- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-761-370/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- G.S.
- Atsakovas
- L.G.
- Kategorijos
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-761-370/2007
Teisėjas J. Grigonienė Procesinio sprendimo kategorija 32.1; 121.17 (S)
2007 m. lapkričio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant S.Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei S.Šermukšnei, atsakovo atstovui advokatui R.Jakštui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr.2-182-729-2007 pagal ieškovo G.S. ieškinį atsakovui L.G. dėl kelio servituto nustatymo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-06-14 sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė nustatyti 0,11 ha ploto kelio servitutą atsakovo žemės sklype, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančiame Rudagalvių kaime, Klaipėdos r., bei suteikti teisę šiame atsakovo sklype atstatyti 0,02 ha ploto kelią Nr. 120-III iki jam nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, išpilant jį žvyru, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys Rudagalvių kaime, Klaipėdos r., tarp kurių yra įsiterpęs 10 ha ploto atsakovui priklausantis žemės sklypas. Nuo vietinės reikšmės žvyrkelio per pirmąjį ieškovui priklausantį žemės sklypą į atsakovo žemės sklypą eina Klaipėdos apskrities viršininko 2004-11-16 įsakymu servitutu nustatytas kelias. Šis kelias yra tik iki atsakovo sodybos pastatų, o į toliau esantį antrąjį ieškovo sklypą jokio kelio nėra, todėl ieškovas visiškai neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą. Iš kitos sklypo pusės, per mišką, veda miškovežių naudojamas, lengvuoju automobiliu nepravažiuojamas kelias, tačiau nuo miško ribos iki ieškovo sklypo jokio kelio išvis nėra ir jį ten įrengti būtų labai brangu. Tuo tarpu kelias Nr. 120-III pagal Endriejavo kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą turi eiti per visą atsakovo žemės sklypą iki pat ieškovo žemės sklypo ribos ir jis prašo nustatyti kelio servitutą, kad galėtų savo lėšomis atstatyti šiuo metu neegzistuojančią šio kelio dalį. Kadangi šis variantas ieškovui priimtiniausias, su kitais kaimynais jis nesitarė dėl galimybės įrengti kelią.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 10 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo, nes yra ūkininkas ir augina avis. Ieškovo reikalavimas nustatyti kelio servitutą per jo sklypą trukdytų plėtoti ūkį, nes šį kelią reikėtų aptverti, avys nebegalėtų laisvai ganytis visame sklype. Be to, tokio kelio servituto nustatymas iš esmės pažeistų jo kaip savininko interesus, nes atsakovo sodybos pastatai stovi netoli kelio, netoli yra pasistatęs pirtį, gyvena šioje sodyboje kartu su šeima, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai. Pirkdamas šį sklypą, jis tikėjosi gyvensiąs vienkiemyje, todėl pats savo lėšomis iki šiol tvarkė apleistą lauko keliuką, vedantį nuo kelio iki jo sodybos ir kategoriškai nesutinka, kad ieškovui būtų nustatyta teisė jo žemės sklype pratęsti kelią iki savo sklypo. Suprasdamas, kad ieškovui iš tiesų reikia patekti į savo žemės sklypą, ir atsižvelgdamas į tai, kad pats naudojasi kelio servitutu, važiuodamas per šiuo metu ieškovui priklausantį sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas sutinka, kad ieškovas įsirengtų kelią į kitą savo sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet kuriuo jo sklypo pakraščiu, tačiau ieškovas iki šiol su tuo nesutiko.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė, iš ieškovo G.S. priteisė 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui L.G. ir 30 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teisę. Pagal LR CK 4.126 straipsnį, teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, priešingu atveju servituto nustatymas reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę, jei asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę. Servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Paaiškino, kad teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant, ar jis pats tų problemų be didelio vargo negalėtų pašalinti. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovas turi galimybę patekti į savo žemės sklypą iš kelių pusių – pratęsus ir įrengus servitutinį kelią nuo N. ar Č. sodybų, įrengus kelią palei atsakovo žemės sklypo ribą bei jo pageidaujamu būdu – kelio servituto pagrindu pratęsus kelią, kuriuo į savo sodybą įvažiuoja atsakovas. Teismas konstatavo, jog ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas nėra vienintelis įmanomas būdas patekti jam į savo sklypą, o nustačius tokį servitutą atsakovo interesai nepagrįstai stipriai nukentėtų. Įrengus kelią ieškovo pageidaujamoje vietoje, ženkliai sumažėtų atsakovo galimybė įgyvendinti savo nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą. Nustatė, kad ieškovas savo sklype negyvena, jokios ūkinės veiklos nevykdo, nustatyti, kokio intensyvumo būtų transporto srautas per atsakovo sklypą šiuo metu neįmanoma, todėl ieškovas neįrodė būtinybės naudotis būtent šiuo keliu. Pažymėjo, kad atsakovas sutiko dėl kelio nustatymo jo sklypo pakraščiu, tačiau ieškovo tokios sąlygos netenkino, nors ši galimybė atitiko LR CK 4.128 str. 3 d. įtvirtintą tarnaujančiojo daikto savininko teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis. Ta aplinkybė, kad dalis šio kelio eina per kitą ieškovui priklausantį žemės sklypą ir atsakovas pats naudojasi Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu nustatytu kelio servitutu, negali įpareigoti atsakovo sutikti su jam nepatogiomis sąlygomis, kaip ieškovas turėtų patekti į kitą savo sklypą, kadangi šis servitutas buvo nustatytas ne savininkų susitarimu, o administraciniu aktu, kurio atsakovas neįtakojo. Atsakovas visą laiką naudojosi šiuo keliu, jį tvarkė ir prižiūrėjo, investuodamas lėšas. Asmens noras patekti į savo žemės sklypą trumpiausiu keliu yra visiškai suprantamas, tačiau tokio noro negalima įgyvendinti prievarta kito privataus asmens sąskaita.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-06-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti 0,11 ha ploto kelio servitutą atsakovo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Rudagalvių kaime, Klaipėdos r., bei suteikti teisę šiame atsakovo sklype atstatyti kelią Nr. 120-III iki jam nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, išpilant jį žvyru, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp ieškovo žemės sklypų yra įsiterpęs atsakovo žemės sklypas. Klaipėdos apskrities viršininko 2004-11-16 įsakymu nustatytas 0,1043 ha kelio servitutas, kuriuo naudojasi atsakovas, tačiau atsakovo sklype kelio servitutas į ieškovo žemės sklypą nėra nustatytas. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius pateikė ištrauką iš Endriejavo kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, kuriame pažymėtas įvažiavimas į ieškovo sklypą, tačiau jis yra apaugęs mišku, šlapios provėžos išvažinėtos traktorių, kita kelio dalis yra pieva, todėl pravažiuoti neįmanoma. Teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų, nes iš Endriejavo kadastrinės vietovės suprojektuotų ir paženklintų projekto planuose sklypų žiniaraščių ieškovo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribose seno kelio 4-I vietoje yra suprojektuotas kelias 120-III, einantis iki pat ieškovo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos. Šis kelias egzistuoja realiai išskyrus nedidelę atkarpą, kuri pažymėta atsakovo sklype. Teismas nepagrįstai netaikė LR kelių įstatymo nuostatų, nes šio teisės akto 8 str. 1-2 d. nustato, kad keliai projektuojami remiantis patvirtintais kelių teritorijų planavimo dokumentais bei Lietuvos kelių projektavimo dokumentais, vadovaujantis įstatymais bei norminiais teisės aktais. Todėl kelias į ieškovo sklypą gali būti tik ten, kur jis suprojektuotas galiojančiuose teritorinio planavimo dokumentuose, t.y. kelias 120-III arba kelias,l nurodytas ištraukoje iš Endriejavo kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto. Kelio 120-III servituto nustatymas atitiktų teisingumo ir protingumo bei šalių proporcingumo ir pusiausvyros principus, nes atsakovas ir jo šeimos nariai naudojasi nemokamu kelio servitutu ieškovui priklausančiame sklype. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis savo lėšomis tvarkė ir prižiūrėjo ieškovo sklype esantį kelią. Ieškovas nurodė, kad nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas nevykdo jokios veiklos tame žemės sklype, į kurį nori nustatyti kelio servitutą, nes neturėdamas įvažiavimo į savo sklypą objektyviai negali vystyti jokios veiklos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kelio servituto nustatymas pažeistų atsakovo nuosavybės neliečiamumą bei privatų gyvenimą. Ši teismo išvada neparemta jokiais įrodymais. Ieškovas pažymi, kad atsakovas turėtų teisę savo pažeistas teises ginti teisme, jei nustatytas kelio servitutas pažeistų jo teises. Teismas netaikė LR CK 4.126 str. bei 4.11 str. 2 d., kuriuose nurodyta, kad viešpataujančio daikto savininkai turi naudotis tuo pačiu keliu, kuriam nustatytas servitutas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-06-14 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas išsamiai išnagrinėjo nurodytus faktus bei aplinkybes, teisingai konstatavo, kad pagal LR CK 4.126 str. servitutą galima nustatyti tik tais atvejais, kai kitaip nebūtų įmanoma daiktu naudotis. Ieškovas pripažįsta, kad į jo sklypą gali patekti ir kitu keliu, todėl nėra pagrindo servituto nustatymui atsakovui priklausančiame sklype. Ieškovas apeliaciniame skunde remiasi ištrauka iš Endriejavo kadastrinės vietovės žemės reformos projekto papildymo, tačiau nemini, kad šis kelias iki jo sodybos šiame projekte suprojektuotas nuo N. sodybos ir šiuo keliu galima patekti į ieškovo sodybą nepažeidžiat atsakovo teisių. Ieškovas nenurodo jokių argumentų, kodėl jis nesutinka, kad kelias į jam priklausantį žemės sklypą eitų atsakovui priklausančio sklypo pakraščiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos duomenų ir šalių atstovų paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kelio servituto nustatymo atsakovo žemės sklype, kuris yra įsiterpęs tarp ieškovo dviejų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad jo siūlomas variantas yra optimaliausias atsižvelgus į galiojančius kadastrinės vietovės teritorinio planavimo dokumentus. Kiti variantai jo netenkintų, nes reikėtų tartis su kitų sklypų kaimynais dėl galimybės įrengti sklypą.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šalių nurodytas faktines aplinkybes bei vertindamas byloje surinktus įrodymus neatsižvelgė į iškelto ginčo esmę bei ieškovo nurodytą aplinkybę, kad dėl kitų kelio nustatymo servituto variantų nėra informavęs gretimų žemių savininkų. Pirmosios instancijos teismas vertindamas šią aplinkybę pažeidė LR CPK 185 str. reikalavimus, jog byloje surinkti įrodymai vertinami atsižvelgiant į visapusišką ir objektyvų aplinkybių išnagrinėjimą. Teismas konstatuodamas faktą, kad ieškovas turi galimybę patekti į savo žemės sklypą iš kelių pusių- pratęsus ir įrengus servitutinį kelią nuo N. ar Č. sodybų ir kt., net nebandė sužinoti šių asmenų, kaip žemės sklypų savininkų, nuomonės, nors dėl šių asmenų teisių ir pareigų padarė išvadą (LR CPK 266 str.). Todėl su tokia teismo išvada sutikti negalima, juo labiau, kad pagal bendrosios teisės normos, reglamentuojančios servituto turinį (LR CK 4.112 str. 1d.) ir šiuo atveju specialiosios teisės normos, reglamentuojančios kelio servituto turinį, nuostatas yra ribojamos tarnaujančio daikto savininko konkrečios naudojimosi teisės, todėl bet koks savininko nuosavybės teisių ribojimas net ir teismo sprendimu negali pažeisti kitų savininkų teisių. Šiuo atveju teismo pasisakymas dėl kitų kelio servituto variantų, kurie net ikiteismine tvarka nebuvo aptariami su trečiaisiais asmenims, šiuo atveju gretimų žemės sklypų savininkais, pažeidžia ir jau paminėtas materialinės teisės normas, todėl tokio teismo sprendimo pripažinti teisėtu ir pagrįstu negalima. Dėl šios priežasties teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes būtina surinkti ir išsamiai ištirti įstatymo nustatyta tvarka kitus galimus kelio servituto variantus išklausant ir trečiųjų asmenų, šiuo atveju gretimų žemės sklypų savininkų, pozicijas ( LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 330 str., 327 str. 1 d. 2 p.). Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra pirminių dokumentų, t.y. žemės sklypo plano ar kitų teritorinio planavimo dokumentų, iš kurių matytųsi duomenys, kokio turinio buvo suformuotas žemės sklypas buvusiai savininkei N.V., taip pat, koks buvo faktinis patekimas į ieškovo valdomą žemės sklypą Nr. 5518-0009-0073.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.