Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 31 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. L. kaltinamas tuo, kad nuo 2021 m. spalio 3 d. 8.00 val. iki 2021 m. spalio 24 d. 4.10 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įsibrauti į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau PASPS) kabinetą, esantį to paties sektoriaus teritorijoje, ir pagrobti ten esančius medikamentus, apsilankymo PASPS registratūros kabinete metu, tyčia pagrobė atsegdamas nuo ant stalo buvusio raktų ryšulio vieną raktą, kuriuo 2021 m. spalio 26 d. apie 9.00 val. atrakindamas duris įsibrovė į PASPS injekcijų kabinetą iš kur pagrobė svetimą – Laisvės atėmimo vietų ligoninei, priklausantį turtą – įvairius medikamentus, tai yra: dėžutę su 10 „Adrenalin WZF Polfa 1 mg/1ml“ ampulių po 0,41 Eur, bendrai 4,08 Eur vertės, 10 injekcinio tirpalo „Diazepex 0,5% 2ml“ ampulių po 0,12 Eur, bendrai 1,2 Eur vertės, 15 injekcinio tirpalo „Neurorubinum 3ml“ ampulių po 0,62 Eur, bendrai 9,25 Eur vertės, 22 vienkartinius švirkštus 2 ml. tūrio po 0,03 Eur, bendrai 0,66 Eur vertės, bei 8 vienkartinius švirkštus 5 ml. tūrio po 0,03 Eur, bendrai 0,24 Eur vertės, ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės PASPS saugotus, kito nuteistojo gydymui paskirtus, valstybės kompensuojamus vaistus – vieną dėžutę su 5 insulino injekcinio tirpalo užpildytais švirkštikliais „Humalog KwikPen 200 V/ml inj.tirp.3ml N5”, bendrai 43,55 Eur vertės, t. y. pagrobė svetimą turtą bendrai 58,98 Eur vertės. Šiais veiksmais A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkinamas

4. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, šioje byloje surašyto pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turinį ir kitas aplinkybes, prokuroro argumentus, kuriais jis grindžia nesutikimą su skundžiamoje nutartyje pateiktu vertinimu bei išvadomis, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad žemesnysis teismas be pagrindo nustatė, jog šiuo konkrečiu atveju yra teisinis pagrindas bylą perduoti prokurorui.

5. Bylų supaprastintas procesas reglamentuotas BPK XXXI skyriuje. Šio skyriaus pirmojo skirsnio 418-425 straipsniuose įtvirtintos teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso bendrosios nuostatos. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusikaltimą baudžiamajame įstatyme be terminuoto laisvės atėmimo numatytos ir kitų rūšių bausmės (bauda, areštas, laisvės apribojimas), civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Įtariamasis A. L. savo kaltę pripažino, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo – jis ir jo gynėjas pasirašė pranešimą apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris yra suskaitmenintas ir įkeltas į IBPS sistemą. Taigi, esant visoms BPK 418 straipsnio 1, 3 dalyje numatytoms sąlygoms, prokuroras turėjo teisę surašyti pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jį kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga išsiųsti teismui pagal teismingumą.

6. Sprendimai, kuriuos gali priimti teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodyti BPK 420 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Teisėjas gali: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. Nors apylinkės teismas savo nutartyje nurodo, kad nėra surašytas paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolas, ir išaiškinta tvarka ir pasekmės numatytos BPK 418-425 straipsniuose, tačiau iš byloje esančio A. L. ir jo gynėjo pasirašyto pranešimo apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu matyti kad visos BPK 418-425 straipsniuose numatytos pasekmės ir tvarka įtariamajam buvo išaiškintos, jis su jomis sutiko, taip pat sutiko su jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir jos dyžiu. Pirmos instancijos teismas nurodo, kad prokuroras nesilaikė Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu patvirtinimo“ Nr. I-134, nes byloje nėra surašytas proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtų rekomendacijų 5.4. punkte nurodyta, kad prokuroras kreiptis su pareiškimu į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu gali, kai apie galimą sprendimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras ar jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra informavęs įtariamąjį, kuris turi išreikšti savo valią dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Įtariamojo neprieštaravimas (sutikimas) dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turi būti išreikštas raštu. Šiuo atveju toks įtariamojo sutikimas nurodytas įtariamojo ir jo gynėjo pasirašytame pranešimą apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su teismo išvada, kad nesurašius paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo yra pagrindas bylą grąžinti prokurorui. Pažymėtina, kad minėtas protokolas BPK nėra nurodytas kaip privalomas dokumentas ir jis yra tik rekomendacinio pobūdžio.

7. Vertinamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu BPK reikalavimus atitinka. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškime nurodytos visos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius – vieta, laikas, būdas, nurodytos aplinkybės, kurios reikšmingos veikai kvalifikuoti, aiškiai nurodytas BK straipsnis, reglamentuojantis kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat, pareiškime yra nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, duomenys apie kaltinamąjį, jo pozicija, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surašytą pareiškimą, esminių jo trūkumų, vertinant BPK 219 ir 419 straipsnių kontekste, nenustatė, taip pat nenustatyta ir kitų baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą. Visos sąlygos prokurorui kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo, procesiniai pažeidimai, suvaržę įtariamojo galimybę efektyviai įgyvendinti savo procesines teises ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, nenustatyti (įtariamajam išaiškintos jo procesinės teisės, jis dėl kaltinimo esmės, jo aiškumo pastabų neturėjo, kaltę pripažino visiškai, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės įtariamajam buvo išaiškintos, jas įtariamasis suprato, išreiškė nuomonę dėl prokuroro siūlomos bausmės rūšies ir dydžio). Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje byloje atitinka BPK 418 ir 419 straipsnių reikalavimus, jokių esminių procesinių pažeidimų, trukdančių nagrinėti šį pareiškimą teisme, nenustatyta.

8. Pažymėtina, kad teismo baudžiamojo įsakymo surašymas yra teisėjo teisė (BPK 418 straipsnio 2 dalis), bet ne pareiga, todėl, esant bet kokių abejonių dėl galimybės priimti teismo baudžiamąjį įsakymą, byla turi būti perduodama nagrinėti teisme, nes tokiu atveju bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios. Nagrinėjamoje situacijoje teismas, kilus abejonei dėl kaltinamojo pozicijos dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, turėjo perduoti bylą nagrinėti teisme, o ne ją grąžinti prokurorui, nesant tam teisinio pagrindo. Konstatavus šią išvadą Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduota prokurorui, ir perduoti šį pareiškimą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.