- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- ATP-1353-530/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06807-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus už tai, kad jis 2014-09-10, 5 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos policijai nepranešęs pasišalino. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 132, 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo apylinkės teismo nutarimu R. J. apeliaciniu skundu prašo dalinai pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimą, neskiriant nuobaudos už ATPK 130 str. 1 d.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir darydamas posūkio manevrą išgirdo keistą traškesio garsą. Pamanęs, kad galėjo netyčia kliudyti kitą transporto priemonę, išlipo iš savo automobilio patikrinti, ar nieko nekliudė, tačiau jokių sugadinimų nepastebėjo, nes buvo tamsus paros metas. Teigia, kad norint įrodyti ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo kaltę reikia įrodyti, kad asmuo suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį ir suvokė, kad pasišalino neteisėtai. Laikoma, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo tuo atveju, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio. (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-7-3- 2013). Pareiškėjas teigia, jog nesuprato, kad iš tikrųjų kliudė kitą automobilį. Apie sukeltą eismo įvykį suprato tik vėliau, kai pamatė padarytą žalą.
Skunde taip pat pažymima, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo tvarką. Visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, taigi priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo paaiškinimus, jog sustojo patikrinti, ar nekliudė kitos transporto priemonės, dėl to, kad išgirdo traškesį. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo plastmasinių butelių, R. J. ant jų užvažiavus, skleidžiamas garsas. Kauno apylinkės nepasisakė kokiais kitais konkrečiais įrodymais rėmėsi paskirdamas nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas mano, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nepagrįsti ir jų tenkinti nėra jokio įstatyminio pagrindo. Nurodo, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, mano, kad apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad R. J. padarė jam inkriminuotą ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Nors R. J. neprisipažino, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Nėra pagrindo tikėti apelianto argumentais, kad jis galvojo užvažiavęs ant plastikinio butelio, o išlipęs iš automobilio, nematė nukritusio automobilio VW FOX galinio bamperio. Tokie argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nurodo, kad galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, numato ATPK 30¹ straipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino R. J. atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, todėl jam nepagrįstai buvo paskirta švelnesnė nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta pagrindinė ir papildoma nuobauda. R. J. nepateikė jokių duomenų, įrodančių išskirtines bylos aplinkybes, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ str.
Motyvuojamoji dalis
R. J. skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 str. 1 d.). Kaip matyti iš skundo turinio R. J. nesutinka, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos bei padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. J. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Atmestinas apelianto argumentas dėl tyčios jo veiksmuose nebuvimo padarant pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Apelianto teigimu jo veiksmuose nebuvo, jokio skubotumo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jis išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo kitą automobilį. Kadangi buvo ankstus rytas, tamsu, todėl apgadinimų nepastebėjo. R. J. daro išvadą, kad jis nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį ir iš jo nepasišalino siekdamas išvengti atsakomybės, nes žadėjo atlyginti žalą.
R. J. kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, kuriuos išsamiai įvertino pirmos instancijos teismas t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį, vairuotoja J. J. paaiškino, kad radusi savo apgadintą savo automobilį, netoli pamatė apgadintą automobilį VW Golf, kurio spalva atitiko jos automobilio apgadinimų vietoje likusių dažų žymių spalvą (b. l. 2, 3), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio VW Fox ir VW Golf stovėjimo vieta ir padaryti apgadinimai (b. l. 4), R. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad išvažiuodamas girdėjo traškančio „bambalio“ garsą, išlipęs apžiūrėjo automobilį, nieko nematė. Grįžęs iš turgaus pamatė mašiną su atluptu bamperiu. Ieškojo, kieno tai mašina, norėjo pats sutvarkyti apgadinimą, todėl nekvietė policijos (b. l. 6, 7), J. J. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad rytą kieme rado apgadintą savo automobilį, matėsi mėlynos spalvos nubrozdinimai, nukritęs galinis bamperis. Vėliau paskambino į policiją. Atvykus pareigūnams buvo surastas automobilis, kuris apgadino jos automobilį (b. l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad automobiliui VW Golf, valst. (duomenys neskelbtini) rasta braukimo žymė ant dešinės pusės veidrodžio 0,96 cm aukštyje nuo asfalto, braukimo žymės ant priekinių ir galinių dešinės pusės durų 0,60 cm aukštyje nuo asfalto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal ATPK 130 str. l d. pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu (tyčia), asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų suformuotas nuostatas ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš fotonuotraukų matyti, kad sugadinimas padarytas automobiliui VW Fox buvo akivaizdus (automobilis apibraižytas, atsikabinęs galinis buferis.). Pažeidėjo automobilio fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad buvo apgadintas pažeidėjo automobilis VW Golf, akivaizdžios braukimo žymės.
Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kad jis nesuprato apgadinęs kitą transporto priemonę, jog išlipęs iš automobilio tamsoje nepastebėjo apgadinimų, o vėliau juos pamatęs, siekė surasti apgadinto automobilio savininką ir jam atlyginti žalą, nes tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Iš R. J. 2014-09-10 paaiškinimo matyti, jog 5 val. ryto išvažiuodamas iš kiemo jis girdėjo traškančio bambalio garsą, išlipęs iš automobilio nieko nematė. Grįžęs į kiemą pamatė apgadintą picų išvežiojimo automobilį, ieškojo kieno jis, o sužinojęs norėjo sutvarkyti atsilupusį bamperį. Policijos nekvietė, nes žadėjo pats sutvarkyti apgadintą automobilį (b. l. 6). Kitame 2014-09-10 paaiškinime R. J. nurodė, jog išlipęs nieko nematė, tačiau jau paminėjo faktą, kad vieno automobilio galinis bamperis klibėjo (b. l. 7). 2014-10-01 teismo posėdžio protokole užfiksuota, jog R. J. pažeidimą pripažino iš dalies. Nepripažino, jog pasišalino iš įvykio vietos. Nurodė, kad išgirdęs garsą išlipo iš automobilio, apžiūrėjo kitą automobilį, jo veidrodėlius, tačiau apgadinimų nematė, todėl išvažiavo. Grįžęs į kiemą prie automobilio rado savininkę ir policijos pareigūnus (b. l 36). Liudytoja J. J. tiek savo 2014-09-10 paaiškinime (b. l. 8), tiek duodama parodymus pirmos instancijos teisme (b. l. 42) nurodė tas pačias aplinkybes, jog rado apgadintą automobilį ir jau po kurio laiko iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai suformino įvykį ir pagal dažus apžiūrėjo, jog kaimyno automobilio dažai yra likę ant jos automobilio, tada atėjo ir pats kaimynas.
Taigi pažymėtina, kad apeliantas, būdamas apdairus ir patyręs vairuotojas, turintis didelį vairavimo stažą, turėjo elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, bei suvokti, kad sukėlė eismo įvykį (judant transporto priemonei buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis), dėl kurio privalo pranešti nukentėjusiajam asmeniui ar policijai, kaip tai numato KET 232 arba 234 punktų nuostatos. Būtent šios pareigos neatlikimas, skubus pažeidėjo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, vienašališkai įvertinus šio įvykio metu kilusių padarinių dydį, ignoruojant kito asmens turtui padarytą žalą ir KET reikalavimus, yra ne jo atsakomybę šalinanti, o tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodanti, aplinkybė. Tai, kad, apelianto teigimu, išlipęs iš automobilio tamsoje kliudyto automobilio apgadinimų nepastebėjo, jo kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Ši aplinkybė gali turėti įtakos tik individualizuojant administracinę nuobaudą. Taigi toks pažeidėjo elgesys, teisės aktuose nustatytų reikalavimų vairuotojo elgesiui ignoravimas, vertintinas kaip sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas administracines nuobaudas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus R. J. individualizavo tinkamai, laikėsi ATPK 30 str. reikalavimų ir įvertino visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, įvykio aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad padaryta žala nėra didelė. Pagrįstai buvo taikytas ATPK 30(1) str. ir paskirta švelnesnė, nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams yra teisinga, adekvati padarytiems administraciniams pažeidimams, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.
Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. J. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.