- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2S-751-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02499-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- D. S.
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal D. S. pareiškimą dėl priverstinių išieškojimų perdavimo vykdyti vienam antstoliui, suinteresuoti asmenys antstoliai Raimundas Stanislauskas, Valdas Zubinas, Rima Gražienė, Vytautas Mitkus, Marekas Petrovskis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) taikyti laikinąją apsaugos priemonę – pavesti antstolei Rimai Gražienei paskirstyti / skirstyti visas D. S. pinigines lėšas vykdymo procese visose aštuoniose vykdomosiose bylose, kurios šiuo metu yra penkių antstolių žinioje: Rima Gražienė (vykdomoji byla Nr. 0090/07/01219, vykdomoji byla Nr. 0090/08/01992), Raimundas Stanislauskas (vykdomoji byla Nr. 0070/20/01302, vykdomoji byla Nr. 0070/15/00324), Marekas Petrovskis (vykdomoji byla Nr. 0123/18/00655, vykdomoji byla Nr. 0123/13/00937), Valdas Zubinas (vykdomoji byla Nr. 0137/11/ 00967) ir Vytautas Mitkus (vykdomoji byla Nr. 0240/13/01350 (laikinosios apsaugos priemonės)); 2) išreikalauti visus reikalingus duomenis teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui; 3) skirti žodinį teismo posėdį šioje civilinėje byloje; 4) visus priverstinius išieškojimus D. S. atžvilgiu (vykdomoji byla Nr. 0090/07/01219, vykdomoji byla Nr. 0090/08/01992, vykdomoji byla Nr. 0070/20/01302, vykdomoji byla Nr. 0070/15/00324, vykdomoji byla Nr. 0123/18/00655, vykdomoji byla Nr. 0123/13/00937, vykdomoji byla Nr. 0137/11/00967, vykdomoji byla Nr. 0240/13/01350 (laikinosios apsaugos priemonės)) perduoti / pavesti tolimesniam vykdymui vienam antstoliui – antstolei Rimai Gražienei. Nurodė, kad pareiškėjo D. S. atžvilgiu vykdomi išieškojimai 8 vykdomosiose bylose, kuriuos vykdo 5 skirtingi antstoliai. To paties asmens skolų išieškojimo administravimas pas skirtingus antstolius nuolat kelia pareiškėjui D. S. nuo jo nepriklausančias problemas ir kliūtis, nes tenka nuolatos kreiptis į antstolius dėl nepagrįstai nurašytų lėšų gražinimo ir dėl to patirti papildomas išlaidas banko operacijoms, kurios vidutiniškai per mėnesį sudaro 14,14 Eur, ir kitas išlaidas, susijusias su prašymų ir skundų antstoliams rengimu. Toks skolų išieškojimas neefektyvus ir neužtikrina nei pareiškėjo kaip skolininko, nei išieškotojų interesų, nes bereikalingai patirtos išlaidos galėtų būti nukreipiamos pagrindinėms skoloms išieškoti. Kartu susidariusi situacija neatitinka ir CPK 7 straipsnio, kuriame įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2021 m. sausio 1 dienos įsigaliojo nauja Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija, kurios 4.3.3. punkte numatyta, kad jeigu pinigų sumų išieškojimą iš skolininko vykdo keli antstoliai, vykdomasis dokumentas paskiriamas antstoliui, kuris vykdo pirmesnės reikalavimų patenkinimo eilės išieškojimą, o tuo atveju, jeigu visi reikalavimai tos pačios eilės, – antstoliui, kuris pirmas pradėjo išieškojimą iš šio skolininko. Išieškojimai vykdomosiose bylose iš pareiškėjo D. S. yra tos pačios eilės, o antstolis pirmas pradėjęs išieškojimą iš pareiškėjo D. S. yra antstolė Rima Gražienė, kuriai tenka ir didžiausia bendra išieškoma suma. Dėl šios priežasties antstolei Rimai Gražienei turėtų būti perduotos visos vykdomosios bylose, kuriose yra išieškoma iš pareiškėjo D. S..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl priverstinių išieškojimų perdavimo vykdyti vienam antstoliui – Rimai Gražienei.
3. Teismas pažymėjo, kad CPK 650 straipsnio 1 dalis nurodo, jog vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis išieškotojo prašymu gali vykdyti pagal skolininko arba išieškotojo gyvenamąją vietą ar kitą jo buvimo vietą (CPK 590 straipsnio 1 dalis). Nuo 2021 m. sausio 1 d. CPK 650 straipsnis papildytas 3 dalimi (TAR, 2019, Nr. 2019-21560), pagal kurią vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, kai naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje. 2019 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XIII-2721 dėl Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo (TAR, 2019, Nr. 2019-21560) nustatyta, kad CPK 650 straipsnio 3 dalis taikoma vykdomuosius dokumentus pateikiant vykdyti nuo 2021 m. sausio 1 d. (23 straipsnio 4 dalis).
