Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Reginos Juškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji ten pat, teistas 2005-04-28 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį, 4 mėn. viešųjų darbų, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau, kaip 1,51 promilės neblaivumas: 2019-10-19, apie 15.28 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - tėvui J. J. priklausantį automobilį „Peugeot 309“, be valstybinio numerio, (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,48 promilių neblaivumas.

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kai 2019-10-19 buvo apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) kur buvo sustabdytas automobilis „Peugeot“, be valstybinio numerio (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) bei automobilio „Peugeot“, be valstybinio numerio apžiūros protokolu (b. l. 15-27).

VĮ „Regitra“ duomenimis, kad automobilis „Peugeot 309“, be valstybinio numerio, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. J. (b. l. 79).

VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija, kad pagal pateiktus duomenis automobilio „Peugeot 309“ vidutinė kaina (be PVM) yra 232 eurai (b. l. 80).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio R. K. 2019-10-19 tarnybiniu pranešimu bei jo kaip liudytojo parodymais, kad 2019-10-19 apie 15.00 val. jis, patruliuodamas kartu su vyr. patrule V. L., iš Alytaus apskrities VPK budėtojų gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Peugeot“, raudonos spalvos, be valstybinio numerio. Apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), atvykę jie rado pranešėją A. S., kuris jau buvo sustabdęs automobilį „Peugeot 309“, be valstybinio numerio. Jie nustatė, kad minėtą automobilį vairavo V. J., nuo šio sklido alkoholio kvapas. Paklausus, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, V. J. sakė, kad prieš 2 val. Apie 15 val. 34 min. vairuotojas buvo testuojamas alkoholio matuokliu, V. J. nustatytas 2,73 promilių girtumas, apie 15 val. 54 min. testą pakartojus, nustatytas 2,48 promilių girtumas. Jis užpildė neblaivumo nustatymo aktą, įvertino bendrą asmens būklę. Vairuotojas V. J. buvo sulaikytas ir perduotas Varėnos rajono PK pareigūnams (b. l. 65-67).

Liudytojo A. S. parodymais, kad 2019 m. spalio 19 d. jis kartu su V. P., T. S., P. V. ir dar vienu krašto apsaugos savanoriu, kurio vardo ir pavardės neprisimena, su savo automobiliu „Audi A4“ iš Alytaus važiavo į Varėną. Važiuodamas apie 15.09 val., kelyje Alytus-Babriškės-Varėna, netoli Senosios Varėnos k., Varėnos r., jis pastebėjo apsisukinėjantį raudonos spalvos automobilį „Peugeot“, be valstybinių numerių. Pravažiuojant tas automobilis iš karto sukėlė įtarimą, nes keistai apsisukinėjo, buvo įvažiavęs į griovį, apsisukinėdamas sukėlė avarinę situaciją. Apsisukęs automobilis „Peugeot“ nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Jis taip pat su savo automobiliu apsisuko ir pradėjo važiuoti paskui tą automobilį. Tuo metu kartu su juo buvęs kolega V. P. iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Važiuodami iš paskos, jie matė, kad automobilis „Peugeot“ važiuoja, vingiuodamas po visą kelią. Privažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą, tas automobilis nusuko į dešinę ir pradėjo važiuoti priešpriešine eismo juosta, kiek pavažiavęs, pasuko į kitą eismo juostą ir jau važiavo teisinga eismo juosta Vilniaus kryptimi. Pavažiavęs apie 500 m, automobilis „Peugeot“ įsuko į kairėje kelio pusėje esančios sodybos kiemą ir sustojo. Jis kartu su bendradarbiais priėjo prie automobilio. Automobilyje buvo du vyrai ir moteris. Vyrai sėdėjo automobilio priekyje, moteris sėdėjo automobilio gale. Priėjus iš automobilio išlipo keleiviai: vyriškis ir moteris. Automobilyje vairuotojo vietoje liko sėdėti jam nepažįstamas vyriškis. T. S. iš automobilio paėmė automobilio užvedimo raktelius. Akivaizdžiai matėsi, kad vyriškis, vairavęs automobilį, yra neblaivus. Išlipęs iš automobilio, vairuotojas svirduliavo į šalis, nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilio salone buvo stiklinis nepilnas degtinės butelis. Vyriškis jokių konkrečių aplinkybių dėl vairavimo neaiškino, elgėsi neadekvačiai. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis su kolegomis paaiškino situaciją, perdavė automobilio raktelius ir išvažiavo (b. l. 30-32)

