Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atsakovams V. G. ir M. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) teismo prašo priteisti iš atsakovų V. G. ir M. G. Agentūros naudai 2 290,76 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt eurų ir 76 euro centus) dydžio skolą už neteisėtai gautas išmokas ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės), 14–15.1 punktais nuo 2016 vasario 9 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14–15.1 punktais, nuo 2015 m. lapkričio 3 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo negrąžintos paramos sumos. Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Pabrėžė, kad pagal Civilinio kodekso 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Aplinkybių, kurių pagrindu Atsakovai būtų atleisti nuo susidariusio įsiskolinimo dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra. Atsižvelgdama į tai, Agentūra prašo priteisti skolą ir palūkanas teisminiu būdu.

Pareiškėja 2017 m. spalio 3 d. teismui pateikė informaciją, kad atsakovė V. G. kreipėsi į Agentūrą dėl skolos išdėstymo dalimis. Agentūra, atsižvelgdama į atsakovų prašymą ir vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktu, 2017 m. rugsėjo 21 d. raštu „Dėl mirusio skolininko skolos grąžinimo dalimis“ (reg. Nr. BRK-4680) (toliau – Skolos grąžinimo grafikas) informavo, kad sutinka pratęsti mirusio A. G. skolos ir palūkanų grąžinimo terminą. Pabrėžė, kad atsakovams Skolos grąžinimo grafike nurodyta, jog skolą (2 290,76 Eur) ir palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo 2016 m. vasario 9 d., turi sumokėti dalimis, kuomet pirma įmoka mokama iki 2017 m. spalio 31 d.

Ko pasekoje pareiškėja Agentūra patikslino savo prašymo rezoliucinę dalį, prašydama teismo išdėstyti skolą ir palūkanas dalimis per nustatytą terminą.

Atsakovai atsiliepimo į prašymą nepateikė. Atsakovė V. G. 2017 m. spalio 12 d. teismui pateikė pranešimą, kad atsakovai sutinka skolą mokėti dalimis ir nurodė, kad 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) jau sumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad A. G. 2012 m. rugsėjo 25 d. Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Marijampolės paramos administravimo skyriui pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ paramai gauti, kurios reg. Nr. 1PN-KM-12-1-012264-PR001 (toliau – ir Paraiška). Atsakovė 2012 m. spalio 8 d. įvertino Paraišką, vadovaudamasi Taisyklėmis ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) ir Paramos gavėjui už pirmus verslo plano įgyvendinimo metus išmokėjo 1 499,95 Eur (5 179,00 Lt) paramos sumą. Agentūra, įvertinusi pirmąjį ir antrąjį kasmetinius prašymus (Nr. 1PN-KM-12-1-012264-KP001 ir Nr. 1PN-KM-12-1-012264-KP002), 2013 m. vasario 11 d. ir 2014 m. sausio 30 d. išmokėjo kitas paramos dalis, t. y. po 1 499,95 Eur (5 179 Lt) pagal kiekvieną kasmetinį prašymą.

Agentūros direktoriaus 2015 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. BR1-21 „Dėl mokėjimo prašymų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ pateikimo termino nustatymo“ buvo nustatytas mokėjimo prašymų pateikimo terminas iki 2015 m. gegužės 29 d. Paramos gavėjui 2015 m. vasario 4 d. buvo išsiųstas pranešimas Nr. KM-103(10.6.1.E) „Dėl mokėjimo prašymo pateikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Paramos gavėjas iki 2015 m. gegužės 29 d. nepateikė mokėjimo prašymo, todėl jam 2015 m. birželio 2 d. buvo siųstas pranešimas Nr. 694(10.6.1.E) „Dėl mokėjimo prašymo pateikimo“.

Atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 107.1 papunkčiu, nustatęs, kad Paramos gavėjas nepateikė pirmo mokėjimo prašymo po trejų paramos gavimo metu, priėmė sprendimą susigrąžinti išmokėtą 4 499,85 Fur (15 537,00 Lt) paramos sumą. Skolos sprendimas grindžiamas Taisyklių 79, 94, 97, 107 ir 108 punktais. Pagal Taisyklių 107.1 papunktį, paramos gavėjui gali būti taikomos šios sankcijos, jeigu paramos gavėjas nepateikė pirmo mokėjimo prašymo (po trijų paramos gavimo metų), parama nutraukiama susigrąžinant visus išmokėtus pinigus“.

Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad Paramos gavėjas būtų pateikęs pirmąjį prašymą po trijų paramos gavimo metų. Tokių duomenų byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėja tinkamai vertino faktinę situaciją ir Paramos gavėjui taikė sankciją.

Be to, byloje, remiantis valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašu, nustatyta, kad A. G. palikimą priėmė V. G. ir M. G..

Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal Civilinio kodekso 5.52 straipsnio 1 dalį, jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Kai paveldi keletas įpėdinių, jie atsako palikėjo kreditoriams solidariai pagal įstatymą. Civilinio kodekso 5.5.3 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos. Taigi, Civilinio kodekso 5.52 straipsnis įtvirtina bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (Civilinio kodekso 6.9 straipsnis). Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja pagrįstai, nepažeisdama minėtų Civilinio kodekso nuostatų, reikalavimą reiškia Paramos gavėjo paveldėtojams – atsakovams.

Nustatyta, kad atsakovai buvo informuoti apie susidariusią skolą. Agentūra 2016 m. birželio 21 d. atsakovams išsiuntė 2016 m. birželio 21 d. raštą dėl skolos grąžinimo. Pareiškėja informavo atsakovus, kad palūkanos (35,14 Eur) ir skolos dalis (2 209,09 Eur) buvo išskaičiuota.

Vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punktu už pavėluotai grąžintas lėšas taikoma 5 procentų dydžio metinė palūkanų norma.

Konstatuotina, kad atsakovai perimdami Paramos gavėjo palikimą įsipareigojo atsakyti už jo skolas, t. y. skolos sumą (2 290,76 Eur) ir iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas, kurios, vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklių 15.1 papunkčiu, yra skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną ir bus skaičiuojamos iki visos skolos sumos sugrąžinimo dienos.

Byloje ginčo dėl skolos dydžio ir mokėtinų palūkanų nėra, atsakovai byloje neginčijo tokių aplinkybių.

Agentūra 2017 m. spalio 3 d. teismui pateikė informaciją, kad atsakovai kreipėsi dėl skolos grąžinimo dalimis ir patenkinus jų prašymą buvo patvirtintas Skolos grąžinimo grafikas. Teismas pareiškėjos pateiktą informaciją vertina kaip reikalavimo patikslinimą, kurio suma liko nepakitusi, tik atsakovams palankesnėmis sąlygomis sudaryta galimybė skolą mokėti dalimis grafike nustatytu terminu. Pareiškėjai tokia teisė suteikta Grąžintinų lėšų taisyklėse. Pažymėtina, kad atsakovai jau moka skolą ir nurodė, kad yra sumokėję 1 000 Eur. Atsakovams 2017 m. rugsėjo 21 d. rašte, kuriame patvirtintas Skolos grąžinimo grafikas, nurodyta, jog pradedant nuo 2017 m. spalio 31 d. ir lygiomis dalimis kas mėnesį mokama po 205 Eur skolos dalį bei apskaičiuotas palūkanas. Minėtame rašte nurodyta, kad sudarytas skolos grąžinimo grafikas neapriboja atsakovų teisės mokėti didesnio dydžio įmokas ar skolą ir iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas grąžinti iš karto.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą, kuriuo ji patikslino reikalavimą, prašydama išdėstyti 2 290,76 Eur skolos ir 5 procentų palūkanas, skaičiuojamas nuo 2016 m. vasario 9 d., turi sumokėti dalimis, kai mokama pirma įmoka 2017 m. spalio 31 d., sudarytas vienerių metų laikotarpiui, daro išvadą, kad prašymas nepažeidžia atsakovų interesų, priimtas pagal pareiškėjai suteiktą kompetenciją ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos prašymas negalėtų būti tenkinamas. Būtent patvirtintu mokėjimo grafiku atsakovai per 12 mėn. laikotarpį turės grąžinti skolą bei palūkanas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų V. G. ir M. G. 2 290,76 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt eurų ir 76 euro centus) dydžio skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2016 m. vasario 9 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Išdėstyti priteistos skolos mokėjimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui ir nustatyti atsakovams V. G. ir M. G. tokią priteistos 2 290,76 Eur skolos bei 5 procentų, skaičiuojamų nuo 2016 m. vasario 9 d., pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos mokėjimo tvarką: iki 2017 m. spalio 31 d. moka ne mažiau kaip 205,00 Eur (du šimtus penkis eurus); iki 2017 m. lapkričio 30 d. – ne mažiau kaip 205,00 Eur (du šimtus penkis eurus); iki 2017 m. gruodžio 31 d. – ne mažiau kaip 205,00 Eur (du šimtus penkis eurus); iki 2018 m. sausio 31 d. – ne mažiau kaip 205,00 Eur (du šimtus penkis eurus); iki 2018 m. vasario 28 d. – ne mažiau kaip 205,00 Eur (du šimtus penkis eurus); iki 2018 m. kovo 31 d. – ne mažiau kaip 205,00 Eur (du šimtus penkis eurus); iki 2018 m. balandžio 30 d. – ne mažiau kaip 205,00 Eur (du šimtus penkis eurus); iki 2018 m. gegužės 31 d. – ne mažiau kaip 205,00 Eur (du šimtus penkis eurus); iki 2018 m. birželio 30 d. – ne mažiau kaip 205,00 Eur (du šimtus penkis eurus); iki 2018 m. liepos 31 d. – ne mažiau kaip 205,00 Eur (du šimtus penkis eurus); iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. – ne mažiau kaip 205,00 Eur (du šimtus penkis eurus); iki 2018 m. rugsėjo 30 d. – likusią skolos dalį bei iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas.

Atsakovams išaiškinti, kad jie turi teisę mokėti didesnio dydžio įmokas ar skolą ir iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas grąžinti iš karto.

Atsakovams išaiškinti, kad nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, pareiškėja turės teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti visą nesumokėtos skolos ir palūkanų dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.