Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo atstovui advokatui Džigintui Žebeliui, atsakovės Nacionalinės teismų administracijos atstovėms Aušrinei Kareivaitei ir Vilmai Strelčiūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Nacionalinei teismų administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo posėdį atsakovės atstovės prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad 2012-03-23 NTA paskelbė konkursą NTA Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti. 2012-04-04 pareiškėjas pateikė prašymą leisti jam dalyvauti šiame konkurse; pridėjo nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties deklaraciją (b. l. 29-30). 2012-04-16 NTA suorganizuotą konkursą, surinkęs daugiausia balų, laimėjo pareiškėjas (b. l. 31-33).

2012-04-19 NTA direktoriaus pavaduotojas, vadovaudamasis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str., kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas pateikti informaciją apie pareiškėją (b. l. 34).

2012-04-30 NTA raštu Nr. 4R-893-(1.13) pranešė pareiškėjui, kad NTA kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl informacijos apie jį (b. l. 35).

2012-05-03 NTA gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos 2012-04-27 raštą Nr. 4-01-2182, kuriame buvo pateikta informaciją apie pareiškėją tik pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 1-8 p., kadangi NTA direktoriaus pavaduotojui neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Nurodė, jog apie pareiškėją yra įrašas teistumo kartotekoje, kad 1995-05-02 Šilutės rajono policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 150 str. 3 d. dėl turto prievartavimo; 1996-10-01 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pareiškėjui, vadovaujantis BK 214 str., skirta 1 metų pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmė. Kitų duomenų apie pareiškėją nėra. Specialiųjų tyrimų tarnyba, be kita ko, pridėjo straipsnius iš „Lietuvos žinios“, „Vakarų ekspresas“ ir „Lietuvos rytas“ (b. l. 36-43).

2012-05-07 NTA raštu Nr. 4R-952-(1.13) informavo pareiškėją, kad, įvertinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą informaciją, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str., priimtas sprendimas neskirti pareiškėjo į Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (b. l. 44).

Remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialiųjų tyrimų tarnybai pateiktais duomenimis, pareiškėjas 1995 m. buvo įtariamas priklausantis organizuotai nusikalstamai grupuotei, kuri užsiiminėjo turto prievartavimu (b. l. 59).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl NTA sprendimo neskirti pareiškėjo į Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas teisėtumo.

Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimus reglamentuoja 1999 m. liepos 8 d. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 (redakcija iki 2012-08-01) 9 str., kurio 3 d. 1 p. nustatyta, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš asmens, siekiančio valstybės tarnautojo statuso, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo padaro išvadą, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Pagal šio straipsnio 4 d., asmuo, siekiantis valstybės tarnautojo statuso, turi užpildyti Vyriausybės nutarimu patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams.

2002 m. gegužės 28 d. Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 str. 1 d. numato, kad informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, pateikiama į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam valstybės ar savivaldybės įstaigos ar įmonės vadovui, kolegialiam valdymo organui arba valstybės politikui siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse. Informacija apie asmenį renkama, teikiama ir vertinama neatsižvelgiant į tai, ar jis atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, ar ne.

Nepriekaištingos reputacijos kriterijus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ str. 1 d., pagal kurią asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis: 1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai; 4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 5) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys; 6) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 7, 8, 9 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai; 7) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai; 8) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai.

Remiantis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 2 d., Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie: 1) asmens teistumą (neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnyko, ar panaikintas); 2) procese dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos asmens atžvilgiu priimtus nuosprendžius ar nutartis, kuriais baudžiamoji byla jam buvo nutraukta arba asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės; 3) asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat priimtus procesinius sprendimus šiose bylose; 4) asmens atžvilgiu taikomas ar taikytas organizuoto nusikalstamumo prevencines poveikio priemones pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą; 5) asmens atleidimą iš tarnybos ar pareigų dėl priesaikos sulaužymo, pareigūno (teisėjo) vardo pažeminimo; 6) asmens padarytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus (darbo pareigų pažeidimus) ir paskirtas tarnybines (drausmines) nuobaudas už juos (neatsižvelgiant į tai, ar nuobaudos galioja, ar nebegalioja); 7) atvejus, kai asmuo buvo pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; 8) tai, kad priimamas į valstybės tarnybą asmuo nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas; 9) įslaptintą informaciją dėl asmens rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos.

Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 4 d., nurodytą informaciją apie asmenį Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikia ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos, įstaigos ir įmonės turimą informaciją ir (ar) duomenis Specialiųjų tyrimų tarnybai privalo pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymo pateikti informaciją ir (ar) duomenis gavimo dienos, o jei būtina ir įmanoma, – nedelsdamos.

Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 12 d., į pareigas asmenį skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į pareigas, privalo per 3 darbo dienas asmenį su pateikta informacija supažindinti pasirašytinai, išskyrus tą jos dalį, kurioje yra įslaptinta informacija. Mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali būti pagrindas priimant sprendimą neskirti asmens į pareigas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas laimėjo konkursą NTA Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti. NTA, siekdama užtikrinti, kad į valstybės tarnybą būtų priimtas nepriekaištingos reputacijos asmuo, Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl informacijos apie pareiškėją pateikimo. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, Specialiųjų tyrimų tarnyba tik pateikia informaciją apie asmenį, kurios pagrindu įgaliotas asmuo padaro išvadą, ar asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas būtent ir kelia ginčą, jog jis atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ str. 1 d. įtvirtintus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, o Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija nepatenka į minėto straipsnio reguliavimo sritį.

Nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad gauta informacija, jog 1995 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu pagal BK 150 str. dėl turto prievartavimo, o 1996 m. pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 214 str. dėl savavaldžiavimo.

Kaip minėta, pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 1 d., Specialiųjų tyrimų tarnybos teikiama informacija reikalinga siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime nurodė, kad įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų patikrinti siekiančių eiti pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą – lojalumą Lietuvos valstybei, reputaciją ir t. t. Pretendentų į pareigas valstybės tarnyboje patikimumas turi būti tikrinamas dar prieš jiems pradedant eiti pareigas. Taip pat pabrėžė, kad tokių asmenų patikimumo patikra turi būti reglamentuojama griežtai paisant Konstitucijos normų ir principų, inter alia turi būti paisoma konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojančio, be kita ko, tinkamą teisinį procesą. Asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, patikimumo patikros vykdymo pagrindai turi būti nustatyti įstatymu, poįstatyminiais teisės aktais gali būti nustatyta patikros vykdymo tvarka. „Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-03 aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas).

Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 11 d. nustato, kad informacija gali būti naudojama sprendžiant dėl asmens tinkamumo siekiamoms pareigoms. Remiantis konstitucine doktrina bei nurodytomis teisės normomis, darytina išvada, kad asmens tinkamumas eiti pareigas šiuo atveju neatsiejamai susijęs su jo patikimumu valstybės tarnyboje. Teismo vertinimu, siekiant atskleisti Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. prasmę, tikslinga atsižvelgti į ankstesnės šio įstatymo redakcijos 9 str. 9 d. (2008 m. birželio 5 d. redakcija), kuri aiškiai nustatė, jog „asmuo, praradęs pasitikėjimą, Valstybės tarnybos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti nepriimamas į valstybės ar savivaldybės įstaigą arba atleidžiamas iš pareigų“. Remiantis šia nuostata, konkurso laimėtojas galėjo būti nepaskirtas į pareigas, konstatavus, kad tas asmuo yra praradęs pasitikėjimą. Aktualios įstatymo redakcijos 9 str. minėtos nuostatos neliko, pateiktos informacijos padariniai reguliuojami Valstybės tarnybos įstatymo. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4, 9, 29 ir 44 str. pakeitimo ir papildymo projekto aiškinamuoju raštu, informaciją gavusio į pareigas asmenį skiriančio ar paskyrusio subjekto įgaliojimai priimti atitinkamus sprendimus remiantis gauta informacija, turi būti nustatomi tuose teisės aktuose, kuriais reguliuojami santykiai tarp pateikti informaciją paprašiusio asmens ir pareigas siekiančio eiti (einančio) asmens, nes atsižvelgiant į gautąją informaciją būtent šiais teisės aktais reguliuojami santykiai yra modifikuojami. Šiame aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodoma, kad siekiama nustatyti galimybę, remiantis Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka surinkta informacija, nepriimti asmens į valstybės tarnybą arba atleisti jį iš valstybės tarnautojo pareigų, siekiant užtikrinti valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, kaip ypatingų patikimumo ir sąžiningumo reikalavimų, besąlygišką laikymąsi, užtikrinantį, kad valstybės tarnautojų korpusą sudarytų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad pareiškėjas fakto apie teistumą nenurodė ne tik pateiktoje nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties deklaracijoje, bet ir kituose dalyvauti konkurse teikiamose dokumentuose. Šių aplinkybių pareiškėjas neneigia. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės nenurodymas, pateikiant paraišką dalyvauti konkurse į bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, kurio funkcijų vykdymas yra susijęs su viešųjų pirkimų dokumentacijos rengimu ir vykdymu, dalyvavimu rengiant pasiūlymus dėl investicinių projektų sudarymo ir įtraukimo į valstybės investicijų programą ir kt., gali lemti apsisprendimą dėl patikimumo ir galėjimo užimti valstybės tarnautojo pareigas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė įvertinusi įstatymo nustatyta tvarka pateiktą informaciją, asmens, siekiančio valstybės tarnautojo statuso, užpildytą deklaraciją ir kitus duomenis padarė išvadą, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Pareiškėjo nenurodymas informacijos, kuri buvo pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymoje, pagrįstai leido atsakovei abejoti pareiškėjo patikimumu ir lojalumu valstybei ir konstitucinei santvarkai.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas neskirti pareiškėjo į atitinkamas pareigas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais bei įpareigoti atsakovę atlikti kokius nors veiksmus nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p., 90 str.).

Dėl išlaidų

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismui atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.