Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. vasario 2 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Klaipėdos apygardos probacijos tarnybai dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 612,57 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjai A. K. iš Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos dėl neišduotos tarnybinės uniformos ir jos dalių laikotarpiu nuo 2005-06-06 iki 2014-08-20.

Ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas; redakcijos, galiojusios nuo 2000-09-01 iki 2015-03-01), kurio 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tokia tvarka ir normos buvo patvirtintos Teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo”. Šiuo įsakymu patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), reglamentuotos visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalys, jų skaičius ir dėvėjimo terminai. Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad įstaigų pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2005-06-06 iki 2014-08-20 buvo statutinė valstybės tarnautoja, ėjo pareigas Klaipėdos apygardos probacijos tarnyboje. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pasibaigus nustatytam pareiškėjos turimos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui ginčo laikotarpiu jai nebuvo išduotos tarnybinės uniformos dalys. Iš Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2015-12-08 pažymos „Apie A. K. priklausiusias ir neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų vertes laikotarpiu nuo 2005-06-06 iki 2014-08-20” Nr. 1-466 matyti, kad laikotarpiu nuo 2005-06-06 iki 2014-08-20 pareiškėjai neišduotos uniformos dalių vertė yra 2041,91 Eur, o 30 procentų kompensacija sudaro 612,57 Eur (b. l. 7). Nėra ginčo ir dėl pareiškėjos nurodytos negautos tarnybinės uniformos dalių piniginės vertės, ir kad už šias priklausančias tarnybinės uniformos dalis jai nebuvo išmokėta kompensacija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotoje praktikoje pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turi būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (žr., pvz., LVAT 2015-02-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A810-662/2015, 2015-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A1193-261/2015, 2014-04-10 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012 ir kt.). Tai reiškia, jog pareiškėjai padaryta žala pasireiškė jos turėtomis išlaidomis, patirtomis savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurią ji privalėjo dėvėti tarnyboje atsakovui neišdavus tarnybinės uniformos dalių. LVAT suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, jog šiais atvejais taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 3 punkte numatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje inter alia (tarp kitko, be kita ko) įtvirtinta, kad darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo.

LVAT savo praktikoje, aiškindamas teisės aktų, reglamentuojančios statutinių pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymu pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis (žr., pvz., LVAT 2009-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, 2015-02-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A387-146/2015 ir kt.).

Pareiškėja skunde nurodo, kad patirtos žalos dydį apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tuomet jų dydį nustato teismas. Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjos patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus duomenų apie realiai turėtas išlaidas įsigyjant ar taisant rūbus ir avalynę, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (žr., pvz., LVAT 2015-02-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A810-662/2015, 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A1405-261/2015, 2015-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A1193-261/2015, 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013; 2013-10-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013; 2013-10-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013; 2013-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013; 2013-09-26 administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013 ir kt.).

Teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjai neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, laikotarpį, kurio metu pareiškėjai nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys, pareiškėjos skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jai išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėja patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias ji dėvėjo vietoje jai neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjos prašomą priteisti žalą sudaro jos turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Atsakovės argumentas, jog pareiškėja tarnybos laikotarpiu nesikreipė raštu dėl uniformos tinkamumo dėvėti vertinimo ar kompensacijos išmokėjimo, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas. Pati atsakovė atsiliepime nurodo, jog pareiškėjos tarnybos laikotarpiu nebuvo skiriami biudžeto asignavimai tarnybinėms uniformoms pirkti ar kompensacijoms mokėti ir jos nebuvo mokamos. Atsakovei argumentuojant, jog pareiškėja 2014-08-20 atleista iš tarnybos, nepaneigia pareiškėjos įgytos teisės į patirtų nuostolių dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo kompensavimą ir atsakovės pareigos atlyginti patirtą turtinę žalą.

Dėl senaties termino

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį pareiškėjos reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

LVAT ne kartą nurodė senaties termino taikymo ypatumus bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo, kai pareigūnai tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo, neišduodant tarnybinės uniformos ar jos dalių (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis). Tokiems ginčo santykiams taikytina CK 1.127 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Aiškindamas šiuos teisinius santykius tęstinumo aspektu LVAT yra konstatavęs, kad CK 1.127 straipsnio 5 dalies ir Darbo kodekso 27 straipsnio taikymo požiūriu toks pareiškėjo teisių pažeidimas laikytinas tęstiniu pažeidimu (žr. pvz., LVAT administracines bylas Nr. A492-3379/2011, Nr. A552-1838/2013, Nr. A438-1796/2013; Nr. A438-1652/2013 ir kt.). Pažymėtina, jog LVAT laikosi pozicijos, kad nutrūkus susiklosčiusiems tarnybos teisiniams santykiams, nebelieka pareigos aprūpinti asmenį naujomis tarnybinės uniformos dalimis, taigi nutrūksta ir daromas pažeidimas, kuris, remiantis LVAT praktika, iki nurodyto momento buvo tęstinis (žr., pvz., LVAT 2016-09-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A1475-492/2016, 2017-01-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A175-492/2017 ir kt.).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja tarnybą atliko iki 2014-08-20, t. y. kreipimosi į teismą metu ji buvo atleista iš tarnybos. Teismo vertinimu, būtent iki pareiškėjos atleidimo iš tarnybos dienos atsakovas privalėjo besąlygiškai vykdyti savo pareigą, aprūpinant pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, arba kompensuojant nuostolius pagal Teisingumo ministro nustatytą tarnybinės uniformos išdavimo normų ir dėvėjimo tvarką. Nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovo neteisėti veiksmai - tarnybinės uniformos dalių neišdavimas - nagrinėjamu atveju taip pat nutrūko. Ginčo atveju būtent nuo 2014-08-20 turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Pasibaigus tarnybos santykiams pati pareiškėja, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, suvokė, kad jos pažeistos teisės gali būti apgintos tik taikant kompensavimo mechanizmą. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Prašydama užtikrinti Statute įtvirtintą garantiją pareiškėja 2015-11-18 padavė prašymą Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos direktoriui (b. l. 6), o į teismą kreipėsi 2016-11-25 (b. l. 3), t. y. nepraėjus daugiau nei trims metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teismo vertinimu, pareiškėja savo įgytą teisę gauti teisės aktuose numatytas garantijas, prašant atlyginti 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas, realizavo laiku, o ieškinio senaties terminas, priešingai nei teigia atsakovė, nepraleistas. Pareigūnų, laiku negavusių tarnybinės uniformos ar jos dalių ar tam tikro dydžio kompensacijos, pažeistos teisės ir teisėti interesai teismine tvarka yra ginami visa apimtimi (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A1405-261/2015; Nr. A1193-261/2015; Nr. A1226-261/2015; Nr. A810-662/2015; Nr. A1089-552/2015; Nr. A387-146/2015; Nr. A261-1032/2014; Nr. A438-430/2014 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat yra saistomas nuoseklios teismų praktikos, formuojamos pareigūnų tarnybos garantijų srityje. Šioje byloje nagrinėjami atsakovės veiksmai pareiškėjos atžvilgiu turi panašų dalyką, jie pagrįsti iš esmės tais pačiais faktais ir teisiniais argumentais, ir yra labai panašaus turinio kaip ir nurodytos LVAT nagrinėtos bylos, todėl teismas neturi teisinio pagrindo nukrypti nuo suformuotos praktikos.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į nusistovėjusią teismų praktiką, teismas konstatuoja, jog pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pareiškėjai iš Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos priteistinas 612,57 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. K. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 612,57 Eur (šešis šimtus dvylika eurų ir 57 euro centus) turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos (kodas 188779221).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.