Liudytojo V. P. parodymais, kad 2019 m. spalio 19 d., apie 15.00 val., gal ir kiek vėliau, tiksliai laiko nurodyti negali, neprisimena, jis A. S. vairuojamu automobiliu „Audi“ kartu su dar trimis pažįstamais, kurių vardų ir pavardžių nežino, važiavo iš Alytaus į Varėną, keliu Alytus-Babriškės-Varėna. Važiuojant netoli Senosios Varėnos k., Varėnos r., jis pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį raudonos spalvos „Peugeot“ markės automobilį, kuris buvo be valstybinio numerio. Privažiavus arčiau, jis pamatė, kad tas automobilis bando išvažiuoti iš griovio ir, išvažiuodamas į kelią, vos nekliudė jų automobilio. Jie sustojo pasižiūrėti, kas darosi. Automobilis „Peugeot“, išvažiavęs iš griovio, pasuko link (duomenys neskelbtini), ir pradėjo važiuoti keliu, važiuodamas vingiavo po visą kelią. Kilo įtarimas, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, todėl pradėjo važiuoti iš paskos. Važiuodamas jis iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryžą, automobilis „Peugeot“ pasuko į dešinę link Valkininkų, pavažiavęs apie 600 m, įsuko į kairėje pusėje esantį kelią ir, pavažiavęs apie 100 m, sustojo prie sodybos. Jis su kolegomis išlipo iš automobilio ir priėjo prie automobilio „Peugeot“. Iš automobilio priekinės keleivio vietos išlipo jam nepažįstamas vyriškis, o iš automobilio galo išlipo jam nepažįstama moteris. Automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo jam nepažįstamas vyriškis. Pats jis priėjo prie sustojusio automobilio dešinės pusės, kažkuris iš kolegų, kuris priėjo prie automobilio kairės pusės, paėmė automobilio užvedimo raktelius. Automobilio salone matėsi nepilnas degtinės butelis ir plastikinis alaus butelis. Iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas. Akivaizdžiai matėsi, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus. Vyriškis, vairavęs automobilį, apie alkoholio vartojimą nieko nekalbėjo. Praėjus kažkuriam laikui, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis su kolegomis paaiškino situaciją ir išvažiavo (b. l. 35-37).

Liudytojo P. V. parodymais, kad 2019 m. spalio 19 d., apie 15.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, neprisimena, jis kartu su V. P., T. S. ir A. B., A. S. vairuojamu automobiliu „Audi“, važiavo iš Alytaus po KASP pratybų į Varėną. Važiuojant keliu Alytus-Varėna, netoli Senosios Varėnos k., Varėnos r., jis pastebėjo kelyje keistai manevruojantį raudonos spalvos automobilį, kuris po to, apsisukinėdamas vos neatsitrenkė į jų automobilį. Be to, jis pastebėjo, kad tas automobilis yra be valstybinių registracijos ženklų. Jiems kilo įtarimas, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, todėl nutarė apie tai pranešti policijos pareigūnams ir minėtą automobilį pasekti. Raudonos spalvos automobilis „Peugeot“ apsisukęs važiavo keliu Alytaus kryptimi, jie apsisukę pradėjo važiuoti iš paskos. Tarp jų važiavo dar vienas automobilis. Automobilis „Peugeot“, važiuodamas keliu, išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, stipriai sumažindavo greitį, paskui vėl greitį staigiai padidindavo. Važiuojant V. P. iš savo mobiliojo ryšio telefono skambino bendruoju pagalbos numeriu, pranešdamas apie įtartiną automobilį. Privažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą, automobilis „Peugeot“ pasuko į dešinę Vilniaus kryptimi, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tada grįžo į savo krypties eismo juostą ir, stipriai sumažinęs greitį, įsuko į kairėje kelio pusėje esančios sodybos kiemą. Nuo sankryžos automobilis keliu pavažiavo apie 30 m. Įsukęs į sodybos kiemą, automobilis sustojo. Jie, važiuodami iš paskos, taip pat įsuko į tos sodybos kiemą ir sustojo, iškart priėjo prie to automobilio. Jis pamatė, kad automobilyje sėdi trys jam nepažįstami asmenys. Moteris sėdėjo automobilio gale, du vyrai sėdėjo automobilio priekyje. Priėjus kažkuris iš jo draugų ištraukė iš automobilio užvedimo spynelės raktelius ir padėjo šiuos ant automobilio „Peugeot“ bagažinės. Akivaizdžiai matėsi, kad visi trys automobiliu „Peugeot“ važiavę asmenys neblaivūs. Automobilio viduje, salone matėsi plastikinis alaus butelis ir stiklinis butelis degtinės. Automobilį vairavęs vyras, neaukšto ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpų plaukų, apie 50 m. amžiaus, jokių konkrečių aplinkybių dėl alkoholio vartojimo ir važiavimo nepasakojo, atrodė sutrikęs. Netrukus į sodybą atvyko policijos pareigūnai, kuriems papasakoję visą situaciją, jie išvažiavo (b. l. 40-42).

Liudytojos V. L. parodymais, kad 2019-10-19 apie 15.00 val. ji patruliavo kartu su vyr. patruliu R. K.. Iš Alytaus apskrities VPK budėtojų jie gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Peugeot“, raudonos spalvos, be valstybinio numerio. Nuvykę apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), jie rado pranešėją A. S., kuris jau buvo sustabdęs minėtą automobilį. Pranešėjas greitai išvyko, todėl neturėjo galimybės jo apklausti. Vėliau paaiškėjo, kad minėtą automobilį vairavo V. J., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Paklausus, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, V. J. sakė, kad prieš 2 val., taip pat papasakojo, kad važiavo nusipirkti dar daugiau alkoholio. Apie 15 val. 34 min. alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 2,73 promilių girtumas, apie 15 val. 54 min. testą pakartojus, nustatytas 2,48 promilių girtumas. Vairuotojas V. J. buvo sulaikytas ir perduotas Varėnos rajono PK pareigūnams (b. l. 69-71).

Liudytojo J. J. parodymais, kad jis turėjo automobilį „Peugeot 309“, registruotą jo vardu, valstybinių numerių neprisimena. Tą automobilį jis pirko prieš 15 metų. Jis automobilio pats neišregistravo, jeigu šiuo metu automobilis yra išregistruotas, tai nežino, kas tai padarė. Automobilis „Peugeot 309“ stovėjo jo sodyboje už ūkinių pastatų, (duomenys neskelbtini), buvo nenaudojamas apie keturis metus laiko. Automobilis buvo keturis metus nedraustas ir be techninės apžiūros, be to buvo padangos be oro. Jis buvo sakęs savo sūnui V. J. , kad šis automobilį „Peugeot 309“ priduotų į metalo laužą ir pasiimtų sau pinigus. Kada sūnus V. iš jo sodybos pasiėmė automobilį, jis nežino, kadangi ilgą laiką gulėjo ligoninėje. Kai grįžo iš ligoninės, automobilio jau kieme nebuvo. Apie tai, kad 2019-10-19 sūnus V. J., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Peugeot 309“, jis nieko nežino (b. l. 46-49).

