Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-09-16 · Civilinė byla Nr. 2-2235-860/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-16
Bylos Nr.
2-2235-860/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01525-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Jakaitis
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
T. V.
Kategorijos
  • 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2235-860/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01525-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 35.1; 35.3.6; 35.4; 35.5; 42.6; 42.8; 42.10; 44.5.1; 63.1; 99.5; 99.7; 110.4; 113.1; 114.3; 114.4; 114.11; 116.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 16 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant Almai Buinovskienei, dalyvaujant ieškovui M. B., jo atstovui adv. Dariui Katauskui, atsakovei T. V., vertėjai R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei T. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės T. V.: 25 949,16 Lt pagrindinės skolos; 5 proc. procesines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3 - 4).

Ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad jis atsakovę pažįsta nuo 2013 m. sausio mėnesio. Ji dažnai skųsdavosi, kad neturi darbo, augina nepilnametę dukrą bei prašydavo paskolinti pinigų. Atsakovė vis žadėdavo artimiausiu metu šias lėšas grąžinti ir prašydavo dar paskolinti pinigų. Teigia, kad nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio atsakovės prašymu pervedė jai per (duomenys neskelbtini) 7 550 eurų, viso 25 949,16 Lt. Š.m. gegužės 12 d. pokalbio telefonu metu paaiškėjo, kad atsakovė iš viso nesiruošia šiuos pinigus grąžinti. Tad jis yra priverstas kreiptis į teismą.

Atsiliepimas

Atsakovė T. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniu (b.l. 29 - 31).

Atsiliepime nurodė, kad ji su ieškovu susipažino (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo pat pirmos pažinties minutės pradėjo ją merginti, sakė, kad myli, nori turėti sūnų su ja ir pan. Ieškovas sakė, kad ji su dukra yra jo šeima ir jis visokeriopai rūpinsis, nepaisant to, jog jis (duomenys neskelbtini) turėjo žmoną. Tarp jos ir ieškovo užsimezgė artimi santykiai. Jis siųsdavo gėles, pirkdavo įvairius daiktus, duodavo kišenpinigių. Ieškovas žadėjo ją vesti. 2013 m. vasario mėnesį pirmą kartą buvo atskridęs į (duomenys neskelbtini), pamatęs kaip ji gyvena, sakė, kad jai padės materialiai. Antrą kartą jis atvažiavo su mašina 2013 m. balandžio mėnesį ir pasakė, kad čia jai dovana. Ji pati ne kartą viena ir su dukra važiuodavo pas ieškovą į (duomenys neskelbtini), 1 – 2 kartus per mėnesį, apsistodavo viešbutyje. Taip pat su ieškovu du kartus buvo (duomenys neskelbtini), apsistodavo viešbutyje. Už visas jos ir dukros keliones ir viešbučius sumokėdavo ieškovas. Jeigu už kelionę turėdavo apmokėti Lietuvoje, tai pinigus kelionės apmokėjimui jis pervesdavo per (duomenys neskelbtini). Niekada jis nesakė, kad jis skolina jai pinigus. Jis juos jai dovanodavo ir norėdavo, kad jie būtų panaudoti jos ir dukros gerovei. Jeigu ji būtų išgirdusi iš ieškovo, kad jis šiuos pinigus jai skolina, tai ji tų pinigų nebūtų ėmusi. Tačiau vėliau jie susipyko ir ieškovas pradėjo ją persekioti, grasinti, reikalavo grąžinti pinigus. Teigia, kad ji nėra pasirašiusi jokios paskolos sutarties su ieškovu, taip pat nėra jam išdavusi jokio paskolos raštelio ar kitokio skolos dokumento. Ieškovo pateiktame (duomenys neskelbtini) pavedimų išraše nėra kalbama apie jokią paskolą. Tad ieškovo ieškinyje išdėstyti teiginiai apie tai, kad jai pervesti pinigai yra neva jai suteikta paskola, neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Ieškovas leistinais įrodymais neįrodė, kad buvo suteikta paskola. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pavedimų išrašai tik patvirtina pinigų gavimo faktą, o ne jų perdavimą jai kaip paskolos dalyką. Teigia, kad ieškovo minimi pinigai buvo jai dovanoti, o dalis iš jų buvo skirta bendra su ieškovu poilsinei kelionei į (duomenys neskelbtini) apmokėti.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas reikalavimus pilnai palaikė. Ieškovas paaiškino, kad jis atsakovę pažįsta nuo 2013 m. sausio vidurio. Jis atsakovei padėjo materialiai, pirko įvairias dovanas, automobilį, kailinius ir kt. Jis ją išlaikė. Atsakovė pas jį 6 – 8 kartus buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini); jie 2 kartus buvo (duomenys neskelbtini). Tarp jų buvo susiklostę ypač artimi santykiai. Atsakovė minėjo, kad ji turėjo kažkokių skolų, prašė jo paskolinti pinigų; tad jis pinigus jai pervedė per banką. Vėliau jų santykiams pradėjus prastėti, jis pradėjo atsakovės reikalauti grąžinti jo pinigus. Paskolos sutarties nebuvo sudarę, tačiau jis nori atgauti pinigus, dovanotų daiktų nereikalauja. Duodant atsakovei pinigus, jų grąžinimo terminai nebuvo niekur aptarti ir apibrėžti; pinigus pradėjo reikalauti, kai santykiai nutrūko.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Papildomai nei atsiliepime nurodė, kad ji su atsakovu artimai bendravo, jam reikėjo tik sekso. Ieškovas ją materialiai rėmė, tačiau ji niekada iš jo pinigų nesiskolino. Apie nava paskolintus pinigus sužino tik tada, kai gavo ieškovo ieškinį. Patvirtino, kad ieškovo nurodytus pinigus yra gavusi, tačiau jų gavimo tikslas yra ne paskola.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas M. B. laikotarpyje nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio (imtinai) atsakovei T. V. pervedė (padarydamas 10 atskirų pavedimų) per (duomenys neskelbtini) iš viso 25 949,16 Lt (b.l. 6, 37 - 45). Tarp šalių buvo susiklostę ypač artimi santykiai, jie intymiai bendravo. Ieškovas materialiai rėmė atsakovę, pirko jai dovanas, įvairius daiktus tiek jai, tiek ir jos dukrai, kartu atostogavo (duomenys neskelbtini).

