- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-28
- Bylos Nr.
- 2A-617-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Dalia Zeniauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 30.10.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. liepos 28 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui J. K. dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą J. K. savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo nugriauti kavinę-paviljoną Lavoriškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus raj., pastatytą neturint nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos, bei sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Statybos Įstatymo 12 str. 1 d. 3, 4 p., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p. reikalavimus, neturėdamas nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos ir leidimo vykdyti statybos darbus, nuosavybės teise jam nepriklausančiame žemės sklype Lavoriškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus raj., savavališkai pastatė laikiną kavinę-paviljoną. Minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal Statybos Įstatymo 3 str., asmuo gali įgyvendinti statytojo teisę, kai turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą, bei, kai žemės sklypą valdo nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Dėl statybų teisėtumo nustatymo atsakovas 2006-10-16 raštu Nr. (100)-11.62-312 buvo kviestas į VAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, bet neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė. 2006-10-23 atsakovui buvo surašytas aktas Nr. (100)-11.62-326 dėl savavališkos statybos. 2006-10-30 atsakovui buvo išsiųstas Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-25 įsakymas Nr. 2.3-10345, kuriame jam buvo nurodyta iki 2006-11-27 nugriauti savavališkai pastatytą kavinę-paviljoną. Šio reikalavimo atsakovas neįvykdė. 2006-02-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-62-577/2006 buvo atmestas atsakovo ieškinys ieškovo atžvilgiu dėl įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį, kadangi atsakovas nebuvo pateikęs įstatymo nustatyta tvarka reikiamų dokumentų žemės nuomos sutarčiai sudaryti, tame tarpe ir jo nuosavybės teises į jo prašomame išnuomoti žemės sklype esantį kavinę-paviljoną patvirtinančių dokumentų. Vilniaus apygardos teismas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tai, kad kavinė-paviljonas pastatytas savavališkai, patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, todėl įrodinėti, kad kavinė pastatyta savavališkai nėra prasmės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-02-12 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Įpareigojo atsakovą J. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą kavinę-paviljoną Lavoriškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus raj., bei sutvarkyti statybvietę. Teismas konstatavo, kad 2006-02-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-62-577/2006 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai žemėtvarkos departamentui, trečiajam asmeniui Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl VAVA neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo) ieškovo J. K. ieškinys atmestas, sprendime teismas nurodė, jog ieškovas nėra pateikęs atsakovui įstatymo nustatyta tvarka reikiamų dokumentų žemės nuomos sutarčiai sudaryti, tame tarpe ir jo nuosavybės teises į prašomame išnuomoti žemės sklype esantį pastatą (kavinę-paviljoną) patvirtinančių dokumentų, bei dokumentų, patvirtinančių, kad minėtas statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį, jam nepateikus reikalingų dokumentų, yra nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismo 2006-05-26 nutartimi minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. 2006-10-16 VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštu Nr. (100)-11.62-312 „Dėl statybų teisėtumo nustatymo“, atsakovas J. K. buvo raginamas atvykti į minėtą instituciją dėl statybų: kavinės-paviljono, Lavoriškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus raj., teisėtumo nustatymo, minėtas raštas atsakovui buvo išsiųstas registruotu paštu. 2006-10-23 VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento akte Nr. (100)-11.39-121 nurodyta, kad atsakovas J. K. savavališkai pastatė kavinę-paviljoną, Lavoriškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus raj., neturėdamas žemės nuosavybės dokumentų. 2006-10-25 Vilniaus Apskrities Viršininko Įsakymu Nr.2.3-10345 „Dėl laikino statinio nugriovimo“ atsakovas buvo įpareigotas iki 2006-11-27 nugriauti savavališkai pastatytą aukščiau nurodytą kavinę-paviljoną. 2007-01-25 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu J. K. skundas dėl VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-10-23 savavališkos statybos akto Nr. (100)-11.39-121 panaikinimo, atmestas, teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybei nepateikė Statybos įstatymo 20 str. 2 d. nurodytų dokumentų, pareiškėjas taip pat nepatenka į Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002, patvirtinto Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218, Statybos leidimui taikomų reikalavimų 15.2 p. nurodytą atvejį, kuomet žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų pateikti nereikia. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų nepateikė, be to, pareiškėjui priklausanti laikina kavinė-paviljonas Lavoriškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. nepatenka į Statybos įstatymo 23 str. 1 d. nustatytus atvejus, kai statybos leidimas nėra reikalingas. 2007-11-09 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2007-01-25 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas, teismo nutartyje konstatuota, kad savavališkos statinio statybos sąvoka pateikta Statybos įstatymo 2 str. 7 d.: tai statinio statyba (griovimas) be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas (įstatymo redakcija, galiojusi savavališkos statybos akto surašymo metu). Pareiškėjo pastatyta kavinė-paviljonas Vilniaus rajono Lavoriškių kaime nepriskirtina nesudėtingiems statiniams, todėl jo statybai būtinas statybos leidimas. Pareiškėjas statybos leidimo neturi, todėl pagrįstai minėta statyba pripažinta savavališka. Pareiškėjo statinys pastatytas be statybos leidimo, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 23 str., skundžiamas savavališkos statybos aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai, aktą surašė kompetentingi pareigūnai (Statybos įstatymo 28 str. 1 d., 27 str. 6 d. 1 p.), jo surašymo procedūros nepažeistos. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo duomenimis, kavinė, esanti Lavoriškių k., Vilniaus r. sav., ir daiktinės teisės į ją Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime administracinėje byloje nustatytas faktas turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.), nagrinėdamas šią civilinę bylą, savavališkos statybos fakto iš naujo nenustatinėjo, ieškovo ieškinį tenkino kaip pagrįstą ir įrodytą (CK 4.103 str.3 d. 2 p., CPK 177-178 str.).
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas J. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-02-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, bylą nutraukti. Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2001-01-29 priėmė nutartį dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį, kuria nutarė: pakeisti netinkamą atsakovą S. B. tinkamu - UAB firma „Kriss“; pareiškimą palikti nenagrinėtu; ir pasiūlyti ieškovui VAVA ginčą spręsti išankstine neteismine bylų nagrinėjimo tvarka, numatyta CK 114 str. Ši teismo nutartis nebuvo apskųsta nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau iki šiol neįvykdyta. Kadangi yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nagrinėjama byla turi būti nutraukta. Apeliantas pakartotiniai teismui pateikia 2000-10-12 Nr. 1-9-01-2866 VRM VPK Kelių policijos raštą-pranešimą, kad vagonėlio-kavinės savininkas yra UAB „Kriss“. Todėl laiko, kad nagrinėjamoje byloje UAB „Kriss“ ir turi būti atsakovu. Apeliantas yra fizinis asmuo, kuris neturi jokių galimybių įvykdyti teismo įpareigojimą nugriauti statinį priklausantį juridiniam asmeniui UAB „Kriss“. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neįsigilinęs į byloje esančius įrodymus, tinkamai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių. Teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismo išvados prieštarauja įrodymams ir įstatymų nuostatoms.
Atsiliepimas
Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-11-09 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nutartimi konstatavo, jog J. K. statinys pastatytas be statybos leidimo, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 23 str., todėl savavališkos statybos aktas J. K. surašytas teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į tai, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime administracinėje byloje nustatytas faktas turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.) ir, nagrinėdamas šią civilinę bylą, savavališkos statybos fakto iš naujo nenustatinėjo, ieškovo ieškinį tenkino kaip pagrįstą ir įrodytą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis šioje byloje nėra tinkamas atsakovas, kadangi savavališkai pastatyta kavinė-paviljonas Lavoriškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus raj. priklauso UAB „Kriss“, pateikė teismui Vilniaus miesto VPK Kelių policijos 2000-10-12 raštą, kad priekaba-platforma KUNGP4M, valst. Nr. 6242LT, 1982 m. gamybos, 1992-03-25 dieną buvo įregistruota UAB „Kriss“, įm.k. 2094894, reg. Architektų g. 138-16, Vilniuje, vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2008-01-14 rašto Nr. RA(5.1.32.)-1488 matyti, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2008-01-14 duomenimis UAB „Kriss“ nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. Taip pat nurodoma, kad nekilnojamasis daiktas – kavinė, esanti Lavoriškių k., Vilniaus r. sav., ir daiktinės teisės į ją Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Be to, nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, J. K., palaikydamas savo skundą, pripažino, kad kavinė priklauso jam. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog jis yra UAB „Kriss“ akcininkas ir jam priklauso 55 procentai bendrovės akcijų. Atsakovas taip pat patvirtino, kad jis yra ir šios bendrovės direktorius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad J. K., yra bendrovės direktoriumi yra atsakingas už įmonės vykdomą veiklą, kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo tenkinti apelianto apeliacinio skundo reikalavimą dėl atsakovo byloje pakeitimo.
Apeliantas taip pat prašo nagrinėjamą bylą nutraukti, kadangi yra įsiteisėjusi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001-01-29 nutartis priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu teismas atsisako priimti ieškinį tuomet, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, atsisakant priimti ieškinį remiantis šia teisės norma, turi būti nustatyta visų trijų joje įvardintų ginčo elementų sutaptis: tos pačios ginčo šalys, tas pats ieškinio dalykas ir tas pats pagrindas. Šiuo atveju, sprendžiant iš apelianto pateiktos nutarties, išnagrinėtoje bei nagrinėjamoje bylose sutampa tik ginčo dalykas. Ieškinio šalys skirtingos, ieškinio pagrindo iš esamų duomenų nustatyti nėra galimybės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinio skundo reikalavimas nutraukti bylą šiuo pagrindu yra visiškai nepagrįstas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.