme gautas šio posėdžio garso įrašas bei Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2021 m. liepos 30 d. komisijos posėdžio protokolas Nr. 58-30, kuriame nurodyta, jog 2021 m. liepos 29 d. nuotoliniu, vaizdo konferencijos būdu posėdyje dalyvavo komisijos pirmininkė K. V., komisijos sekretorė E. M. bei trys komisijos nariai visuomenės atstovai A. O., Ž. D. ir I. L.. Kiti trys komisijos nariai posėdyje nedalyvavo dėl kasmetinių atostogų, nes tuo metu buvo išvykę. Visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai vienbalsiai balsavo prieš A. K. lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Lygtinio paleidimo komisija buvo sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų bei poįstatyminių aktų ir jos sudėtis buvo teisėta, todėl skundžiamas Komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas Nr. 59-135 buvo priimtas taip pat teisėtai.
15. BPK 360 straipsnio 3 dalyje, kurios atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsniui, 29 straipsniui, 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsniui kvestionuoja nuteistasis, numatyta, kad kai nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas per tris darbo dienas nuo skundo gavimo apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo pateikti atsiliepimą, taip pat apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Teismo reikalavimu bausmę vykdanti institucija asmens bylą pateikia likus ne mažiau kaip penkioms dienoms iki klausimo nagrinėjimo teisme. Pastaroji teisės normos nuostata, kurią akcentuoja nuteistasis, reglamentuoja bausmę vykdančios institucijos pareigą nustatytu terminu pateikti asmens bylą. Šia norma niekaip neribojamos teismo galimybės, esant reikalui, gauti ir papildomus duomenis. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėta teisės norma taip pat neriboja ir nepažeidžia prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių, asmenų lygybės bei draudimo diskriminuoti, nusikaltimą padariusio asmens teisės į nepriklausomą ir bešališką teismą, taip pat netrukdo teismui vykdyti teisingumą. Šios teisės normos taikymo kiekvienoje konkrečioje byloje klausimas nesietinas su pačios teisės normos atitiktimi konstitucinėms nuostatoms. Todėl pagrindo išvadai apie galimą BPK 360 straipsnio 3 dalies neatitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai nėra.
16. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, iš esmės netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.