Minėta, ieškovas M. B. pareiškė teismui ieškinį, kuriuo prašo be kita ko priteisti iš atsakovės T. V. minėtą skolą (25 949,16 Lt). Kaip matyti iš bylos, ieškovas šį savo reikalavimą kildina iš paskolos sutartinių teisinių santykių.

Atsakovė T. V. neneigia gavusi minėtus pinigus, tačiau neigia, kad šiuos pinigus ji skolinosi iš atsakovo.

Paskolos sutarties samprata pateikta LR CK 6.870 straipsnio 1 dalyje. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (minėto straipsnio 2 d.). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės. Tai reiškia, kad paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas ir įsipareigotas grąžinti. Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt (CK 6.871 str. 1 d.). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (minėto straipsnio 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 pažymėjo, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (paskolos rašteliui ar kt. skolos dokumentui) keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui (šiuo atveju ieškovui).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudaryta jokia rašytinė paskolos sutartis; atsakovė nėra pasirašiusi jokio paskolos raštelio ar kitokio skolos dokumento, kuris patvirtintų apie paskolinių santykių egzistavimą. Ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindžia tik vieninteliu įrodymu, t.y. padarytais piniginiais pervedimais per (duomenys neskelbtini). Tačiau šiose pavedimuose nenurodoma, kokiu tikslu minėti pinigai pervedami atsakovei (b.l. 6, 37 - 45). Atsakovė, minėta, pripažįsta, kad šiuos pinigus gavo, tačiau neigia, jog jie buvo gauti kaip paskola; pasak atsakovės, tai buvo jai dovanoti pinigai. Teismas sutinka su atsakovės teiginiais, kad (duomenys neskelbtini) pavedimų išrašai tik patvirtina pinigų gavimo faktą (ko neneigia ir pati atsakovė), bet ne jų perdavimą atsakovei kaip paskolos dalyką. Šių išrašų turinys neleidžia daryti tikėtinos išvados, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, tiksliau 10 paskolos sutarčių.

Atsakovė teigia, kad dalis tų pinigų buvo panaudota apmokėti šalių bendrai kelionei į (duomenys neskelbtini). Tai iš dalies patvirtina ir į bylą pateikta 2013-08-05 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) (b.l. 45).

Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę ypač artimi santykiai, jie intymiai bendravo; ieškovas materialiai rėmė atsakovę, pirko jai dovanas, įvairius daiktus tiek jai, tiek ir jos dukrai, kartu atostogavo Turkijoje. Esant tokioms aplinkybėms, turint omenyje ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, vienareikšmiškai teigti, kad ieškovo perduoti atsakovei pinigai, tai suteikta paskola, negalima. Labiau tikėtina, kad šių pinigų perdavimas atsakovei buvo susijęs su jų artimu bendravimu, ieškovo siekiu padėti atsakovei, paremti ją materialiai, t.y. su dovana, parama ar pan. Juo labiau, kad pats ieškovas nurodė, kad pinigus pradėjo reikalauti tik po to, kai jų santykiai nutrūko.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį paskolos sutarties reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovas šioje byloje neįrodė paskolos sutarties sudarymo, t.y. esminių jos sąlygų egzistavimo faktą (LR CPK 176 – 177 str., 185 str.). Nesant paskolinių sutartinių santykių tarp šalių, atsakovei nėra ir pareigos grąžinti ieškovui reikalaujamą pinigų sumą. Tad ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovo ieškinys atmestas pilnoje apimtimi. Tad laikytina, kad teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai; ji turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jos nepriteisiamos.

Iš ieškovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos bei teismo patirtos išlaidos už vertimą, iš viso 256,52 Lt (b.l. 1, 88) (CPK 88 str. 1 d. 1 ir 3 p., 89 str., 91 - 92 str., 96 str.).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutartimi (b.l. 14 - 15) taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisi iš M. B., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 256,52 Lt (du šimtus penkiasdešimt šešis litus ir 52 ct) procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo bei vertimo išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis