Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-01 · Civilinė byla Nr. 2A-230-264/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
2A-230-264/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11941-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Rokauta“
Atsakovas
UAB „Tranzito paslaugų centras“
Trečiasis asmuo
Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-230-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11941-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokauta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-18727-1041/2017 pagal ieškovės UAB „Rokauta“ ieškinį atsakovei UAB „Tranzito paslaugų centras“, trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos dėl nuostolių, sumokėtų baudų bei kitų išlaidų forma, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Rokauta“ patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 5 422 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 163 Eur žyminį mokestį, 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 441 Eur vertimo išlaidas.Nurodė, kad ieškovei priklausančios transporto priemonės, gabenusios krovinius, buvo sulaikytos Rusijos Federacijos transporto priežiūros valdybos pareigūnų, kurie už nustatytus pažeidimus skyrė baudas. Vežėjas neturėjo leidimo įvažiuoti į Rusijos Federacijos teritoriją iš trečiųjų šalių, nepateikė krovinio siuntėjo ar gavėjo pavedimo vežti krovinį, o atsakovės sandėlis nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos muitinės sandėlių sąrašą, neteisingai užpildyti ir užantspauduoti CMR važtaraščiai ir kt.Atsakovė UAB „Tranzito paslaugų centras“ atsiliepime ir triplike prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nėra numatyta atsakovės pareiga rengti bei pateikti vežėjui reikiamus užsienyje dokumentus. Tinkamais leidimais vežti krovinius nepasirūpino ieškovė. Ant CMR važtaraščių žymas LT KA 1000 uždėjo muitinė, o ne atsakovė, todėl ji nėra atsakinga už muitinės spaudo žymų teisingumą. Trečiasis asmuo, išnagrinėjęs ieškovės pretenziją, ją atmetė, konstatuodamas, kad CMR važtaraščiai Nr. 0011966 ir Nr. 0012562 muitinės spaudais pažymėti nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų.Trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Muitinės posto pareigūnai, tvirtindami krovinių transportavimo važtaraščius, laikėsi galiojančių teisės aktų nuostatų. Trečiasis asmuo, gavęs ieškovės pretenziją, atliko tyrimą ir nustatė, kad CMR važtaraščiais gabentos prekės Lietuvos Respublikos teritorijoje sandėliuojamos nebuvo. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateiktoje išvadoje nurodė, kad krovinys buvo vežamas iš trečiųjų šalių ir Lietuvoje buvo tik perrašomi krovinio vežimo dokumentai. Išvados dėl CMR važtaraščio užpildymo teisingumo pagal kompetenciją pateikti negali, nes Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (toliau – CMR konvencija) nenustato nei važtaraščio formos, nei pildymo tvarkos, o numato tik kokie duomenys turi būti nurodyti važtaraštyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Rokauta“ atsakovei UAB „Tranzito paslaugų centras“ 1 669,8 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.Priteisė iš ieškovės UAB „Rokauta“ valstybei 11,79 Eur išlaidas.Dėl atsakovės atsakomybės. Teismas nustatė, kad vairuotojams baudos buvo paskirtos ne, kaip nurodo ieškovė, dėl netinkamai parengtų ir užpildytų pervežimams reikiamų dokumentų, tačiau iš esmės dėl to, kad vairuotojas P. J. neturėjo specialaus leidimo vežti krovinius iš trečiųjų šalių, o vairuotojo R. V. turimas leidimas neturėjo tam tikros specialios žymos, t. y. netinkamai užpildytas. Teismo padarytą išvadą patvirtino nutarimai; vairuotojų P. J., R. V. paaiškinimai; išvadą byloje davusios institucijos išvada; aplinkybė, kad ieškovės vairuotojams pateikus reikiamus trišalius leidimus, o ne pašalinus kitus dokumentų trūkumus, vairuotojai buvo paleisti vykti toliau.Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovė sutartimi įsipareigojo rengti bei pateikti vežėjui reikiamus užsienyje dokumentus. Tokia atsakovės pareiga sutartyje nėra įtvirtinta, priešingai sutarties 2.1.2. punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja priimti iš vežėjų dokumentus, o ne juos teikti. Tai, kad atsakovė tinkamai parengė pervežimams reikalingus dokumentus įrodo, tai, kad Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai bei Rusijos Federacijos muitinės pareigūnai tikrino krovinius lydinčius dokumentus ir pažeidimų nenustatė. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino trečiojo asmens atstovas ir vairuotojas R. V..Teismas nustatė, kad vežėjas neturėjo leidimo vežti krovinius iš trečiųjų šalių ir kitų protokoluose išvardintų dokumentų. Administracinio teisės pažeidimo protokoluose Nr. 50103000405 ir Nr. 53101005102 nurodoma, kad vežėjas nepateikė Rusijos Federacijos transporto ministro 2015 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. 301 nurodytų dokumentų, todėl tokiu atveju turėjo būti naudojamas leidimas krovinių vežimui iš trečiųjų šalių. Teismas pažymėjo, kad ieškovei (jos vairuotojams) buvo žinoma, kad krovinys yra iš Italijos. Teismas sprendė, kad ieškovė, būdama profesionalia vežėja, žinodama, kad krovinys yra iš Italijos, turėjo pasirūpinti tinkamais trišaliais leidimais vežti krovinius, tačiau ieškovė to nepadarė. Teismas sprendė, kad ieškovė (vežėja) krovinį vežė neturėdama ETMK leidimo, kurio gavimu turėjo pasirūpinti ji pati, taigi savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais prisiėmė riziką dėl nuostolių, galinčių kilti dėl tokių veiksmų, ir yra pati dėl jų kalta. Ieškovė žinojo apie pareigą turėti leidimus, tačiau dėl ieškovės kaltės vienas vairuotojas leidimo iš viso neturėjo, o kito pateiktas leidimas buvo netinkamas. Ieškovė buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, neparūpino vairuotojams reikalingų leidimų, todėl dėl nuostolių atsakinga ji pati.Ieškovei neįrodžius neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, kad neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodytų patirtų nuostolių.Dėl trečiojo asmens atsakomybės. Tai, kad CMR uždėtame antspaude nurodytas kitas atsakovės adresas teismo vertinimu neturėjo reikšmės, nes antspaude nurodoma ne pakrovimo vieta, o atsakovės faktinė buveinė. Su tuo sutiko ir vairuotojas P. J.. Teismas nenustatė, kad Muitinės posto pareigūnai, tvirtindami krovinių transportavimo važtaraščius, būtų nesilaikę galiojančių teisės aktų nuostatų.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų atmestų reikalavimų dalį teismas tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2017 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priėmus naują teismo sprendimą, atitinkami paskirstyti patirtų atstovavimo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Yra visi faktiniai ir juridiniai pagrindai teigti, jog pirmosios instancijos teismas sprendime padarytų išvadų nepagrindė byloje surinktais įrodymais, vertindamas juos pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovė 2016 m. gruodžio 30 d. raštu pranešė, jog visus dokumentus užpildė teisingai, todėl ir turi atlyginti ieškovės partirtus nuostolius. Teismui ieškovės teikti procesiniai dokumentai bei šio skundo argumentai įrodo, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovės atsakomybei kilti. Neteisėti atsakovės veiksmai - įvardinti nekvestionuojamuose RF pareigūnų ATP nutarimuose: siuntėjas pateikė vežėjui netinkamus pavedimus, dokumentų rekvizitai prieštaringi, nesutampa spaudai, dėl ko pervežimai buvo sustabdyti; nuostoliai - įrodyti pateiktais dokumentais, patvirtinančiais baudų bei išlaidų sumokėjimą; priežastinis ryšys - automobiliai sulaikyti dėl netinkamai siuntėjo parengtų dokumentų; kaltė - pagal CMR Konvencijos 7, 11 str. nuostatas, jog siuntėjas atsako už vežėjo patirtus nuostolius dėl dokumentų