Liudytojo V. P. parodymais, kad 2019 m. spalio mėn., tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, bet tai buvo savaitgalis, apie 11.00 val., tikslaus laiko neprisimena, pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), su dviračiu atvažiavo pažįstamas R. G.. Po kurio laiko, tiksliai laiko nurodyti negali, neprisimena, pas jį į namus dar atvažiavo pažįstamas V. J.. Jis matė, kad V. J. pas jį į sodybą atvažiavo raudonos spalvos automobiliu „Peugeot“, be valstybinių numerių. V. J. atsivežė 0,7 l talpos butelį degtinės ir pasiūlė su juo išgerti. Jis ir R. G. sutiko, namuose visi trys tą butelį degtinės išgėrė. Išgėrus R., o gal V., pasiūlė nuvažiuoti pas ,,Zaicą“, kurio vardo ir pavardės nežino, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jis važiuoti nesutiko, pasakė, kad eis miegoti. Tuo metu R. G. su V. J. iš jo namų išėjo. Juos palydėjęs, jis matė, kad V. J. įsėdo į automobilio priekį vairuotojo vietoje, R. G. įsėdo automobilio priekyje, šalia vairuotojo, ir išvažiavo keliu link (duomenys neskelbtini). Išvažiuojant dar jis paklausė, kaip šie nuvažiuos, kažkuris atsakė, kad važiuos per laukus. Kas vyko toliau, jis nežino. V. J. dėl automobilio vairavimo jis nieko nesakė, nes šis vis tiek būtų jo neklausęs, be to nesimatė, kad V. J. būtų stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. V. J. išgertuvių metu gėrė alkoholio mažiau negu jis su R. G.. Po kelių dienų iš R. G. jis sužinojo, kad nuvažiavus pas ,,Zaicą“, buvo atvykusi policija. Daugiau R. G. jam nieko nepasakojo. Kas tiksliai įvyko, V. J. vairuojant automobilį „Peugeot“, kai išvažiavo iš jo sodybos, jis nežino ir nieko apie tai pasakyt negali (b. l. 52-54).

Liudytojo R. G. parodymais, kad 2019 m. spalio mėn., tikslios datos pasakyti negali, neprisimena, bet tai buvo šeštadienis, ryte, apie 09.00 val., jis su dviračiu nuvažiavo pas pažįstamą V. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur abu kartu išgėrė vieną butelį 1 litro talpos degtinės. Apie 11.30 val., tiksliai laiko neprisimena, pas V. P. į sodybą raudonos spalvos automobiliu, markės neprisimena, be valstybinių numerių, atvažiavo jam iš matymo pažįstamas V., kurio pavardės jis nežino. V. atsivežė du butelius degtinės. Būdami pas V. P. namuose, jis, V. ir V. P. išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės, po to sugalvojo važiuoti pas R., kurio pavardės jis nežino, gyvenantį (duomenys neskelbtini), nes dar turėjo vieną butelį degtinės. V. P. važiuoti atsisakė, buvo stipriai apgirtęs. Tuomet jis kartu su V. išėjo į kiemą, susėdo į V. automobilį. V. įsėdo vairuotojo vietoje, jis įsėdo į automobilio priekį, šalia vairuotojo. Tada jie dviese, automobilį vairuojant V., išvažiavo. Savo dviratį jis paliko pas V. P. sodyboje. Iš pradžių automobiliu jie išvažiavo į kelią Alytus - Varėna, tada nuo kelio įsuko į pievą. Pavažiavę kurį laiką pieva, vėl išvažiavo į kelią Alytus-Vilnius ir, šiek tiek keliu pavažiavę, įsuko į R. sodybą. Pas R. kartu su Valdu jie išgėrė nusivežtą vieną 0,5 l talpos butelį degtinės. Išgėręs jis stipriai apsvaigo, tolimesnių įvykių neprisimena, tik prisimena, kad pas R. sodyboje vaikščiojo maskuojančiais drabužiais apsirengę vyrai, suprato, kad tai kareiviai. Ką tie vyrai veikė, jis pasakyti negali, neprisimena. Daugiau įvykių dėl girtumo neprisimena (b. l. 57-59).

