Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo B. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriui, D. U. dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- dvaro fermą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 dalis dvaro daržinės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

- dvaro fermą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdytus Kelmės rajono Kražių kolūkio ir jo teisių perėmėjų nuo 1960 m. iki 1992 m. lapkričio 11 d. turto perdavimo Kelmės rajono Kražių žemės ūkio bendrovei, kuri 1994-07-28 – 1994-10-20 išvardintą turtą perdavė savo pajininkams, iš kurių pareiškėjas supirko jų turėtas nuosavybės dalis.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas prieštaravimų dėl prašymo nereiškia, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad pareiškime nurodomi pastatai ir daiktinės teisės į juos nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Nekilnojamieji daiktai yra formuojami (l.104-105).

Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieštaravimų dėl prašymo nereiškia, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (l. 99-103).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 532 straipsnio 1-2 dalimis, apie bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo 2014 m. sausio 21 d. buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) (l. 36). Kitų asmenų prašymų dėl jų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis negauta. Statinių valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir/ar nepertraukiamumas nėra ginčijami, iki šiol nėra gauta jokių suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį (LAT 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; LAT 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-535/2008 ir kt.). Teismui konstatavus visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus („Valstybės žinios“, 2000, Nr. 74-2263).

Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų (l. 39-70) matyti, kad nekilnojamiesiems daiktams – dvaro fermai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dvaro fermai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dvaro daržinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai.

Iš pareiškėjo B. U. pareiškimo, jo ir suinteresuoto asmens D. U. parodymų, prie pareiškimo pridėtų dokumentų parodymų matyti, kad apie 1960 metus (duomenys neskelbtini) Kražių kolūkio lėšomis buvo pastatytos fermos ir daržinė. Tuo metu nebuvo įstatymo reikalavimo kolūkiams atlikti pastatų teisinę registraciją. Nuo fermų ir daržinės pastatymo momento jie nuosavybės teise priklausė Kražių kolūkiui, kuris 1992 m. buvo reorganizuotas į Kražių žemės ūkio bendrovę. Kražių agrarinės reformos tarnybos pažymoje (l.11) nurodyta, kad Kražių laikinoji administracija perorganizuota į Ž.ū, bendroves nuo 1992 m. lapkričio 10d. pagal Kelmės r. valdybos potvarkį Nr. 522. Kražių kolūkio pretendentų į privatizuojamą turtą 1992-02-21 susirinkimo protokolu Nr. 1 buvo nuspręsta sudaryti 15 gamybinių technologinių kompleksų, vienas iš jų Dvaro raguočių ferma, antra Kražių brigada (l.8, 9). Kelmės r. savivaldybės administracijos Archyvo ir civilinės metrikacijos skyriaus pažymoje (l.38) nurodyta, kad negali išduoti protokolų kopijų apie ŽŪB Kražiai įsteigimą ir likvidavimą, ŽŪB Kražiai 1994 m. visuotinio susirinkimo ir laikinosios administracijos posėdžio protokolo kopijos apie tai, kokiems pajininkams buvo atiduoti Dvaro fermos pastatai ir daržinė, nes iš minėtos bendrovės archyvui perduoti tik darbo užmokesčio dokumentai. Tačiau į bylą yra pateikti darbuotojų išsaugoti dokumentai. T. y. Dvaro daržinės perdavimo aktas (l.76), kuriame nurodyta, kad Dvaro fermų daržinė 1994-07-28 perduodama pajininkams E. P. – 180 litų, M. J. – 467 Lt, S. T. – 353 Lt. M. J. ir E. P. parašė pareiškimą (l.80), kuriame nurodė, kad jos atsisako iš Kražių ŽŪ bendrovės gautos Dvaro daržinės B. U. naudai.

Dvaro fermų pastatų perdavimo akte (l.77) nurodyta, kad 1994-10-20 Dvaro fermų pastatus, kuriuose yra mėšlo transporteris, vandens pompa, gyvulinės svarstyklės perduoda pajininkams K. L., Z. K., V. J., M. J., B. U., T. P., B. D., S. S., O. K., A. Š., V. A., B. A., Z. R., E. L.. Minėti asmenys, arba jų paveldėtojai pasirašė raštus, kad jie savo pajaus dalis į Dvaro fermas perleido B. U. (l.81, 82).

Liudytojai K. L. ir O. S. parodė, kad jie buvo įrašyti į sąrašą keturiolikos asmenų, kuriems buvo paskirtos dvaro fermos. Jis savo pajaus dalis pardavė B. U.. O. S. sąraše yra įrašyta kaip O. K.. Liudytojas K. L. paaiškino, kad B. U. nuo 1994 metų yra sumokėjęs sąraše nurodytiems asmenims už pajus į Dvaro fermas ir daržinės dalį ir šiuos pastatus prižiūri, jais naudojasi nuo 1994 metų iki šiol. Jis tvarkė stogus, duris. B. U. valdomos fermos yra (duomenys neskelbtini), kelio kairėje ir dešinėje pusėje. Jis nėra girdėjęs, kad miestelyje kas nors reikštų pretenzijas dėl B. U. valdomų pastatų.

Iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2015-03-19 ir 2015-04-21 sprendimų (l. 72-740) matyti, kad B. U. turimi dokumentai nepatvirtino jo nuosavybės teisių į pastatus Dvaro fermas ir daržinę, jo turimi ir registrui pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų.

Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškimui, jie patvirtino, kad nėra šio pastato savininkų. Teismas neturi duomenų, kad Dvaro fermos ir Dvaro daržinė (duomenys neskelbtini) būtų savavališka statyba, ar kad ji priklausytų valstybei ar savivaldybei.

Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (LAT 2011 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad pareiškėjas B. U. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į minėtas dvi Dvaro fermas ir Dvaro daržinę kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, bet statinius valdo kaip savus; juos nuo 1994 metų valdo nepertraukiamai ir sąžiningai, t. y. būdamas pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į įgyjamą nekilnojamąjį daiktą. Dvi Dvaro fermas ir 32/100 dalis Dvaro daržinės, apie 1960 metus pastatytas Kražių kolūkio, 1992 m. perduotus Kražių žemės ūkio bendrovei, 1994 m. perduotas pajininkams, nupirko pareiškėjas B. U., tačiau pirkimas nebuvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai dvi fermas ir 32/100 dalis daržinės, daugiau nei 10 metų. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas valdė minėtus statinius, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu.

Vertinant šias nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, todėl B. U. pareiškimas tenkinamas.

Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalis), todėl, tenkinant pareiškimą, iš pareiškėjo valstybei priteistina 11,33 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (l. l., Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260,straipsniais, 263 straipsniu, 269-270 straipsniais ir 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad B. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatus:

- 32/100 dalis dvaro daržinės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kelmės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 44/1910541;

- dvaro fermą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš B. U. Lietuvos Respublikos valstybei 11,33 Eur (vienuolika eurų 33ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.