4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo D. S. atžvilgiu antstolių Raimundo Stanislausko, Valdo Zubino, Rimos Gražienės, Vytauto Mitkaus, Mareko Petrovskio vykdomi vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti iki CPK 650 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2021 m. sausio 1 d. Teismas pažymėjo, kad principas lex retro non agit reiškia, jog įstatymas neturi grįžtamosios galios arba, kitaip tariant, negalioja atgaline tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga. Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principo praktinė reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016, 20 punktas). Kita vertus, kasacinis teismas yra pripažinęs teisės normų galiojimo iki priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti galimybę, tačiau tokiai galimybei materializuotis yra būtinas įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas įstatymo forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015; 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 23 punktą; 2017 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017 11 punktą). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatavo, kad 2019 m. gruodžio 19 d. įstatyme Nr. XIII-2721 dėl Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo (TAR, 2019, Nr. 2019-21560) nenumatytas įstatymo galiojimas atgaline tvarka, todėl pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl priverstinių išieškojimų perdavimo vykdyti vienam antstoliui atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas nesprendė pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi pats pareiškimas buvo išnagrinėtas CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde pareiškėjas D. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą byloje - visus priverstinius išieškojimus D. S. atžvilgiu (vykdomoji byla Nr. 0090/07/01219, vykdomoji byla Nr. 0090/08/01992, vykdomoji byla Nr. 0070/20/01302, vykdomoji byla Nr. 0070/15/00324, vykdomoji byla Nr. 0123/18/00655, vykdomoji byla Nr. 0123/13/00937, vykdomoji byla Nr. 0137/11/00967, vykdomoji byla Nr. 0240/13/01350 (laikinosios apsaugos priemonės)) perduoti/ pavesti tolimesniam vykdymui vienam antstoliui – antstolei Rimai Gražienei. Pareiškėjas D. S. atskirajame skunde taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti iš VĮ „Registrų centras“ visų penkių antstolių, taip pat kitų institucijų ir / ar įstaigų visus reikalingus duomenis teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui, pakartoja pareiškime pirmosios instancijos teismui pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Kadangi nauja CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija palengvintų pareiškėjo D. S. padėtį, šie teisės aktai turi būti taikomi tenkinant pareiškėjo prašymą. Juo labiau, kad pareiškėjas D. S. pareiškimą prašė tenkinti esamu (dabartiniu) laiku, o ne atgal ir d teismo sprendimu visus priverstinius išieškojimus D. S. atžvilgiu perdavus vienam antstoliui, vykdymo procesas (-ai) nėra nutraukiamas (-i).
6.2. CPK 650 straipsnio 3 dalies normos pakeitimas nuo 2021 m. sausio 1 dienos šioje byloje galėtų būti taikomas kaip įstatymo analogija ar teisės analogija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis), be to vykdymo proceso normos privalo būti aiškinamos ir pagal CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatas, t. y. vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Ankstesnis reguliavimas dirbtinai ištęsia vykdymo procesą ir daro jį neefektyvų tuo pažeidžiant skolininko teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
6.3. Pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs pareiškimo žodinio proceso tvarka pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, kurią garantuoja CPK, o neišreikalavęs prašomų įrodymų pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, priimtą dėl klausimo, kylančio vykdymo procese, t. y. pareiškėjo atžvilgiu pradėtų vykdomųjų bylų perdavimo vienam antstoliui. Taigi, pareiškėjo D. S. pareiškimas, kuriame išsamiai išdėstyti visi argumentai ir juos pagrindžiančios aplinkybės, buvo pagrįstai pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas CPK 593 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 593 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir kitais CPK numatytais atvejais, gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, pagal CPK 593 straipsnio 6 dalį atskirasis skundas gali būti paduodamas: 1) dėl tiesiogiai CPK 593 straipsnio 6 dalyje įvardytų pirmosios instancijos teismo nutarčių; 2) dėl CPK 593 straipsnio 6 dalyje neįvardytų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis išsprendžiami pareiškimai teismui vykdymo proceso metu, jei tokią galimybę nustato kitos CPK nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-823/2020).
10. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vykdymo procesas yra savarankiška proceso stadija, reguliuojama CPK VI dalyje. CPK 612 straipsnis, be kita ko, reglamentuoja teismo nutarčių, priimtų vykdymo procese, apskundimo bendrąją taisyklę: tokios nutartys yra neskundžiamos, nebent CPK nustato kitaip. Ši taisyklė savo esme iš dalies atitinka ir bendrąją CPK 334 straipsnyje įtvirtintą taisyklę dėl teismo civiliniame procese priimtų nutarčių apskundimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 18 punktas). Vadinasi, apeliacine tvarka gali būti skundžiamos tik tos vykdymo procese priimtos nutartys, kurių apskundimas yra aiškiai numatytas CPK. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti apeliacijos objektas pagal CPK 593 straipsnio 6 dalį, kadangi skundžiamoje nutartyje nebuvo sprendžiami klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Atsižvelgiant į tai, toliau apeliacinės instancijos teismas vertina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolesnei proceso eigai, t. y. gali būti taikoma CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nutarčių apskundimo taisyklė.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdymo proceso kontekste, sprendžiant, ar nutartis laikytina užkertančia kelią tolimesnei bylos eigai, turi būti vertinama, ar tokia nutartimi užkertama galimybė asmeniui įgyvendinti savo teisę į priverstinį teismo sprendimo vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-823/2020). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šį išaiškinimą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo atmestas prašymas visus priverstinius išieškojimus pareiškėjo atžvilgiu perduoti/ pavesti tolimesniam vykdymui vienam antstoliui neužkerta kelio vykdymo procesų eigai, o atskirojo skundo argumentai dėl vykdymo procesų efektyvumo nesudaro pagrindo spręsti dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties galėjimo būti apeliacijos objektu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti apeliacijos objektas ir pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pirmosios instancijos teismo nuoroda 2021 m. vasario 22 d. nutartyje, kad nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ši teismo nutartis yra apeliacinio apskundimo objektas, konstatavus, kad tokios nutarties apskundimo galimybė CPK nenumatyta.
12. Nenustačius pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties apskundimo galimybės nei pagal specialiąsias, nei pagal bendrąsias proceso taisykles, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinis procesas pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.