Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus, dėl išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai G. Ž. nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 0,0778 ha žemės sklypas, esantis unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) Pakalnių k.v., esantis (duomenys neskelbtini)., Degulių k., Utenos r., esantis „Žuvėdros“ sodininkų bendrijoje, kurį pareiškėja nuosavybėn įsigijo 2016-09-09 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iš A. P. (b.l.6-13, 28-29). A. P. Žemės sklypą nuosavybėn įsigijo 1993-03-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l.38). Žemės sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius matavimus, jo kadastro duomenys nustatyti pagal 1992-09-01 parengtą Žemės sklypo planą, kuriame nurodyta Žemės sklypo konfigūracija, kraštinių ilgiai bei plotas – 0,0778 ha. (b.l.35, 41, 42) Toks žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir šiuo metu. Pareiškėja užsakė Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir matininkui pateikė 1994 m. lapkričio 18 d. Žemės sklypo planą, kuriame Žemės sklypo plotas nurodytas 0,0953 ha (toliau- ir 1994 m. planas). MB „VS Geogis“ matininkas V. S. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė 0,0953 ha Žemės sklypo plotą (plotų skirtumas 0,0145 ha, kas viršija Kadastro nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną paklaidą (0,0056 ha).

MB „VS Geogis“ 2021 m. spalio 25 d. NŽT Utenos skyriui pateikė prašymą pateikti išvadą dėl Žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir teritorijų planavimo dokumento patikslinimo būtinumo (b.l.26), pateikė situacijos schemą (b.l.27). NŽT Utenos skyrius į MB „VS Geogis“ 2021 m. spalio 25 d. prašymą pateikė 2021 m. lapkričio 30 d. Išvadą Nr.41ITP-134-(14.21.143E.), kuria nurodė patikslinti Žemės sklypo ribas vietovėje pagal 192 m. rugsėjo 1 d. Sodininkų bendrijos „Žuvėdra“ nario A.P., sodo sklypo Nr.193, plano (toliau- ir Planas) sprendinius, kadangi matininko V. S. parengtame Žemės sklypo situacijos brėžinyje žemės sklypo rytinė, pietinė ir vakarinė ribos neatitinka Plane nurodytų linijų ilgių (b.l.25).

Pareiškėja, nesutikdama su minėta Išvada, ją apskundė teismui.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

Kadastro nuostatų 21 punkte numatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardintus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant aukščiau nurodytų teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad šiame teisiniame reglamentavime yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų duomenis, atliekant kadastrinius matavimus. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5131-552/2020).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Žemės sklypo plotas yra 0,0778 ha (b.l.28).

Nagrinėjamojoje byloje, įvertinus paminėtose teisės normose įtvirtintą žemės sklypų ribų stabilumo taisyklę, svarbu nustatyti, kokios Žemės sklypo ribos (konfigūracija) buvo nustatytos preliminariais matavimais suformavus Žemės sklypą prieš jį įsigyjant privataus asmens nuosavybėn, ar šios Žemės sklypo ribos ir konfigūracija atitiko teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Byloje kyla ginčas dėl Žemės sklypo ribos, matininko parengtoje situacijos schemoje pažymėtos indeksais 5-6, kuri ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuota sodo bendrijos „Žuvėdra“ žeme.

Pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą atsakovas, gavęs 2021 m. spalio 25 d. matininko prašymą, visų pirma, privalėjo patikrinti, ar faktiškai naudojamo Žemės sklypo ribos (konfigūracija) atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Minėta, kad Žemės sklypas suformuotas, atlikus preliminarius Žemės sklypo matavimus, šį žemės sklypą nuosavybėn iš valstybės įsigijo A. P. 1993-03-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi pagal parengtą Planą. Originalios redakcijos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, galiojusioje ir 1993-03-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, buvo nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir asmenims, norintiems steigti sodus, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo išplanavimo projektą, bet ne didesnis kaip 0,12 ha.

Planas atitinka sodininkų bendrijos „Žuvėdra“ išplanavimo projekte nurodytus Žemės sklypo linijų ilgius bei plotą (b.l.33). Palyginus Planą su su faktiškai naudojamo Žemės sklypo planu (1994 m. planu), pagal kurį atliekami kadastriniai matavimai, matyti, kad Žemės sklypo ribos bei jo plotas yra pakitęs, t.y. vakarinė riba, Plane nurodyta 21,20 m., pailgėjo iki 31,0 m; rytinė riba, Plane nurodyta 26,75 m. pailgėjo iki 32,50; plotas nuo 0,0778 ha padidėjo iki 0,0953 ha. Taigi, 1994 m. plane nurodyta ir pareiškėjos faktiškai naudojama Žemės sklypo konfigūracija neatitinka tos konfigūracijos, kuri buvo žemės sklypui suteikta, kai jis buvo suformuotas. 1993-03-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje įvardintas buvusiai žemės savininkei parduodamo Žemės sklypo plotas (0,0778 ha) atitinka Plane nustatytą Žemės sklypo plotą. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad buvusi Žemės sklypo savininkė A. P. būtų nuosavybės teise įsigijusi daugiau žemės, nei nurodyta 1993-03-25 pirkimo-pardavimo sutartyje. Būtent tokio ploto (0,0778 ha) Žemės sklypą ji Sutartimi ir pardavė pareiškėjai. Tokio ploto ir konfigūracijos Žemės sklypas, koks nurodytas Plane, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastre. Pareiškėjos pateiktame 1994 m. plane padaryti pirminių Žemės sklypo linijų ilgių taisymai nėra aptarti, nėra jokių nuorodų, kokiu tikslu šis planas buvo parengtas. Nesant papildomų žemės pirkimo dokumentų,1994 m. planas negali patvirtinti aplinkybės, kad A. P. nuo 1993-03-25 papildomai nuosavybės teise įsigijo žemės, t.y. negali patvirtinti, kad ji iki Sutarties sudarymo nuosavybės teise valdė 1994 m. plane nurodyto ploto ir konfigūracijos Žemės sklypą bei tokio ploto ir konfigūracijos Žemės sklypą pardavė pareiškėjai. Aukščiau aptartos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad tiek buvusi Žemės sklypo savininkė 1993-03-25 sutartimi, tiek pareiškėja Sutartimi nuosavybės teise įsigijo Plane nurodyto ploto ir konfigūracijos Žemės sklypą. Vien ta aplinkybė, kad prie Sutarties buvo pridėtas 1994 m. planas, šios išvados nepaneigia, nes Sutartyje aiškiai įvardintas parduodamo Žemės sklypo plotas (0,0778 ha, bet ne 0,0953 ha, kaip nurodyta 1994 m. plane), kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Žemės sklypo kadastro duomenys po 1994-11-18 Nekilnojamojo turto kadastre nebuvo keisti.

Įvertinus suprojektuoto Žemės sklypo ribas bei atsižvelgus į teisės aktuose nustatytą taisyklę, jog žemės sklypų ribos atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, laikytina, jog atsakovas pagrįstai sprendė, jog Žemės sklypo ribos turi būti patikslinamos vietovėje pagal Plano sprendinius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Išvada yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos G. Ž. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus, dėl išvados panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.