Liudytojo R. P. parodymais, kad 2019-10-19 apie 15.00 val. pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), atvažiavo su raudonos spalvos automobiliu, automobilio markės nežino, valstybinių numerių nematė, V. J. su R. G., pravarde „Ramasius“. Automobilį vairavo V., R. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Jie abu užėjo į namo vidų. R. atsivežė alaus 6 laipsnių stiprumo 1 litro talpos butelį. Jis su R. išgėrė alų, V. alaus negėrė. Matėsi, kad V. išgėręs, bet ne toks neblaivus, kad svirduliuotų ar nepaeitų. Pats jis buvo neblaivus, iki to, kol R. su Valdu atvažiavo, namuose jis vienas gėrė alų. V. su R. ilgai pas jį nebuvo, apie 10-15 min., ir po to iš jo išvažiavo su raudonos spalvos automobiliu, kurį vairavo V.. Būdamas kieme, jis matė, kaip du baltos spalvos pasieniečių automobiliai važiavo paskui V. vairuojamą automobilį. Jis nematė, ar pasienio pareigūnai V. sustabdė ar ne. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 74-76).

Neblaivumo nustatymo 2019-10-19 aktu, kuriame nurodyta, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0136 (patikros sertifikatas Nr. 0972407) V. J. 2019-10-19 15.34 val. nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, 15.54 val. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas (b. l. 115).

Įtariamojo V. J. 2019-10-20 parodymais bei 2019-10-25 papildomais parodymais, kad jis kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad 2019-10-19 nuo ryto jis (duomenys neskelbtini), kartu su draugais gėrė degtinę. Jau gerokai po pietų, valandos neatsimena, nusprendė automobiliu „Peugeot“, be numerių, kuris yra išregistruotas, nuvažiuoti pas kitus draugus į (duomenys neskelbtini), dar išgerti alkoholio. Vairuodamas automobilį jis važiavo vienas, per laukus, ražienomis nuvažiavo pas V. P. į namus, tikslaus adreso nežino, negali pasakyti, ar ten (duomenys neskelbtini), ar dar (duomenys neskelbtini), nusivežė du 0,5 litro talpos butelius degtinės. Pas V. P. namuose dar buvo jam nepažįstamas vyriškis, kurio vardo ir pavardės nežino, šį vadino ,,Ramasiu“. Pas V. P. visi trys išgėrė vieną butelį degtinės. V. P. užmigo, o jis kartu su ,,Ramasiu“ sugalvojo nuvažiuoti pas dar vieną pažįstamą R., pavardės nežino, gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir ten dar išgerti. Jis pasiėmė atsivežtą nepraimtą butelį degtinės ir su ,,Ramasiu“ automobiliu „Peugeot“ išvažiavo. Automobilį vairavo jis, vyriškis sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Jie važiavo laukais. Pravažiavus kelią ir įsukus į R. sodybą, tik sustojus, priėjo daug vyriškių, dėvinčių maskuojančias uniformas. Vienas iš vyriškių paėmė automobilio užvedimo raktelius ir liepė jam laukti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jam tikrino blaivumą alkotesteriu du kartus. Koks jam buvo nustatytas neblaivumas, jis pasakyti negali, neprisimena, su patikrinimo rezultatais sutiko. Tralas jo automobilį išvežė į saugojimo aikštelę, o jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Dėl girtumo visų įvykio aplinkybių jis gerai neprisimena. Kiek jis prisimena, automobiliu jis važiavo tik su vyriškiu, moteris kartu nevažiavo. Teisę vairuoti transporto priemonę jis buvo įgijęs 1988 m. Prieš daug metų, laiko nurodyti negali, neprisimena, sukėlęs eismo įvykį, jis vairuotojo pažymėjimą prarado. Šiuo metu vairuotojo pažymėjimo neturi. Automobilis, kurį vairavo, nuosavybės teise priklauso jo tėvui J.J. . Automobilis buvo išregistruotas, be valstybinių numerių. Automobilio vertė apie 50 eurų. Tą automobilį jis iš tėvo pasiėmė, ketino parduoti dalimis (b. l. 141-143).

Kaltinamajam V. J. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės paskyrimo. Kaltinamasis neprieštaravo, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė skirtiną baudą pakeisti viešaisiais darbais, kadangi nedirba, prižiūri neįgalius tėvus, jokių pajamų negauna (b. l. 150-152).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kaltinamojo V. J. veika kvalifikuota pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).

Kaltinamajam V. J. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra žinomi, tai, kad jam buvo nustatytas neblaivumas, patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai.

Kaltinamasis V. J. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Už administracinius teisės pažeidimus baustas: 2016-03-16 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalį, 2019-10-19 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 3 dalį (b. l. 105 - 106). Nėra duomenų, kad jis įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą. Bylos duomenimis kaltinamasis nedirba, praeityje teistas, teistumas išnykęs.

Į šias nustatytas aplinkybes, kaip tai numato BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgiama skiriant bausmę. Už nesunkų nusikaltimą, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis yra pripažinęs savo kaltę, todėl taikytina BK 64-1 straipsnio 1 dalies norma ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis, gavęs pranešimą apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė jam skirtiną baudą pakeisti viešaisiais darbais, kadangi nedirba, prižiūri neįgalius tėvus, jokių pajamų negauna.

Kaltinamojo prašymas jam skiriamą bausmę – baudą pakeisti viešaisiais darbais netenkinamas. Kaltinamasis V. J. padarė nusikaltimą numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje už kurio padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šiuo atveju kaltinamojo prašoma paskirti bausmė – viešieji darbai už motorinės transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, BK 281-1 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nenumatyta, todėl V. J. skirtina prokuroro prašoma skirti bausmė - bauda.

Analizuojant bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Tačiau bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti nustatomas ilgesnis tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per įstatymo nustatytą 2 mėnesių laikotarpį yra neįmanoma. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nedirba, šiuo metu pajamų negauna, prižiūri neįgalius tėvus, todėl laikytina, kad jo pajamos minimalios, todėl V. J. nustatytinas ilgesnis, t. y. 12 (dvylikos mėnesių) baudos sumokėjimo terminas (BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).

BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio (šiuo atveju baudžiamojo įsakymo) įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą. Taigi, neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis).

Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones - atsižvelgtina į vairuotojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir nustatytą girtumo laipsnį bei ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, kadangi baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį. Šiuo atveju V. J. ryžosi vairuoti transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (pirmuoju bandymu jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis 2,73, o antruoju (vidutinis) 2,48 promilės girtumas). V. J. patvirtinęs, kad dėl girtumo visų įvykio aplinkybių jis gerai neprisimena, automobiliu jis vežė keleivį ir tai yra labai pavojingas elgesys kitų eismo dalyvių ir savo atžvilgiu, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones yra visiškai adekvati baudžiamojo poveikio priemonė. Teisę vairuoti transporto priemonę jis buvo įgijęs 1988 m., tačiau sukėlė eismo įvykį, todėl vairuotojo pažymėjimą prarado. Šiuo metu vairuotojo pažymėjimo neturi. Jei būtų uždraudžiama naudotis specialia teise tik asmenims, kurie tokią teisę turi, tai V. J. galėtų bandyti įgyti teisę vairuoti nežiūrint į jo praeityje neatsakingą ir įžūlų elgesį pažeidžiant kelių eismo taisykles. Todėl, teismo manymu, galima asmeniui uždrausti naudotis specialia teise, nors jis tokios teisės darydamas nusikalstamą veiką ir neturėjo.

Atsižvelgiant į atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam sugriežtinimą, V. J. tikslinga ir būtina taikyti uždraudimą naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – trejiems metams. Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalis numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme panašios su bausmėmis, tačiau netapačios, jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę – jo tėvui J.J. priklausantį automobilį. Liudytojas J. J. patvirtinęs, kad Peugeot automobilį jis pirko prieš 15 metų. Automobilis stovėjo jo sodyboje už ūkinių pastatų, buvo nenaudojamas, nedraustas ir be techninės apžiūros, apie keturis metus laiko. Jis buvo sakęs savo sūnui V. J. , kad šį automobilį „Peugeot 309“ priduotų į metalo laužą ir pasiimtų sau pinigus. Teismas laiko, kad yra ir teisinis, ir faktinis pagrindai konfiskuoti uždraustos veikos priemonę – automobilį Peugeot 309“, be valstybinio numerio, (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)).

Byloje prašoma priteisti iš V. J. proceso išlaidas: transporto priemonės nuvežimo išlaidas 60,50 Eur, automobilio saugojimo išlaidas nuo 2019-10-19, skaičiuojant po 1,21 Eur už parą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Alytaus apskrities VPK pateikė pažymą, kad transporto priemonės nuvežimo išlaidos yra 60,50 Eur, saugojimo išlaidos nuo 2019-10-19 skaičiuojant po 1,21 Eur už parą (b. l. 77-78, 87). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. BK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į teisinį tokių išlaidų atlyginimo reglamentavimą, į faktiškai patirtas išlaidas, kurios yra nulemtos išskirtinai tik pačio kaltinamojo veiksmų (vairavo automobilį neblaivus, buvo nušalintas nuo vairavimo, automobilis turėjo būti nuvežtas kaip kliūtis saugiam eismui, apsaugant asmens turtą nuo fizinio sugadinimo, taip pat užtikrinant galimo konfiskavimo įvykdymą), nusprendžia transporto priemonės nuvežimo bei saugojimo išlaidas priteisti iš kaltinamojo.

V. J. buvo laikinai sulaikytas 2019-10-19 BPK 140 straipsnio tvarka (b. l. 118-119), paleistas iš sulaikymo 2019-10-20 (b. l. 132-133), šis laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Tyrėjo A. B. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 136-138).

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalis.

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 281-1 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64 (1) straipsnio 1, 2 dalimis skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad V. J. paskirta 50 MGL – 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų) dydžio bauda.

Į bausmės laiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio sąlygomis įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-10-19 iki 2019-10-20 (vieną parą), ją prilyginant 2 MGL baudos.

Nustatyti V. J. 12 (dvylikos) mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą (per šį terminą bauda gali būti mokama ir dalimis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtį – bauda.

Apie baudos (baudos dalies) sumokėjimą V. J. nedelsiant privalo pateikti rašytinį įrodymą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams ( Aušros g. 15, Varėna, 111 kab., teismo raštinė).

Išaiškinti, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. J. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise (teisę įgyti) vairuoti transporto priemones. Teisės vairuoti (teisės įgyti) transporto priemones uždraudimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Apie tai informuoti VĮ Regitra.

Konfiskuoti valstybės nuosavybėn transporto priemonę „Peugeot 309“, be valstybinio numerio, VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią . J. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos priemonę, saugomą MB „Užubalis“ aikštelėje, adresu Ūdrijos g. 24, Užubalių k., Alytaus r. sav.

Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) proceso išlaidas: transporto priemonės nuvežimo išlaidas 60,50 Eur, automobilio saugojimo išlaidas nuo 2019-10-19, skaičiuojant po 1,21 Eur už parą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Proceso išlaidos savanoriškai turi būti sumokėtos į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008762, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT887044060007907118 AB SEB banke per vieną mėnesį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Dėl priverstinio proceso išlaidų išieškojimo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti V. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti V. J. , kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei V. J. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas LT78 7290 0000 0013 0151 72900 AB „Citadele" bankas INDULT2X LT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankas CBVILT2X LT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 LT74 7400 0000 0872 3870 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas SMPOLT22 LT74 4010 0510 0132 4763 40100 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) AGBLLT2X LT12 2140 0300 0268 0220 21400 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) NDEALT2X LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank" AB HABALT22 LT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22