netikslumų. Vairuotojas R. V. turėjo tinkamą dvišalį leidimą, tačiau nepateikė nutarime įvardintų dokumentų, kuriuos privalėjo parengti atsakovė. Analogiškai dėl netinkamo siuntėjo pavedimo bei muitinės sandėlio rekvizitų neatitikimo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir vairuotojas P. J.. Teismas netgi neanalizavo netinkamais pripažintų dokumentų, nors būtent jų nebuvimas/netinkamas užpildymas ir lėmė automobilių sulaikymą ir dėl to patirtus nuostolius. Būtent „Krovinio siuntėjo teikiamas krovinio vežimo užsakymas“ yra vienas iš būtinų pervežimo pagal dvišalius leidimus dokumentas, kuriuo vadovaujasi vežėjas. Užsakyme nurodyta, jog krovinio siuntėjas: UAB „Tranzito paslaugų centras“ paveda įmonei - vežėjai: UAB „Rokauta“ iš išsiuntimo vietos: Kaunas, Lietuva, pakrovimo vietos: UAB „Tranzito paslaugų centras“ nuvežti krovinį į RF ir patvirtina, jog pavedime nurodyti duomenys yra pilni ir būtent tokio pavedimo pagrindu atsakovės darbuotojai užpildė CMR, nurodydami pakrovimo vietą: Kaunas, Lietuva (4 grafa), siuntėjas: UAB „Tranzito paslaugų centras“, gavėjas: RF, o vairuotojai užpildė dvišalius leidimus. Susisiekimo ministerijos išvada būtent ir patvirtina, kad vairuotojai pagrįstai naudojo dvišalius leidimus, tačiau dėl netinkamai siuntėjo parengtų dokumentų (nurodytų RF pareigūnų protokoluose, nutarimuose) buvo priversti juos pakeisti leidimais iš trečiųjų šalių ir tai patvirtina LR bei RF Jungtinės komisijos 2015-09-08-09 protokolo nuorodos. 2016 m. UAB „Rokauta“ vežė krovinius tik pagal dvišalius leidimus ir vyko RF - 430 kartų (iš jų virš 60 kartų pervežė atsakovo siunčiamus krovinius), kas patvirtina, jog vežimams iš muitinės sandėlių naudojami būtent dvišaliai leidimai ir tai paneigia teismo išvadą, kad ieškovė, gavusi visus krovinį lydinčius dokumentus, turėjo įvertinti, koks leidimas vežti krovinį šiuo atveju reikalingas. Atsakovė užsakymuose pasirašydama kaip siuntėja bei muitinės tarpininkė, patvirtindama, kad pavedimuose nurodyti duomenys yra pilni ir tikri, veikdama 2013 m. lapkričio 21 d. šalių sudarytos „Paslaugų sutarties Nr. JED13/TPCJ/03“ pagrindu, pilnai disponavo kroviniais, dėl ko vežėjui iki krovinio priėmimo iš muitinės sandėlio vežti į nurodytą paskirties vietą nekyla atsakomybės už krovinio saugojimą, sandėliavimą, perkrovimą, tikrinimą ir pan. Sprendime nurodomos vairuotojų parodymų citatos išimtos iš konteksto ir neatspindi jų duotų parodymų esmės bei visumos. Vairuotojų parodymai patvirtina, kad krovinių pervežimams iš LR muitinės sandėlio į RF buvo naudojami tinkami dvišaliai leidimai ir paneigia teismo išvadas, kad vairuotojas P. J. neturėjo specialaus leidimo, o vairuotojas R. V. turimas leidimas neturėjo tam tikros specialios žymos, t.y. netinkamai užpildytas. Apie leidimų su RF pildytomis specialiomis žymomis (6 grafa) gavimą neužsimena ir išvadą davusi Susisiekimo ministerija. 6 grafa pildoma keičiant tranzitinį vežimą į dvišalį, kaip tas aptarta LR ir RF Jungtinės komisijos 2015 m. rugsėjo 10 d. protokole. Sprendimo teiginys, kad ieškovė nesiėmė veiksmų dėl Rusijos Federacijos institucijų vairuotojams paskirtų baudų sumažinimo, neatitinka tikrovei, nes ieškovė nedelsiant (2017 m. sausio 3 d.) kreipėsi į kompetentingus RF teisininkus, kurie reziumavo, jog nėra teisinių perspektyvų ginčyti ATP nutarimus. Pagal LR ir RF vyriausybių nutarimo dėl tarptautinio susisiekimo automobiliais 13 str. l d. - gabenant krovinius kitos susitariančios šalies teritorijoje vienos iš susitariančių šalių vežėjas privalo laikytis ten galiojančių įstatymų ir taisyklių. RF oficialių kompetentingų organų priimti nutarimai – nekvestionuojami. Vežėjas negalėdamas tikrinimo vietoje ir metu pateikti RF TM 2015 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. 301 nurodytų dokumentų, kuriuos privalėjo tinkamai parengti ir pateikti siuntėjas (dokumentai įvardinti RF pareigūnų ATP nutarimuose), užpildė leidimus krovinių vežimui į (iš) trečiųjų šalių ir užbaigė pervežimus, pristatydamas krovinius į paskirties vietą, tuo įvykdydamas siuntėjo pavedimus. Apie automobilių sulaikymą atsakovei nedelsiant pranešta telefonu sulaikymo dieną, prašant tolimesnių instrukcijų.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės UAB „Rokauta“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti nepakeistą Kauno apylinkės teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai: Apeliantės perrašytos visiems žinomos įrodymų vertinimo taisyklės, nenurodant konkrečių pažeidimų, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino netinkamai. Priešingai, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, ne kartą suteikęs galimybę ieškovei pateikti papildomus įrodymus pagrįstai konstatavo, kad ieškovė (vežėja) krovinį vežė neturėdama ETMK leidimo, kurio gavimu turėjo pasirūpinti ji pati, todėl savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais prisiėmė riziką dėl nuostolių, galinčių kilti dėl tokių veiksmų, ir yra pati dėl jų kalta. Ieškovė žinojo apie pareigą turėti leidimus, tačiau dėl ieškovės kaltės vienas vairuotojas leidimo iš viso neturėjo, o kito pateiktas leidimas buvo netinkamas. Akivaizdu, kad ieškovė buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, neparūpino vairuotojams reikalingų leidimų, todėl dėl nuostolių atsakinga ji pati. Ginčo atveju ieškovė neįrodė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu faktiškai net ir neįrodinėjo, kad egzistuoja sąlygų visetas civilinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu kilti, tik deklaratyviai teigė, kad atsakovė nepateikė vairuotojams visų reikiamų dokumentų. Iš visų byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės vairuotojams R. V. ir P. J. baudos buvo paskirtos ne dėl atsakovės parengtų dokumentų, bet dėl netinkamų leidimų vežti krovinius. Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad administracinė atsakomybė ieškovės vairuotojams buvo taikyta pagal RF ATPK 11.29 straipsnio 2 dalį, t. y. specialaus leidimo nebuvimą vežti krovinius iš trečiųjų šalių. Ieškovė apeliaciniame skunde iškraipo faktines aplinkybes ir klaidingai interpretuoja Rusijos Federacijoje transporto priežiūros tarnybos autokelių priežiūros valdybos pareigūnų 2016-12-28 nutarimų Nr. 53101005075 ir Nr. 50102000447 turinį. Faktą, jog atsakovė tinkamai parengė pervežimams reikalingus dokumentus įrodo, tai, kad tiek Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai, tiek Rusijos Federacijos muitinės pareigūnai tikrino krovinius lydinčius dokumentus ir jokių pažeidimų nenustatė. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino Muitinės departamento atstovas ir ieškovės vairuotojai R. V., P. J.. Būtent vežėjas turi pareigą pasirūpinti tinkamais leidimais vežti krovinius, o ne atsakovė, ką pagristai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo protokoluose Nr. 50103000405 ir Nr. 53101005102 nurodyta, kad vežėjas nepateikė Rusijos Federacijos transporto ministro 2015-10-14 įsakyme Nr. 301 nurodytų dokumentų, t. y. tinkamų leidimų krovinių vežimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką gauti ETMK daugiašalės kvotos leidimą tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis leidimą, kai jis būtinas, yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-30 nutartis c. b. Nr. 3K-7-159/2013). Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-16 nutartimi c. b. Nr.2A- 446-513/2015). Ieškovė apeliaciniame skunde cituodama CMR konvencijos 7 ir 11 str. nuostatas, nutyli, jog šiuo atveju krovinį vežė neturėdama ETMK leidimo, kurio gavimu turėjo pasirūpinti ji pati, tuo tarpu atsakovė iki krovinio perdavimo ieškovei pateikė visus reikiamus dokumentus, reikalingus muitinės formalumas atlikti, kurie buvo tinkamai užbaigti Rusijos Federacijos muitinės tarnyboje. Taigi, pagal CMR konvencijos 11 str. 2 d. atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už pačios ieškovės vairuotojų kaltus veiksmus, vežant krovinius neturint tinkamų ETMK leidimų. Muitinės departamentas 2017-01-17 rašte „Dėl informacijos pateikimo" pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju muitinės spaudai, kuriais gali būti žymimi gabenamų prekių lydintys dokumentai (CMR važtaraščiai) uždėti vadovaujantis galiojančiai teisės aktais. Taigi akivaizdu, kad ieškovė, gavusi visus krovinį lydinčius dokumentus, turėjo įvertinti, koks leidimas vežti krovinį šiuo atveju yra reikalingas. Su tokia savo, kaip vežėjo pareiga, gauti ir pildyti leidimus sutinka ir ieškovės vairuotojas R. V., kas neabejotinai patvirtina, kad pati ieškovė turėjo pasirūpinti tinkamais trišaliais leidimais vežti krovinius, tačiau to nepadarė.Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos nurodo, kad sutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino muitinės pareigūnų veiksmus teisėtais ir teisingais. Taip pat Muitinės departamentas nepasisako dėl apeliaciniame skunde pateikiamų reikalavimų, nes jie nepriklauso muitinės kompetencijai ir yra išimtinai susiję su apeliantės ir atsakovės sutartiniais santykiais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nors apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. CPK 329 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl tirtinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byloje padarytas procesinės teisės normų pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Rokauta“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Tranzito paslaugų centras“ 5 422 Eur nuostolių atlyginimą, sumokėtų baudų bei kitų išlaidų forma, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą, konstatavo, kad ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodytų patirtų nuostolių.CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Tačiau nagrinėjamoje byloje šių reikalavimų nesilaikyta. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, didelė dalis dokumentų pateikti nevalstybine kalba (rusų) be vertimų į lietuvių kalbą: LR susisiekimo ministerijos raštai (1 t. b. l. 136-139, 147-148, 2 t. b. l. 3-4, 15-16, 27, 42-47, 48-52, 62-69, 73-74, 79, 85, 98), nors proceso šalis turi pareigą dokumentus pateikti valstybine kalba. Darytina išvada, kad minėti dokumentai neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, jų turinys nėra aiškus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo juos priimti ir vertinti (CPK 185 str.). Tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo 9.2 punkto turinio, teismas jais rėmėsi ir vertino kaip tinkamus, nurodydamas „Susisiekimo ministerija apie sandėlius Rusijos Federacijos transporto ministeriją papildomai informavo 2016 m. vasario 12 d. raštu Nr. 100-2-68 (t. 1, b. l. 137–138, 139–146), 2016 m. kovo 15 d. raštu Nr. 100-2-126 (t. 1, b. l. 147, 148–158), 2016 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 100-2-139 (t. 2, b. l. 3, 4–14), 2016 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 100-2-195 (t. 2, b. l. 15, 16–26), 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 100-2-485 (t. 2, b. l. 27, 29–40)“, taip pat teismas rėmėsi užsienio valstybės teisės aktu - Rusijos Federacijos transporto ministro 2015 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 301, kurio į bylą nėra pateikta, todėl jo turinys teismui nėra žinomas. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje šalys savo pozicijas grindė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie yra neišversti į valstybinę kalbą. Pirmosios instancijos teismas šiuo rašytinius įrodymus įvertino ir to pagrindu byloje grindė teismo sprendimo išvadas. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl šių procesinių teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.) .Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties bei reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas