Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, N2-2257-595/2012

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-12-13
Bylos Nr.: N2-2257-595/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-19064-2011-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vita Valeckaitė
Ieškovas: T. G.
Atsakovas: S. G.
Išvadą teikia: Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai: Domantas Skebas, Natalija Kaminskienė

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
116.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. N2-2257-595/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19064-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 116.4 (S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Neringai Zagurskienei,dalyvaujant ieškovei T. G.,ieškovės atstovei advokatei Natalijai Kaminskienei,atsakovui S. G.,atsakovo atstovui advokatui Domantui Skebui,išvadą teikiančios institucijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,vertėjai Eglei Smailienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. G. patikslintą ieškinį atsakovui S. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų AB SEB bankui, UAB „Naujoji Pilaitė“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialui bei trečiajam asmeniui pareiškusiam savarankiškus reikalavimus UAB „Vilniaus energija“, institucijai, teikiančiai išvadą Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, su atsakovo S. G. priešieškiniu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė T. G. ieškiniu, vėliau patikslinusi reikalavimus, patikslintu ieškiniu (III tomas, b.l. 17-26), prašo teismo santuoką, sudarytą 2003-07-26 Vilniaus miesto CMS , akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo S. G. kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko L. G. gyvenamąją vietą su motina T. G., nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnum tokią tvarką: „tėvas turi teisę paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvieną pirmadienį nuo 13 val. iki 18 val., tėvas turi teisę paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 13 val. iki 18 val., tėvas turi teisę paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 25 d. ir katalikų Velykų pirmąją dieną nuo 13 val. iki 18 val., apie savo negalėjimą paimti vaiką bendravimui arba vėlavimą tėvas privalo informuoti vaiko motiną raštu (sms žinute arba el.paštu) mažiausiai prieš dieną iki numatomo bendravimo laiko. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti 1080 Lt išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-10-26 iki 2011-12-19, jos asmeninėn nuosavybėn prašo priteisti butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 162 000 Lt. Taip pat prašo jos asmeninėn nuosavybėn perkelti bendrą su atsakovu prievolę - įsiskolinimą AB SEB bankui, prašo priteisti jai virtuvės baldų komplektą (200 Lt), virtuvės kombainą (100 Lt), sofą lovą žydros spalvos (200 Lt), sofą lovą raudonos spalvos (100 Lt), spintą su kompiuteriniu stalu ( 200 Lt), pakabinamas kambario lentynas su veidrodžiu (100 Lt), šaldytuvą (100 Lt). Viso 1000 Lt vertės turto daiktais. Atsakovui prašo priteisti bilijardo stalą su priedais (300 Lt), skaitmeninį fotoaparatą (100 Lt) ir nešiojamą kompiuterį (3000 Lt). Viso 3400 Lt vertės turto daiktais. Padalinus santuokoje įgytą turtą ir įsipareigojimus jos prašomu būdu, iš atsakovo jos naudai prašo priteisti 12 902,71 Lt dydžio kompensaciją, prašo priteisti iš atsakovo jai 60 240 Lt pinigų sumą kaip jai priklausančią asmeninės nuosavybės teise (jai tėvų padovanotą). Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos naudai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nutraukus santuoką prašo palikti jai santuokos metu turėtą pavardę – G. Prašo įpareigoti atsakovą grąžinti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį pianiną. Prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 2003-07-26, 2010-06-28 gimė sūnus L. Po santuokos būdami studentais jie gyveno vyro tėvų bendrabučio tipo vieno kambario bute. Butas buvo tuščias ir nepritaikytas gyventi. Jos tėvai jiems įrengė šį butą, nupirko virtuvės baldų komplektą, buitinę techniką, baldus, gyvenimo pradžiai pačius reikalingiausius daiktus. Tuo metu su vyru gaudavo tik stipendijas, niekur nedirbo. Todėl jų šeimą materialiai išlaikė jos tėvai. Nesutarimai su atsakovu prasidėjo nuo pat pradžios. Atsakovas nemanė, jog turėtų išlaikyti šeimą, dirbti. Persikrausčius į butą gyventi, jos tėvai davė 2000 Lt buičiai susitvarkyti. Buityje vyras visiškai atsisakė padėti. Per visą laiką, kurį gyveno kartu ji viena rūpinosi buitimi. Įžeidimų ir nepagarbos iš vyro sulaukdavo kasdien. Jis ne kartą yra sakęs, kad ji jam reikalinga tik dėl to, kad prižiūri namus. Gyvenant kartu pagrindiniai vyro interesai buvo televizorius, kompiuteris ir gulėjimas ant sofos. Netgi gimus kūdikiui, vyras jai nepadėjo. Kartais palikdavo ją vieną su vaiku ir namie nenakvodavo. Vyras prie šeimos išlaikymo prisidėdavo menkai. Studijų metu atsakovas šeimai neduodavo gaunamos stipendijos. Vėliau jis dirbo, bet šeimą išlaikė ji didžiąją dalimi viena. Iš vyro sąskaitos buvo mokamas kreditas. Tačiau kiekvieną mėnesį jos tėvai duodavo jai apie 1500 Lt kredito mokėjimui. Šie pinigai būdavo įnešami į atsakovo sąskaitą ir jais buvo apmokamos šeimos reikmės. Vyras buvo nusiteikęs prieš jos mokslus. Tuo tarpu pats baigė bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas. Net išsilavinimo įsigijimo klausimu atsakovas jos nepalaikė, moraliai nerėmė, nors tai jai buvo labai svarbu kaip asmenybei. Viena iš bjauriausių atsakovo charakterio savybių tai jo pavydas. Ji jam niekada nėra suteikusi progos pavydėti ar nepasitikėti, tačiau jis visur priekaištaudavo. Dėl to ji nustojo bendrauti su savo draugais, labiau užsidarė namuose. Tačiau vyras vienas lankėsi draugų šventėse, gimtadieniuose. Jautė, kad ji nuolat yra vyro kontroliuojama ir emociškai engiama, yra ribojamos jos galimybės bendrauti su draugais. Intymus jų gyvenimas taip pat tapo nepakenčiamas. Vyro poreikiai intymiame gyvenime tapo jai visiškai nepriimtini. Dėl savo religijos ji ilgą laiką kentė vyro psichologinį pažeminimą ir smurtą. Dar iki santuokos ji domėjosi ikonų tapyba, jos darbai buvo įvertinti, tačiau po santuokos pajuto vyro priešiškumą šiam talentui, jis prieštaravo, kad dalyvautų parodose, konferencijose. Ieškovė nurodė, kad jos tėvai padovanojo 16 880 Lt sumą kaip dalį pradinio įnašo už butą. Atsakovas 2008 m. atskleidė, kad jis turi sukaupęs apie 50 000 Lt sumą, tačiau pinigų butui pirkti vis tiek trūko. Apie tėvų paskolintus pinigus patvirtina tėvų banko sąskaitų išrašai ir paskolos rašteliai, atsakovo sąskaitos išrašas. Pradiniam įnašui už butą jie su atsakovu pasiskolino 10 000 Lt sumą iš vyro motinos L. G. giminaitės L. Z.. Šiai paskolos sumai grąžinti pinigus jai duodavo taip pat jos tėvai. Todėl su L. Z. yra pilnai atsiskaityta. 2008-11-14 sudarė su banku būsto paskolos sutartį, paėmė 200 000 Lt kreditą, 2008-12-02 nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jos tėvai iš savų pinigų įrengė jiems naujus namus. Jai teko daryti širdies operaciją. Nėštumas ir gimdymas taip pat buvo sudėtingi, visas su gydymusi susijusias išlaidas padengė jos tėvai. Vyras dirbo keliose darbovietėse, tačiau darbo užmokesčio dydį nuo jos slėpė. Atsakovas nenorėjo, kad ji dirbtų. Atsakovo agresija jos atžvilgiu didėjo. Dėl nuolatinių konfliktų, jo pastangomis sukurtos įtampos ir streso jai teko kreiptis į medikus dėl sveikatos sutrikimo. 2011-10-25 atsakovas vaiko akivaizdoje prieš ją fiziškai smurtavo, dėl ko teko kreiptis į medikus. Taip pat kreipėsi į policiją. Nuo tos dienos ji su vaiku gyvena pas tėvus. Atsakovas vėliau ją terorizavo psichologiškai, grasino, kad atims vaiką. Pradėjo su svetimais žmonėmis veržtis į jos namus, reikalaudamas leisti bendrauti su sūnumi. Todėl remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, santuoka turi būti nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi atsakovas naudojo prieš ją smurtą, įžeidinėjo ją ir sūnų, negerbė, nevykdė sutuoktinio pareigų, dėl ko ji patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, psichologinį diskomfortą. Atsakovo asmeniniai interesai buvo aukščiau šeimos interesų. Buvo kontroliuojamas kiekvienas jos žingsnis, pavydima be pagrindo, nepaisoma jos nuomonės, nuolat priekaištaujama, prieštaraujama viskam, ką ji bedarytų, buvo kaltinama nebūtais dalykais, neleidžiama augti kaip asmenybei, studijuoti, mokytis, tapyti, siekti savų tikslų. Dėl to, kad santuokoje kentėjo daugiau nei 8 metus, dabar tapo užguita ir pažeminta. Tokia susiklosčiusi situacija neleidžia jai jaustis pilnaverčiu žmogumi. Ieškovė nurodė, kad sūnus yra mažametis vaikas, jis yra labai prisirišęs prie jos, nes ji viena nuo pat vaiko gimimo rūpinosi sūnumi. Ją su sūnumi sieja glaudus psichologinis ir fizinis ryšys. Todėl sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Kadangi dėl vyro bendravimo su sūnumi nuolat kildavo konfliktai, todėl turi būti nustatyta jos siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Visapusiškam ir harmoningam sūnaus vystymuisi yra būtinas pakankamas išlaikymas. Jos skaičiavimais, kas mėnesį vaiko išlaikymui yra skiriama: 450 Lt maistas, 200 Lt vitaminai, skiepai, bendro pobūdžio vaistai, higienos prekės, komunaliniai mokesčiai, 150 Lt drabužiai ir avalynė, 100 Lt baseinas, knygos, žaislai, laisvalaikis, pramogos. Viso 900 Lt. Sūnus turi sveikatos sutrikimų, jam yra diagnozuota įgimta rainelės patologija, dėl kurios ji kas pusė metų yra stebimas Santariškių ligoninėje. Taip pat jam nustatyta įdubusios krūtinės ląstos diagnozė. Dėl šių sveikatos sutrikimų vaikas yra nukreiptas lankyti baseiną, reikia geriau maitintis, labiau rūpintis sveikata. Nurodė, kad jos darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 678,50 Lt be mokesčių. Atsakovo darbo užmokestis yra 2330 Lt. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl iš atsakovo sūnui išlaikyti turi būti priteisiama didesnė dalis, t.y. 600 Lt kas mėnesį. Išėjus iš namų, atsakovas nuo 2011-10-25 iki 2011-12-19 iki teismas nutartimi priteisė laikiną išlaikymą visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Todėl turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas – 1080 Lt. Nurodė, kad santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra gavę iš banko paskolą jo įsigijimui. Buto rinkos vertė šiuo metu yra 162 000 Lt. Transporto priemonių neturi. Pagrindų, suteikiančių teisę nukrypti nuo lygių dalių principo, nėra, todėl turtas dalintinas po lygiai. Bendra su atsakovu įsiskolinimo suma sudaro 185 405,42 Lt. Dėl atsakovo veiksmų jos ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos pablogėjo, teko išeiti iš buto, kuriame vaikas nuo jo gimimo gyveno jam įprastomis sąlygomis, turėjo savo atskirą kambarį, lankė darželį. Šiuo metu jiems gyvenant pas tėvus iškilo problema dėl darželio, kadangi Šeškinės mikrorajone esantis darželis yra perpildytas ir nepriima vaikų. Taigi, dėl atsakovo veiksmų pablogėjusios jų gyvenimo sąlygos būtų atstatytos, jei ji su vaiku apsigyventų savo bute. Todėl po santuokos nutraukimo prašo jai priteisti butą ir perkelti turimą prievolę bankui. Tokiu būdu jai priklausančio turto vertė nutraukus santuoką tampa minusinė (185405,42 Lt – 162000 Lt=23 405,42 Lt). Atsakovui priklausančio turto vertė nutraukus santuoką – 0 Lt. Kadangi yra aiški atsakovui ir jai tenkančio turto vertės disproporcija, iš atsakovo jos naudai priteistina 11 702,71 Lt kompensacija (23405,42/2). Nurodė, kad pianinas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, vaikystėje ji kartu su seserimi lankė muzikos mokyklą ir grojo pianinu. Senovinį pianiną jai padovanojo močiutė T. F. pradedant mokytis muzikos. Nusipirkus butą (duomenys neskelbtini), ji atsivežė pianiną į butą. Pianino vertė yra simbolinė, vertina 1 Lt. Kadangi bute esantys baldai yra pritaikyti butui, todėl negalėtų būti pritaikyti kitame būste. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ji prašo priteisti jai visą butą, todėl ir jame esančius baldus prašo priteisti jai. Kadangi atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančio turto daiktais vertė yra didesnė 2400 litų, todėl prašo jai priteisti iš atsakovo 1200 Lt kompensaciją (2400 Lt/2). Taigi, viso iš atsakovo priteistina jos naudai 12 902,71 Lt kompensacija. Ieškovė nurodė, kad viso jos tėvai iš savo asmeninių pinigų sumokėjo 16 880 Lt dalį pirmojo įnašo už butą, 10 000 Lt skolai grąžinti L. Z., 33 360 Lt banko kreditui mokėti, viso 60 240 Lt. Faktą, kad jos tėvai buto pirkimui ir skolų grąžinimui skolinosi pinigus iš pažįstamų, patvirtina paskolos rašteliai. Taigi, 60 240 Lt pinigų suma turi būti priteista iš atsakovo kaip jai asmeninės nuosavybės teise priklausanti suma. Ieškovė nurodė, kad ji neprašo priteisti išlaikymo iš atsakovo. Kadangi ji sugrįžo į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl šio reikalavimo, pareikšto pradiniame ieškinyje, ji atsisako.

Atsiliepimas

Atsiliepime į patikslintą ieškinį (III tomas, b.l. 78-91) nurodė, kad jis su patikslintu ieškiniu nesutinka. Atsakovas S. G. nurodė, kad ieškovė nepateikia jokių jos nurodomas aplinkybes dėl jo elgesio santuokos metu patvirtinančių rašytinių įrodymu, ieškovės argumentai prieštarauja vienas kitam ir yra akivaizdžiai nelogiški. Jo teigimu, santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės. Nuo 2011 m. spalio mėnesio su ieškove jie kartu negyvena, dėl ieškovės inicijuojamų konfliktų prarado bendrus interesus, išsiskyrė jų poreikiai ir požiūris į gyvenimą. Sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas. Nurodė, kad jis yra išsilavinęs, dirba dviejose darbovietėse ir tarnauja KASP, kur yra vertinamas ir gerbiamas, deda pastangas vaiko išlaikymui, vienintelis vykdo prievoles kreditoriams. Po santuokos sudarymo apsigyveno su ieškove vieno kambario bute, tuo metu jis gaudavo vardinę kunigaikščio Gedimino stipendiją, ieškovė tai žinojo. Kadangi mokesčiai tuo metu buvo mažesni šios stipendijos užtekdavo pragyvenimui. Ieškovės tėvų paramos 2000 Lt nėra gavęs ir matęs. Apie ieškovės tėvų ir kitų asmenų suteiktą paramą taip pat nieko nežino, šie pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesams tenkinti. Baigęs studijas, jis įsidarbino (duomenys neskelbtini), darbo užmokestį naudojo šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė santuokinio gyvenimo laikotarpiu dirbo apie 4 metus, tačiau jos atlyginimas niekada neviršijo minimalaus. Ieškovės argumentai apie smurtą, draudimą jai mokytis ir dirbti yra nepagrįsti, nėra duomenų (dokumentų) apie policijos kvietimą, kreipimąsi į medikus. 2011 m. spalio 20 d. ieškovė pasiėmė vaiką, ikoną, 2 monetas (auksinę ir sidabrinę), paliko namus, apsigyveno pas tėvus. 2011-10-25 ieškovė grįžo namo ir pamėgino sukelti kivirčą. To padaryti nepavyko, tačiau buvo iškviesti policijos pareigūnai ir buvo parašytas pareiškimas, kad jis neva muša ieškovę. Tuo pat metu ieškovės sesuo J. K. taip pat melagingai pranešė, kad jis būdamas girtas muša žmoną. Policijos komisariate jam girtumo nenustatė. Jis yra visiškai nevartojantis alkoholio. Ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu yra atsisakyta pradėti, nesant nusikaltimo požymių. Visi ieškovės rašyti skundai ir pareiškimai nepagrįsti. Ieškovė netinkamai vertina policijos pažymų turinį. To priežastis – ieškovei nustatytas psichikos sutrikimas. Kredito įmokos ir komunaliniai mokesčiai yra mokami iš jo sąskaitos. Ieškovės tėvai prie to niekaip neprisideda. Į jo sąskaitą buvo įnešti 7600 Lt, tačiau 4600 Lt yra jo senelės, o 3000 Lt yra paskolinti iš jo sesers. Nurodė, kad jis niekada nebuvo prieš žmonos tobulinimasi ir mokslus. Skatino ją kurti ir tobulintis. Tačiau ieškovės elgesys įrodo, kad ji neketina susirasti geriau apmokamo darbo. Atsakovas nurodė, kad pradiniam buto įnašui 10 000 Lt buvo paskolinti iš L. Z., o 7000 Lt padovanojo jo tėvai ir senelė. Iš pateiktų jo sąskaitos išrašų matyti, kad jo gaunamos pajamos buvo pakankamos pradiniam įnašui butui pirkti surinkti. Pateikti rašteliai ir banko sąskaitų išrašai nepatvirtina ieškovės teiginių dėl pinigų davimo. Nėra rašytinių įrodymų, kad ieškovės tėvai suteikė jiems paramą. Paskolos rašteliai buvo įforminti tarp artimų draugų, jokio notarinio patvirtinimo apie skolintus ir jam perduotus pinigus nėra. Dėl 10 000 Lt skolos grąžinimo L. Z. – apie ieškovės tėvų duodamus pinigus šiai skolai grąžinti jis nieko nežinojo. Tuo metu kai buvo parašyti skolos rašteliai jo sąskaitoje buvo pakankamai pinigų. Ieškovė niekada nesirūpino šeimos finansinės padėties gerinimu. Medicinos paslaugos draustiems asmenims yra nemokamos, ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kokias sąskaitas už gimdymą ir operaciją sumokėjo jos tėvai. Visi baldai iš seno buto buvo atvežti į naują butą. Remontas naujame bute nebuvo darytas. Iš naujų baldų atsirado tik bilijardo stalas, pirktas iš jo uždarbio, 6 lentynos po 2 metų žydros spalvos sofa, dovanota jam disertacijos gynimo proga. Todėl didelio lėšų poreikio naujo buto įrengimui nebuvo. Savo uždarbio jis niekada neslėpė. Ieškovės teiginys, kad jos tėvai duodavo kas mėnesį 1500 Lt yra nepagrįstas. Vien tik pinigų nuėmimas iš bankomato neįrodo, kad tie pinigai buvo panaudoti kredito įmokoms mokėti. Ieškovės sveikatos pablogėjimas sietinas su pablogėjusia jos senelės sveikata, o ne su jo veiksmais. Nei psichologinio, nei fizinio smurto prieš ieškovę jis niekada nenaudojo. Ieškovei yra nustatytas adaptacijos sutrikimas. Tokia liga sergantis asmuo negalėjo rodyti iniciatyvos darbe, negalėjo įgyvendinti darbo siekių. Būtina atsižvelgti į tai, kad dėl ieškovės ligos su ja sunku bendrauti ir gyventi, jos elgesys yra neadekvatus ir neprognozuojamas. Tačiau medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad ši liga ieškovei atsirado dėl jo elgesio. Todėl nepagrįstas yra ieškovės reikalavimas dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, kad šiuo metu jis bendrauja su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką. Sūnus noriai su juo bendrauja. Ieškovė visais įmanomais būdais bando riboti jo bendravimą su vaiku, stengiasi nuteikti vaiką prieš jį, provokuoja konfliktus. Ieškovei harmoningas vaiko vystymąsis nerūpi. Nesutinka, kad jis kaltas dėl šeimos iširimo. Tai įvyko dėl ieškovės kaltės, jos nenoro rūpintis šeimos santykiais, būti vienas kitam lojaliais, puoselėti jausmus, rūpintis vienas kitu. Sūnaus L. G. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo. Ieškovės fizinė sveikata yra bloga. Jai daryta širdies operacija. Dėl prastos sveikatos ieškovė neturės galimybių rūpintis tinkamai vaiku. Ieškovei nustatytas psichikos sutrikimas. Todėl vaikui buvimas šalia tokio žmogaus gali būti nesaugus. Ši liga gali progresuoti. Vaikas gyvendamas su juo bus tinkamai aprūpintas, prižiūrėtas, gyvens saugioje aplinkoje, turės galimybę bendrauti su giminaičiais ir artimaisiais. Ieškovė šiuo metu pablogino vaiko gyvenimo sąlygas. Dirbdamas dėstytoju jis turi galimybę koreguoti savo darbo grafiką, prisitaikyti prie vaiko priežiūros poreikių. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo, tai iš ieškovės turi būti priteistas išlaikymas vaikui po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, taip pat nustatyta bendravimo su motina tvarka. Nurodė, kad jis iki 2011-10-25 gyveno kartu su ieškove ir vaiku ir kartu išlaikė vaiką. Nuo 2011-10-25 jis teikė vaikui vienkartinį išlaikymą – 600 Lt Taip pat yra perdavęs ieškovei vaikui skirto maisto už 330 Lt. Iš gaunamo 2330 Lt darbo užmokesčio jis turi vykdyti prievolę bankui pagal paskolos sutartį. Kas mėnesį turi mokėti 1530 Lt. Ieškovės sudarytas vaiko poreikių sąrašas kelia nuostabą. 2 metų vaikas negali suvalgyti maisto už ieškovės nurodytą sumą. Vaiko žaislai yra likę bute, kurių ieškovė nepaėmė. Todėl jos reikalavimas skirti lėšų žaislams pirkti yra neracionalus. Drabužiai gali būti perkami 2 sezonams. Ieškovė prašo priteisti 1080 Lt išlaikymo įsiskolinimą, tačiau tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios. Todėl ieškovė gali reikalauti tik pusės šios sumos iš jo. Atsakovas taip pat nurodė, kad nešiojamojo kompiuterio niekada neturėjo. Tačiau ieškovė iš dalytino turto sąrašo nepagrįstai išbraukė šį turtą: ikoną – 1 Lt, turi moralinę vertę, pianiną – 1 Lt, auksinė 10 rublių caro laikų moneta – 3000 Lt, sidabrinė 1 rublio caro laikų moneta – 300 Lt. Iš viso bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turi daiktų 4702 Lt sumai. Buto vertė – 162 000 Lt. Viso bendro turto balansas yra 166 702 Lt. Ieškovė skaičiuodama kreditorinių įsipareigojimų, nepagrįstai nevertina mokėtinų palūkanų. Todėl skaičiuojant turto balansą turi būti įvertintos ir mokėtinos palūkanos iki sutarties vykdymo pabaigos. Nurodė, kad turi įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams: UAB „Vilniaus energija“, UAB „Naujoji Pilaitė“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialui. Ieškovės teiginys, kad ji sugebės išlaikyti būstą ir mokėti kredito įmokas yra nerealus. Ieškovė gauna minimalaus dydžio darbo užmokestį, nurodydama, kad jo neužtenka vaiko poreikiams patenkinti, tačiau asmeniškai ketina prisiimti kreditorinį įsipareigojimą. Taip pat neaišku, kodėl iš jo yra prašoma priteisti 60 240 Lt pinigų sumą Prašo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu bei jo patikslinimu (II tomas, b.l. 19-31, III tomas, b.l. 42-44) prašo teismo nutraukti santuoką tarp jo ir ieškovės dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašo nepilnamečio sūnaus L. G. gyvenamąją vietą nustatyti su juo – tėvu S. G., prašo nustatyti tokią ieškovės su sūnumi bendravimo tvarką: ieškovė T. G. bendrauja su sūnumi L. G. paimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 15 val. iki 18 val. ir antrą bei ketvirtą kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 13 val. iki 18 val., lyginiais metais per sūnaus L. G. gimtadienį birželio 28 d. ieškovė bendrauja su vaiku nuo 11 iki 18 val., pasiimdama vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, per lyginių metų Šv.Kalėdas gruodžio 25 d. ieškovė bendrauja su vaiku nuo 11 iki 18 valandos, pasiimdama vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, per nelyginių metų Šv.Velykų dienas ieškovė bendrauja su vaiku nuo 11 iki 18 val., paiimdama vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės vaiko išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas prašo priteisti jo asmeninėn nuosavybėn šį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), vertė 162 000 Lt, virtuvės baldų komplektą – 200 Lt vertės, biliardo stalą – 300 Lt, virtuvės kombainą – 100 Lt, sofą lovą žydros spalvos – 200 Lt, sofą lovą raudonos spalvos - 100 Lt, spintą su kompiuteriniu stalu - 200 Lt, pakabinamas lentynas su veidrodžiu - 100 Lt, skaitmeninį fotoaparatą - 100 Lt, šaldytuvą – 100 Lt, pianiną – 1 Lt, 6750 Lt grynųjų pinigų, ieškovei prašo priteisti šį turtą: ikoną – 1 Lt, auksinę 10 rublių caro laikų monetą – 3000 Lt, sidabrinę 1 rublio caro laikų monetą – 300 Lt, 6750 Lt grynųjų pinigų, prašo priteisti jam iš ieškovės 1650 Lt kompensacijos už ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitekusias auksinę ir sidabrinę monetas, prievoles AB SEB bankui, UAB „Naujoji Pilaitė“, UAB „Vilniaus energija“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialui pripažinti solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis, prašo priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į priešieškinį bei priešieškinio dalyko patikslinimą (II tomas, b.l. 136-142, III tomas, b.l. 74-77) ieškovė nurodė, kad atsakovo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Atsakovas ginčydamas jos tėvų teikiamos paramos faktą nepaaiškino, kaip gaunant kuklius darbo užmokesčius, neturint pakankamai pinigų pragyvenimui, galėjo nusipirkti baldus buitinę techniką ir kitus reikalingus daiktus. Iš namų ji buvo priversta išeiti 2011-10-25 po konflikto su atsakovu, kuomet buvo iškviesta policija ir jai pareigūnai rekomendavo išeiti iš namų dėl atsakovo agresyvaus elgesio, saugant savo ir sūnaus interesus. Į medikus buvo kreiptasi taip pat dėl atsakovo elgesio. Dėl atsakovo elgesio ji galėtų kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Atsakovas priešieškinyje ją šmeižia ir bando pažeminti, nurodydamas, kad ji serga psichine liga. Būtent dėl atsakovo nuolat keliamų konfliktų jai ir buvo nustatyta diagnozė – adaptacijos sutrikimas. Ši liga jai buvo diagnozuota tik 2011-10-24. Faktas, kad kredito įmokos ir kiti mokesčiai buvo mokami iš atsakovo sąskaitos dar nepatvirtina, kad buvo mokama iš atsakovo uždirbtų pinigų. Be jos tėvų pagalbos jie nebūtų turėję objektyvios galimybės pragyventi iš savo gaunamų pajamų. 2009 m. jos metų pajamos buvo 7716 Lt, o atsakovo – 17 755 Lt. 2010 metais bendros metinės pajamos sudarė 29 944 Lt, 2011 m. – (10 mėnesių) bendros pajamos – 25 518 Lt. Jos tėvai yra garbaus amžiaus nesinaudoja kompiuteriu, todėl kas mėnesį po 1500 Lt duodavo grynais pinigais, kurie buvo įdedami į atsakovo sąskaitą. Tėvai be motinos algos turėjo ir papildomų pajamų: 700 Lt tėvo išankstinė pensija, 800 Lt motinos invalidumo pensija, iki 2009 m. motina turėjo antrą darbą. Paskolos suteikimo fakto įrodymas yra paskolos raštelis, kuris yra tinkamai sudarytas ir pasirašytas. Apie širdies operaciją vyras žinojo, tačiau atsisakė prisidėti prie šių išlaidų, taip pat jis buvo prieš lankymąsi pas privatų ginekologą. Nurodė, kad nurodytos išlaidos vaiko poreikiams yra protingos ir pagrįstos. Atsakovas jokios pinigų sumos nėra perdavęs vaiko išlaikymui, nepateikti įrodymai patvirtinantys šias aplinkybes. Vaikas atsakovui visiškai nerūpi, atsakovas neišmano vaiko poreikių. Nurodė, kad ji nesutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Atsakovas nenurodė, kokie jai yra diagnozuoti sveikatos sutrikimai ar konkrečios ligos leidžiančios teigti, jog jos sveikatos būklė yra bloga. Širdies operacijos atlikimas tai nėra bloga sveikata. Po šios operacijos ji visiškai pasveiko, dirbo, 2010 m. pagimdė sveiką sūnų. Nurodė, kad ji niekada nesigydė Psichikos sveikatos centre. Todėl atsakovas neįrodė, kad ji negalės pasirūpinti vaiku dėl kažkokių sveikatos sutrikimų. Būtent dėl atsakovo elgesio ir veiksmų ji su sūnumi buvo priversta išsikraustyti iš namų pas tėvus. Taigi, atsakovas savo veiksmais pablogino vaiko gyvenimo sąlygas. Visi atsakovo argumentai apie sūnaus socialinę atskirtį yra išgalvoti ir nepagrįsti. Nurodė, kad sūnus iki šiol nei vienos dienos nėra praleidęs be motinos, jos ir sūnaus emocinis ir fizinis ryšys yra labai stiprus. Atsakovas klaidina teigdamas, kad ji jam trukdo bendrauti su sūnumi. Būtent atsakovas vėluoja paimti vaiką arba grąžina jį anksčiau laiko. Bendravimą su vaiku atsakovas pripažįsta tik kaip savo teisę, o ne pareigą. Atsakovas pusę metų nebendravo su sūnumi, todėl 2 metų vaikui reikia priprasti prie jo. Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja – vaiko motina. Ieškovė nurodė, kad skolos už komunalines paslaugas UAB „Vilniaus energija“, UAB „Naujoji Pilaitė“ susidarė jai išėjus iš buto, todėl šios prievolės pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Nesutinka su reikalavimu priteisti jam pianiną, kadangi pianinas yra jos asmeninė nuosavybė, dovanotas jai senelės, todėl atsakovas neturi jokių teisių į jį. Atsakovas melagingai nurodė, kad ji išsinešė sidabrinę monetą. Auksinę monetą vaikui padovanojo jos senelė, todėl ši moneta priklauso ne vyrui, o vaikui. Todėl nesutinka, kad atsakovui būtų priteista kompensacija už monetą. Melagingi atsakovo teiginiai apie ikoną, jos niekada nebuvo bute. Prašo atsakovo priešieškinį atmesti.

Tretysis asmuo UAB „Naujoji Pilaitė“ atsiliepime į priešieškinį (II tomas, b.l. 126-127) nurodė, kad sutuoktinių prievolė jiems yra solidari. Ieškovė ir atsakovas už jų butui suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-02-29 įsiskolino 414,46 Lt.

Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį ir į patikslintą ieškinį (I tomas, b.l. 148-150, III tomas, b.l. 70-71) nurodė, kad AB SEB bankas su ieškove ir atsakovu 2008-11-14 sudarė Kredito sutartį, kurios pagrindu jiems buvo suteiktas kreditas būstui įsigyti. Sutuoktinių įsigytas butas (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui. Sutuoktinių prievolė bankui yra solidari, ir bankas nesutinka su ieškovės reikalavimais perkelti visą prievolę jai asmeniškai. 2012-07-10 AB SEB bankas yra priėmęs neigiamą sprendimą šiuo klausimu. Toks sprendimas buvo priimtas įvertinus ieškovės gaunamas pajamas ir nustačius, kad jų nepakanka tinkamam finansinių įsipareigojimų vykdymui. Ieškovė ir atsakovas yra kredito gavėjai, kreditas buvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui, todėl visos prievolės kylančios pagal 2008-11-14 kredito sutartį ir po santuokos nutraukimo turi likti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis AB SEB bankui. Taip pat nurodė, kad bankas neprieštarauja sutuoktinių turto padalijimui teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ pateikė teismui ieškinį (II tomas, b.l. 116-117, III tomas, b.l. 14-16), kuriuo prašo priteisti solidariai iš T. G. ir S. G. 1796,70 Lt skolos už šilumos energiją, 10,80 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 54 Lt lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams T. G. ir S. G.. Butas yra įgytas santuokos metu, todėl sutuoktinių atsakomybė yra solidari. Remiantis LR Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 11 p., CK 6.384 str., 1.71 str., laikytina, kad UAB „Vilniaus energija“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su ieškove ir atsakovu (vartotojais) neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-02-29 nemokėta visiškai, todėl susidaręs 1796,70 Lt įsiskolinimas. Pagal CK 6.210 str., 6.261 str. už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-03-30 paskaičiuotos 10,80 Lt palūkanos. Prašo ieškinį tenkinti. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, yra pateiktas prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (3 t. b.l. 120).

Atsiliepimas

Ieškovė T. G. atsiliepime į trečiojo asmens ieškinį (II tomas, b.l. 154-156) nurodė, kad su ieškiniu ji sutinka tik iš dalies – 149,52 Lt sumai. Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium ir pasibaigus šeimos turto teisiniam režimui, negalima reikalauti iš bendro sutuoktinių turto vykdyti prievoles, susijusias su buto, nesančio šeimos namų ūkiu, išlaikymu. Nurodė, kad ji su vaiku bute (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2011-10-25, kuomet išsikraustė iš šio buto dėl atsakovo smurtaujančio elgesio. Todėl iš jos negali būti reikalaujama apmokėti išlaidas butui išlaikyti. Jis kyla pareiga apmokėti šildymo išlaidas tik iki 2011-10-25. Tai dienai skola yra 149,52 Lt. Šioje dalyje sutuoktinių prievolė yra solidari, o likusioje skolos dalyje tai yra asmeninė atsakovo prievolė trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad nesant Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėse sąlygose nuostatos, suteikiančios UAB „Vilniaus energija“ teisės reikalauti iš ieškovės ir atsakovo palūkanų už prievolės vykdymo termino praleidimą, ieškovė nesutinka su trečiojo asmens reikalavimu priteisti solidariai 10,80 Lt palūkanų iš jos ir atsakovo. Taip pat nurodė, kad ji sutinka dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant jas nuo 149,52 Lt sumos.

Atsakovas S. G. atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ieškinį (II tomas, b.l. 152) nurodė, kad jis su ieškiniu sutinka. Butas jam su sutuoktine priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl jų prievolė yra solidari. Nurodė, kad jis neturi galimybės sumokėti susidariusios skolos. Buto bendrasavininkė T. G. nevykdo savo pareigos mokėti mokesčius. Prašo šį ieškinį tenkinti.

Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ginčo (I tomas, b.l. 205, III tomas, b.l. 98) nurodė, kad buvo lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje bute (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šiuo metu ieškovė su sūnumi gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvams. Būstas yra tvarkingas ir jaukus, vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. L. G. yra ugdomas namuose, vaikas turi sveikatos problemų. Taip pat buvo lankytasi ir atsakovo gyvenamojoje vietoje. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą turi būti atsižvelgiama ne tik į tėvų, bet ir į vaiko interesus, būtent su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti, į kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas įgyvendinti teisės normose įtvirtintas vaiko teises, šeimos aplinkos sąlygas, tėvo ir motinos asmeninius bruožus, realias jų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui vystytis ir augti, vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų ir kitų giminaičių. Išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turimai turtinei padėčiai. VTAS mano, kad mažamečio L. G. interesus geriau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškinį palaiko, priešieškinio prašo netenkinti, taip pat nurodė, kad su trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu sutinka iš dalies. Ieškovė paaiškino, jog su atsakovu santuokoje išgyveno 9 metus, prieš pusantrų metų prasidėjo nuolatiniai konfliktai, atsakovas jai liepė mesti darbą, ją nuolat kontroliavo, jis neigė jos kultūrą, tikėjimą. Kai gimė vaikas, atsakovas juo visai nesirūpino, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Finansiškai padėjo jos tėvai. Dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, jos kaltės nėra. Ji neserga jokiomis psichikos ligomis. Dėl konfliktų jai buvo nustatytas adaptacijos sutrikimas, bet tai ne psichikos liga. Atsakovas naudojo fizinį smurtą tiek prieš ją, tiek prieš vaiką, naudojo psichologinį smurtą, negerbė jos kaip žmonos ir vaiko motinos, įžeidinėjo, šmeižė, žemino. Todėl prašo priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Vaikui išlaikymą prašo priteisti atsižvelgiant į gaunamas pajamas: iš vyro 66 procentus, iš jos 34 procentus. Ji „ į rankas“ gauna 678 Lt, atsakovas – 2330 Lt. Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Pastaruoju metu vaiko ir atsakovo bendravimas yra sudėtingas, vaikas tėvo nematė pusė metų. Nurodė, kad ji yra prieš, jog vaikas būtų atsakovo paimtas keturiolikai dienų per atsakovo atostogas, nes vaikas gali patirti psichologinę traumą. Ieškovė nurodė, kad ji sutinka išmokėti atsakovui kompensaciją. Ji nepaėmė sidabrinės monetos. Auksinė moneta yra padovanota jos močiutės anūkui. Pianiną taip pat padovanojo jai su seserimi močiutė. Iš viso banko kreditui mokėti jos tėvai padovanojo 33 360 Lt. Nurodė, kad šiuo metu jos sveikatos būklė yra gera. Vaikas turi specialiųjų poreikių: jam yra įdubusi krūtinės ląsta, jis turi įgimtą akies rainelės patologiją, vaikui reikalingas medikamentinis gydymas. Dėl turto padalinimo natūra ji nesutinka, kadangi nemato galimybių gyventi kartu su atsakovu. Nurodė, kad atsakovo sesuo negalėjo paskolinti pinigų, kadangi ji pati tuo metu studijavo ir turėjo mokėti už mokslus. Tėvai jai dovanojo pinigus be rašytinių sutarčių. Ieškovė paaiškino, kad 2011-10-22 ji buvo pas tėvus tą dieną dėl širdies sutrikimo ji buvo nuvežta į Santariškių ligoninę. Jai pasidarė bloga, nes atsakovas skambinėjo tą dieną ir grasino, kad atims vaiką. Iš ligoninės ji grįžo pas tėvus. Spalio 24 d. grįžo namo, spalio 25 d. su atsakovu kilo konfliktas. Buvo iškviesta policija. Vaikui būtų geriau gyventi bute Pilaitėje.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje yra įrodymai, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinę prievartą (I tomas, b.l. 64, 72-73). Atsakovas nesirūpino sutuoktinės interesais, neigė ir žemino ieškovės religines pažiūras, menkino ieškovės darbą ir vertė jo atsisakyti, nerėmė ieškovės išsilavinimo srityje, neleido jai važiuoti mokytis į užsienį. Atsakovo kaltė pasireiškia ir tuo, kad jis vertė ieškovę nutraukti vaiko priežiūros atostogas, t.y. trukdė ieškovei įgyvendinti motinystės teisę, vertė ją sugrįžti į darbą, o pats norėjo likti tėvystės atostogose siekdamas ne vaiko interesų, o savo turtinių interesų, savo pajamų padidinimo gaunant išmokas iš Sodros. Atsakovas menkai prisidėdavo prie vaiko priežiūros. Todėl tiek ieškovės, tiek atsakovo tėvams teko padėti rūpintis vaiku. Atsakovas prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįsta savo kaltę. Ieškovės kaltės jis neįrodė, nėra duomenų, kokias kaip sutuoktinės pareigas, ieškovė pažeidė. Ieškovė prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią patyrė fizinės prievartos metu, t.y. skausmas, emocinis sukrėtimas, stresinė būsena. Atsakovas kaltina ieškovę segant psichikos liga, tačiau tai nėra įrodyta. 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti bent iš dalies galėtų atlyginti ieškovei jos patirtą pažeminimą, moralinį ir fizinį skausmą. Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, kadangi vaikas labai prisirišęs prie ieškovės. VTAS atstovė patvirtino, kad atsakovas nėra pasiruošęs savarankiškai rūpintis vaiku. Atsakovas nebando su vaiku užmegzti betarpiško ryšio. Taip pat nurodė, kad bendrauti su vaiku taip kaip yra nustatyta yra pakankama atsakovui ir vaikui. Mano, kad būtina yra nustatyti atsakovui įspėjimą bendraujant su vaiku kiekvieną kartą iš anksto el. paštu ar sms žinute įspėti ieškovę apie tai, kad jis negalės atvykti arba vėluos atvykti bendrauti su vaiku. Atsakovas atostogų laiką galėtų leisti su vaiku dienos metu be nakvynių. Vaiko poreikiams kas mėnesį reikia 900 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo gaunamos pajamos yra nelygios, iš atsakovo priteistina 60 procentų. Turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, kadangi nuo to laiko, kai ieškovė su vaiku išėjo iš namų, atsakovas neteikė išlaikymo iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Taip pat prašo nedalinti turto natūra, kadangi santykiai tarp šalių yra įtempti ir konfliktiški. Todėl ieškovė ir atsakovas bendrai šio turto valdyti negalėtų. Sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo teismas turėtų atsižvelgti pirmiausia į vaiko interesus. Vaikas gimė ir augo šiame bute iki 1 metų, pagal šito buto adresą buvo rezervuota vaikui vieta darželyje. Bute vaikas turi atskirą kambarį. Vaiko interesai būtų labiau apsaugoti jei jis liktų gyventi bute (duomenys neskelbtini). Taip pat būtina atsižvelgti į vieno iš sutuoktinių didesnį indėlį į bendrą turtą. Ieškovė asmeniniais pinigais prisidėjo prie buto įsigijimo, jos tėvų pinigais buvo mokami įnašai už butą. Todėl prašo priteisti butą ieškovei. Ieškovė yra dirbanti. Vaikui pradėjus lankyti darželį, ji galėtų dirbti pilnu etatu. Ieškovės tėvai yra pasiruošę visapusiškai jai padėti. Daiktus, kurie yra likę bute, ieškovė prašo priteisti jai. Kompiuterį, biliardo stalą ir fotoaparatą ieškovė prašo priteisti atsakovui. Kreditą prašo priteisti ieškovei. Auksinė moneta priklauso vaikui, sidabrinė moneta yra padovanota senelės atsakovui. Byloje nėra įrodymų, kad sidabrinę monetą ieškovė būtų išsinešusi iš buto. Ikona priklauso ieškovės močiutei. Pianinas yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Jei teismas priteis butą ieškovei, prašo įpareigoti atsakovą iš buto išsikraustyti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Reikalavimą dėl 60 240 Lt kompensacijos priteisimo grindžia CK 3.98 str. 2 d. 60 240 Lt ieškovei padovanojo jos tėvai. Ši pinigų suma buvo panaudota bendram jungtiniam sutuoktinių turtui įsigyti ir jį išlaikyti. Taip pat prašo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį palikti nenagrinėtą. Kiti tretieji asmenys nėra pareiškę savarankiškų reikalavimų, o atsakovas nėra pateikęs į bylą įrodymų, kad tas skolas sumokėjęs. Todėl prašo netenkinti atsakovo reikalavimų dėl skolų priteisimo UAB „Naujoji Pilaitė“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialui. Ieškinį palaiko pilnai, priešieškinį prašo atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko, trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ieškinį palaiko. Atsakovas paaiškino, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nurodo teismui neteisingas aplinkybes, jis prisidėjo prie buities tvarkymo ir vaiko priežiūros, prie šeimos išlaikymo. Policijos iškvietimas rodo, kad ieškovė yra nelojali šeimai. Sidabrinę monetą ieškovės motina padovanojo jam magistro baigimo proga. Auksinę monetą jam padovanojo ieškovės motina vaiko krikštynų proga. Ikoną gavo dovanų vestuvių proga. Pianinas buvo atvežtas į butą iš ieškovės motinos namų, jį padovanojo ieškovės mama. 10 000 Lt padovanojo jo teta, 7000 Lt padovanojo jo tėvai ir senelė. Kai senelė atsigulė į ligoninę ji davė 4600 Lt, kad pasaugotų. 3000 Lt paskolino jo sesuo. Nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Dalį pinigų tetai atidavė jo tėvai. Jie su ieškove atidavė 3000-4000 Lt skolos tetai. Per visus metus, kai buvo susituokę jo ir ieškovės tėvai jiems padovanojo iš viso apie 12 000 Lt – 15 000 Lt. Nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina yra netikslinga dėl jos psichinio sutrikimo. Priteistus butą ieškovei, ji negalės jo išlaikyti, atsiskaityti su banku. Jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, vaiką padėtų prižiūrėti jo mama. Santykiai su vaiku yra geri. Nurodė, kad nesutinka dėl buto padalinimo lygiomis dalimis, nes įmokas bankui mokėtų tik jis. Savo kaltės dėl santuokos iširimo jis nemato. Ieškovės jis nemušė tą dieną, kai buvo iškviesta policija. Ieškovei yra nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas. Nurodė, kad jis kategoriškai nesutinka, kad butas būtų dalijamas natūra arba būtų pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe jį palikus bendraskoliu, nes tokiu būdu jam vienam teks mokėti įmokas. Atsakovas nurodė, kad jis nesutinka su ieškovės kaltinimais, kad jis prieš ją naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Policijos iškvietimas buvo suplanuota akcija. Prašo priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti (III tomas, b.l. 185-189).

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino (III tomas, b.l. 190-194), kad nėra konstatuota atsakovo kaltė. Matyti, kad ieškovė ir vaikas turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau tai nesusieta su atsakovo elgesiu. Vertinant sutuoktinių elgesį ir kaltę būtina atsižvelgti į tai, kad būtent dėl ieškovės ligos su ja bendrauti ir gyventi yra sudėtinga, jos elgesys dėl šio sutrikimo neadekvatus ir neprognozuojamas. Būtent ieškovė nebuvo lojali, paliko šeimą ir nebandė atkurti šeimos santykių. Ieškovės elgesys – nuolatinis skundų rašymas, atsakovo juodinimas rodo, kad yra priimtas sprendimas palikti atsakovą ir su juo negyventi. Ieškovės santuokinės pareigos pažeidimas laikytinas esminiu, o jo pasekmė - šalių negalėjimas toliau kartu gyventi. Atsakovo argumentai, kad vaikui yra nesaugu gyventi su motina, kuri turi psichologinių problemų – jai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas yra pagrįsti. Iš vieno iš tėvų su kuriuo vaikas nuolat negyvens vaikui turi būti priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį. Vaikas dar yra mažametis ir dar neturi poreikių, susijusių su mokymosi priemonių įsigijimu, sportavimu, užklasiniu ugdymu. Vaikui diagnozuotas akies rainelės defektas savaime nelemia didesnių išlaidų. Butas šiuo atveju negali būti padalintas natūra. Tam prieštarauja abi šalys. Sutuoktinių prievolės kreditoriams šiuo atveju paliktinos solidariosiomis. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ ne kartą teikė teismui prašymus ieškinį nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, todėl UAB „Vilniaus energija“ ieškinį palikti nenagrinėtu nėra teisinio pagrindo. Ieškovės pateikti skolos ir dovanojimo rašteliai turi būti vertinami kritiškai, jų galima prirašyti kiek nori. Liudytojos akcentavo, kad pinigus duodavo šeimai, o ne dovanodavo asmeniškai. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso tik vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei turi būti įrodytas rašytiniais įrodymais (III tomas, b.l. 190-194).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad buvo lankytasi dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad vaikui yra sudarytos pakankamai geros sąlygos gyventi, vaikas auga prižiūrėtas, mylimas, yra viskuo aprūpintas. Taip pat lankytasi bute (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena atsakovas. Skyriaus vertinimu, vaikui būtų sudarytos geros sąlygos gyventi tiek viename, tiek ir kitame bute. (duomenys neskelbtini) būtų geresnės sąlygos, nes vaikas ten turėtų atskirą kambarį. Vertinant tėvų materialines galimybes auginti vaiką, galima būtų teigti, kad tėvų galimybės yra apylygės. Vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos. Motina geriau žino vaiko poreikius, pastebėtas labai glaudus motinos ir vaiko ryšys, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatydamas su motina geriau atitiktų vaiko interesus. Tėvas nepakankamai vertina vaiko sveikatos būklę. Tėvas nepajėgus rūpintis vaiko maitinimu, niekada nesiveda vaiko į savo namus, niekada neprižiūri vaiko vienas. Susidaro įspūdis, kad susitikimai su vaiku vyksta močiutės iniciatyva. Vertinant išlaikymo dydį, prašomas priteisti 600 Lt dydžio išlaikymas yra pakankamai geras, dydis, kurį ieškovė pagrindė pateikdama vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę. Vertinant specialius vaiko poreikius, toks išlaikymo dydis ne per didelis. Buto priteisimas ieškovei labiau atitiktų vaiko interesus. Dėl bendravimo tvarkos - prašomas nustatyti atostogų laikas yra per ilgas, nes tėvas ne visiškai pajėgus užtikrinti normalias vaiko gyvenimo sąlygas. Kol vaikas yra mažas, atostogų laikas turėtų būti mažinamas. Atsakovas su vaiku galėtų bendrauti daugiau dieną, bet be nakvynės, nes vaikas yra labai prisirišęs prie motinos, turi sveikatos sutrikimų, ypatingų maitinimosi poreikių.

Liudytoja T. F. (III tomas, b.l. 118-119) yra raštu nurodžiusi, kad ji anūkėms T. G. ir J. K. įstojimo į muzikos mokyklą proga padovanojo senovinį juodą užsienietišką pianiną, kurį nupirko, pardavusi karvę. Per savo proanūkio L. G. krikštynas jam padovanojo auksinę caro Nikolajus 1900 metų 5 rublių monetą. Ikona „Šventoji trejybė“ yra jos asmeninė nuosavybė, ji ikoną gavo iš savo tėvų vestuvių proga, niekam jos niekada nedovanojo ir neperdavinėjo. Norėdama palaiminti anūkės T. G. šeimą laikinai šią ikoną buvo perdavusi saugoti anūkei T. Ikoną anūkė jai grąžino, kada – neprisimena. Ikona šiuo metu yra jos namuose.

Liudytoja teismo posėdyje apklausta J. K. paaiškino, kad ieškovės ir atsakovo santykiai nebuvo geri nuo pat santuokos pradžios. Atsakovas nepadėdavo jai tvarkytis buityje. Paskutiniu metu atsakovas tapo labai agresyvus. Konfliktai dažniausiai kildavo dėl atsakovo gobšumo. Žino apie jų konfliktą 2011-10-25. Ji tą dieną ilgai negalėjo sesei prisiskambinti. Kai ji atsiliepė, nekalbėjo, girdėjosi triukšmas, atsakovas rėkė, vaikas verkė, tuomet ji iškvietė policiją. Pranešė mamai apie konfliktą. 2011-10-22 sesuo buvo pas tėvus, tą pačią dieną ji pateko į ligoninę. Jai pasidarė bloga dėl širdies. Sesers šeima negalėjo savęs išsilaikyti, todėl tėvai padėdavo jiems finansiškai. Ji žinojo, kad tėvai duoda seseriai pinigų. Pinigus duodavo atsakovo akivaizdoje. Sesuo atiduodavo pinigus atsakovui, o jis įdėdavo juos į savo sąskaitą, mokėdavo už butą. Pradiniam įnašui tėvai jiems padovanojo 17 000 Lt. Po to duodavo sesei po 1500 Lt kas mėnesį. Aukso monetą senelė per krikštynas padovanojo proanūkiui, sidabrinę monetą tėvai padovanojo atsakovui magistro baigimo proga. Pinigus pianinui nusipirkti padovanojo seneliai joms su sese. Jai nėra žinoma, kad sesuo turi kažkokių sveikatos sutrikimų. Vienintelis sveikatos sutrikimas buvo pašalintas per širdies operaciją. Ieškovė bijo smurtaujančio atsakovo, kai jis ateina aplankyti vaiko, ji viena bijo su juo būti. Atėjęs aplankyti sūnaus atsakovas elgiasi agresyviai, reiškia pretenzijas ieškovei, kelia konfliktus, nepagarbiai elgiasi. Jis atneša vaikui žaislų, o išeidamas juos išsineša. Vaikas nenori eiti kartu su tėvu. Nepagarba tikėjimui buvo visada iš atsakovo. Sesuo negalėdavo lankytis cerkvėje. Atsakovas jai neleido važiuoti mokytis į S. P..

Liudytoja M. P. paaiškino, kad ji ieškovės motina. Problemos dukros šeimoje prasidėjo nuo santuokos pradžios, nes atsakovas yra egoistas. Jis neprižiūrėjo vaiko, vaikui sergant jis net nenakvodavo namuose. Todėl jie važiuodavo padėti dukrai. Atsakovas naudojo moralinę ir fizinę prievartą. Jai vyresnioji dukra pranešė apie ieškovės ir atsakovo konfliktą spalio 25 d. Ji išvažiavo pas dukrą. Matė kaip atsakovą policiją vedė „užlaužtom“ rankom. Policija sakė, kad reikia išvesti motiną su vaiku kur ramu ir saugu. Ieškovė buvo kruvina, jai buvo sulaužyta nosis. Vaikas labai verkė. Nurodė, kad jie teikė didelę finansinę paramą, nes vaikai buvo studentai ir negalėjo savęs išlaikyti. Iš atsakovo tėvų pusės nebuvo jokios finansinės paramos. Vaikui bute būtų geriau gyventi, jis netoli buto lanko darželį. Vaikas turi problemų su skrandžiu, pagal gydytojų rekomendacijas vaikui reikia pirkti specialų maistą. Duodami pinigus jie neėmė jokių raštelių. Kai ieškovė su atsakovu norėjo imti kreditą butui, norėjo įkeisti jų butą bankui, tačiau jie nesutiko. Padovanojo dukrai 16 880 Lt pradiniam įnašui už butą. Atsakovas iš savo giminių pasiskolino 10 000 Lt, jie duodavo po 1000 Lt kas mėnesį, kad galėtų grąžinti skolą. Jie visada dovanodavo pinigus dukrai, o dukra juos atiduodavo atsakovui. Po to kiekvieną mėnesį duodavo po 1500 Lt. Nurodė, kad ji dirbo trijuose darbuose. Mėnesio pajamos buvo apie 5000 Lt, dirbo be išeiginių. Ieškovė mokėsi Vilniaus universitete apie religines ir tautines mažumas, piešė ikonas, atsakovui tai buvo nepriimtina, jis nenorėjo, kad ji toliau tęstų mokslus. Jis neleido jai mokytis S. P., neleido jai eiti į cerkvę. Nurodė, kad jos vyras dirbo, gaudavo apie 2500 Lt. Ieškovei buvo VPV sindromas, po operacijos jai sveikata pagerėjo. Ieškovė neturi jokių psichologinių problemų. Kai dukra gydėsi Santariškėse, vaiką jie prižiūrėjo, atsakovas buvo tik vieną kartą aplankyti. Atsakovas 2011-10-22 ieškovei skambinėjo ir grasino, ieškovei pasidarė blogai, ji buvo išvežta į ligoninę, po ligoninės grįžo gyventi pas juos. Paaiškino, kad jie padės ieškovei išlaikyti butą.

Liudytoja L. G. paaiškino, kad ji yra atsakovo motina. Bute (duomenys neskelbtini) gatvėje jie vaikams padarė remontą. Sūnus mokėsi magistrantūroje ir gaudavo stipendiją. Mokydamasis jis pradėjo dirbti krašto apsaugoje. 6 metus ieškovė su atsakovu gyveno pas juos ir nemokėjo už butą. Nurodė, kad jie padovanojo 2500 Lt, močiutė – 5000 Lt. 10 000 Lt jie paskolino iš giminaičių. Dalį pinigų grąžino patys. Kai močiutė 2009 m. atsigulė į ligoninę, ji davė atsakovui pasaugoti 5000 Lt, vėliau tie pinigai taip ir liko pas atsakovą. Gimus anūkui ji padėjo vaikams. Sūnus taip pat paėmė atostogas. Visi rūpesčiai buvo ant jų pečių, nes ieškovė turėjo atsigauti po gimdymo. Per 8 metus ji negirdėjo šioje šeimoje nei ginčų, nei pakelto tono. Tačiau iki vaiko gimdymo ieškovė atrodė keista, nedirbo jokio kūrybinio darbo, nematė, kad grotų pianinu. Ji buvo uždara, bendravo pagrinde tik su seserim, buvo labai priklausoma nuo tėvų. Po konflikto atsakovas bandė bendrauti su vaiku, tačiau po kiekvieno jo apsilankymo ieškovė su tėvais jį apkaltindavo blogu elgesiu. Ji pati du kartus matė, kaip atsakovo neleido bendrauti su vaiku. Ieškovės teiginiai apie atsakovo elgesį neatitinka tikrovės. Kai atsakovas nenakvodavo namuose, tuomet jis dirbdavo. Per 8 metus ji nematė, kad ieškovės tėvai duotų jai pinigų. Kai gimė anūkas ji mėnesį gyveno vaikų šeimoje. Po to per metus laiko ji ateidavo pas juos 5-6 kartus per savaitę. Santykiai su ieškove buvo geri. Tai, kas įvyko spalio mėnesį, ją labai nustebino. Nurodė, kad atsakovas norėjo, kad ieškovė nutrauktų vaiko priežiūros atostogas, tačiau ieškovė nesutiko, todėl ir kilo konfliktas pas juos. Atsakovo santykiai su vaiku labai geri. Jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, jie padėtų jam vaiką prižiūrėti. Pinigus įnašui už butą ji padovanojo 2008 m. pabaigoje. Žino, kad atsakovui skolino pinigus ir sesuo. Pinigus sūnui jie duodavo per šventes. Netiesa, kad atsakovas nesirūpino vaiku, jis dalyvavo gimdyme. Anūką ji mato kas antrą savaitgalį. Ieškovė su ja nebendrauja.

Liudytoja J. G. paaiškino, kad santuokoje šeima gyveno labai gerai, nepamena, kad būtų kokie pas juos pykčiai. Jai sunku patikėti, kad ieškovė ieškinyje galėjo taip parašyti apie jos brolį. Nei karto ji negirdėjo, kad jos brolis būtų įžeidinėjęs, mušęs savo žmoną ar vaiką. Brolis visada buvo savarankiškas, išlaikydavo savo šeimą. Broliui pinigus ji paskolino prieš tris metus. Tuomet brolis sakė, kad nori įsigyti butą. Tuo metu ji mokėsi I kurse, gaudavo apie 1500 Lt. Gyveno su tėvais. Mokėjo už studijas, bet padėjo tėvai. 3000 Lt buvo sutaupiusi. Paskutiniais metais su brolio šeima bendraudavo kartą per mėnesį, kartą į pusantro mėnesio. Iki 2011 m. spalio mėnesio konflikto ji nėra pastebėjusi jokių konfliktų jų šeimoje. Ji dalyvavo viename susitikime, kai brolis atėjo aplankyti vaiko. Brolis nekėlė balso, nebuvo jokių skandalų. Ieškovės mama įsileido tik atsakovą. Tačiau brolis vienas be liudininkų į butą nėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Trečiojo asmens reikalavimas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalis ir jų atstovus, nustatė, jog šalys susituokė 2003-07-26 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1t. b.l. 11). Santuokoje 2010-06-28 gimė sūnus L. G. (1t. b.l. 12). Po šeimoje kilusio konflikto sutuoktiniai neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iš sutuoktinių. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir neturtinės žalos

Pažymėtina, jog kaltė dėl santuokos iširimo yra apibrėžiama, kaip sutuoktinių pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30; 3.35-3.36, pažeidimas iš esmės (CK 3.60 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtina ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis jos atžvilgiu naudojo fizinę prievartą, nesirūpino sutuoktinės interesais, neigė ir žemino ieškovės religines pažiūras, menkino ieškovės darbą ir vertė jo atsisakyti, nerėmė ieškovės išsilavinimo srityje, neleido jai važiuoti mokytis į užsienį. Atsakovas priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau savo atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdyje prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, kaltindamas ieškovę nelojalumu jo atžvilgiu, nesugebėjimu tarpusavyje išspręsti šeimoje kilusių konfliktų, policijos iškvietimu bei nepagrįstų skundų dėl jo rašymu policijai bei vaiko teisių apsaugos institucijoms.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

Šalys neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 str.). Šalių liudytojų parodymai dėl santuokos iširimo priežasčių vertintini kritiškai, kadangi liudytojai yra šalims artimi asmenys, kurie bet kokiu atveju siekia apginti savo artimų asmenų interesus. Ieškovės nurodyta aplinkybė dėl fizinės prievartos naudojimo jos atžvilgiu laikytina neįrodyta, kadangi atsakovo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t. b.l. 72-73), o ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų kreipusis privataus kaltinimo tvarka dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto, be to, byloje nėra pateikti ir rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų, kad atsakovei konflikto metu buvo padaryti sužalojimai. Ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas neigė ir žemino jos religines pažiūras, paneigia aplinkybė, patvirtinanti ir šalių pripažinta, kad šalių sūnus buvo krikštytas sentikių bažnyčioje.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu, pagal galimybes prisidėjimu prie šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Viso to nebuvo šioje šeimoje. Abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nepaisė vienas kito nuomonės, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų bendru sutarimu. Šeimoje neliko santarvės, dėl ko sutuoktiniai teisme kaltina vienas kitą. Kilę tarpusavio konfliktai, kurių sutuoktiniai nesugebėjo išspręsti privertė sutuoktinius gyventi atskirai. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27str.), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje surinktų įrodymų teismas negali konstatuoti esminio pareigų pažeidimo, kurio nors sutuoktinio atžvilgiu. Teismas mano, kad abu sutuoktiniai neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, kaip išspręsti šeimoje kilusius nesutarimus. Teismas vertina, kad pagrindiniai konfliktai šeimoje prasidėjo 2011 metų spalio mėnesį, kada atsakovas pasiūlė ieškovei pakeisti jai darbą, manydamas, kad sutuoktinės darbas yra prastai apmokamas ir taip siekdamas pagerinti šeimos biudžetą. Tokie sutuoktinio veiksmai negali būti laikomi pažeidžiančiais sutuoktinės interesus. Po paskutinio konflikto įvykusio 2011-10-25 ieškovė paliko šeimos namus ir su vaiku persikėlė gyventi pas savo tėvus. Nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santykius.

Todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti. (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.). Konstatavus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės abiem buvus nepakankamai atidiems vienas kitam, lojaliems, rūpestingiems ir siekiantiems stiprinti šeiminius santykius, kurti ne tik šeimos ateitį bei visapusiškai rūpintis vaiku, šeimos gerove, bet ir šeimos išsaugojimu.

Žemesnės instancijos teismas

Nutraukdamas santuoką teismas pripažįsta abu sutuoktinius kaltais dėl jų santuokos iširimo (CK 3.61str.2d.).

Teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesprendžiamas.

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė G, atsakovui dėl to neprieštaraujant bei atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalys turi nepilnametį vaiką (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog atsakovei būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo atsakovei sau išlaikymo nereikalaujant, jai išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).

Tarp šalių, kilo ginčas dėl sūnaus L. G. gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė viso proceso metu palaikė reikalavimą, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Atsakovas reikalavimą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo iškėlė tik pateikdamas priešieškinio patikslinimą ( 3 t. b.l. 42-44).

Abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Ši nuostata yra įtvirtinta CK 3.156 straipsnyje. Pagrindinis kriterijus vaiko gyvenamajai vietai nustatyti yra vaiko interesai: vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialinės teisės. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Analogiška nuostata įtvirtinta yra ir pagal mūsų teisę - Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados matyti, kad ieškovė yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, motina tinkamai rūpinasi mažamečio vaiko priežiūra, jam sudarytos sąlygos augti ir vystytis, todėl vaiko gyvenamoji vieta atitinka jo interesus. Išklausius posėdžio metu atsakovo paaiškinimus, ištyrus rašytinius įrodymus, išklausius išvadą teikiančios institucijos atstovės išvados, teismui, yra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, vaiko tėvas, šiuo metu negalėtų užtikrinti vaikui geresnių sąlygų negu motina. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaikas dar yra kūdikis, labai prisirišęs prie motinos, jam yra tik du metai, todėl jam reikalinga atidesnė priežiūra, atsakovas iki šio momento nė karto su vaiku nebuvo vienas pasilikęs visą parą, atsakovas netgi bendravimo su vaiku laiku nepasilieka su savo vaiku vienas, o bendrauja savo tėvų bute, padedamas močiutės. Be to, teismas vertina, kad atsakovo pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo buvo nenuosekli, kadangi atsiliepime į ieškovės ieškinį bei pateiktame priešieškinyje atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir tik teisme priėmus patikslintą ieškinį, kuriame ieškovė iškėlė reikalavimą šalių šeimos turtą priteisti jai, kadangi taip bus geriau užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, atsakovas tikslino priešieškinį, reikalaudamas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Pažymėtina, kad vaikas nuo pat mažens yra auginamas ir prižiūrimas mamos. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Taigi vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau nei vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, - aplinkos pakeitimo pateisinimas, aplinka turi neatitikti vaiko poreikių, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustačius ją su kitu iš jo tėvų. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir byloje jų nėra. Atsakovo argumentai, kad ieškovė dėl savo ligos negalės tinkamai pasirūpinti vaiko priežiūra, atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į šalių mažamečio vaiko interesus teismas daro išvadą, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Pažymėtina, kad teisiniai santykiai dėl vaikų auklėjimo yra tęstinio pobūdžio. Pasikeitus aplinkybėms, kita šalis, šiuo atveju vaiko motina, gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo (CK3.169 str.3d.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).

Šioje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas kelia reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kad netenkinamas atsakovo reikalavimas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, atsakovo reikalavimas nustatyti vaiko bendravimo tvarką su motina nenagrinėtinas.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos (1 t. b.l. 74-76, 78-80, 86-87), todėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarka nustatytina teismo sprendimu. Tokį ginčą teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškinio faktinį pagrindą, t. y. kad byloje įrodytas reikalavimo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, pagrįstumas. Tarp tėvų susiklostę konfliktiški santykiai, dėl ko kenčia mažametis sūnus.

CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str,2d.).

Pažymėtina, jog atsakovo noras bendrauti su sūnumi neprieštarauja vaiko interesams,tėvo neigiamos įtakos vaiko ugdymui nenustatyta. Atsakovui bendraujant su vaiku užtikrinama ir jo artimųjų giminaičių teisė bendrauti su šalių sūnumi. Ieškovės pateikti į bylą rašytiniai įrodymai, kad tėvas pažeidžia vaiko interesus bendraudamas su vaiku ( 1 t. b.l. 86,87) laikytini nepatvirtintais, kadangi institucijos, kurioms ieškovė rašė pareiškimus nenustatė, kad atsakovo veiksmai bendraujant su vaiku, pažeistų vaiko interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertina, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad šalių sūnaus bendravimas su tėvu prieštarautų vaiko interesams, dėl ko turėtų būti nustatoma minimali tėvo bendravimo su sūnumi tvarka. Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatymo. Atsižvelgiant į tai ieškovės ir atsakovo pateikta teismui bendravimo su sūnumi tvarka keistina - atsakovui suteiktina galimybė daugiau dalyvauti vaiko auklėjime. Teismas vertina, kad dėl mažo vaiko amžiaus tėvo bendravimui su vaiku atostogų metu, turi būti nustatomas pereinamais laikotarpis, siekiant, kad tėvo kasdienis bendravimas su sūnumi taptų kuo glaudesnis ir atsirastų artimesnis tėvo ir sūnaus ryšys.

Nustatytina sekanti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka: atsakovas su sūnumi L. G. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. iki 20 val. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir jį grąžinant į gyvenamąją vietą.

Atsakovas su sūnumi L. G. bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 13 val. iki 19 val. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį grąžinant į gyvenamąją vietą.

Atsakovas su sūnumi L. G. bendrauja kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 25 dieną ir katalikų Velykų pirmąją dieną nuo 13 val. iki 19 val.

L. G. sukakus 4 metams, atsakovas bendrauja su sūnumi 2 savaites kiekvienais kalendoriniais metais savo atostogų metu, prieš mėnesį įspėdamas ieškovę apie numatomą atostogų laiką.

Atsakovas įpareigojamas informuoti vaiko motiną raštu (sms žinute arba el. paštu) apie negalėjimą bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytą tvarką. Ieškovė įpareigojama informuoti vaiko tėvą raštu (sms žinute arba el. paštu) apie vaiko negalėjimą bendrauti su tėvu pagal teismo nustatytą tvarką.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Atsakovė prašo nepilnamečio L. G. išlaikymui priteisti iš atsakovo po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pateikė vaiko poreikių lentelę bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog per mėnesį vaiko išlaikymui išleidžia 900,00 Lt (I t., b.l. 89). Atsakovė nurodė, kad, be būtinų išlaidų, sūnus turi specialių poreikių, susijusių su jo sveikatos būkle, sūnui yra diagnozuota rainelės patologija, dėl kurios jis kas pusę metų stebimas Santariškių ligoninėje, taip pat jam nustatyta įdubusios krūtinės ląstos diagnozė, dėl ko jis turi lankyti baseiną, reikia geriau maitintis, labiau rūpintis sveikata (1t. b.l. 72-73).

Ieškovas nesutinka mokėti prašomą išlaikymo dydį, nurodydamas, kad prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis turi prisidėti abu tėvai, o prašoma priteisti suma yra nepagrįstai užaukštinta, mano, kad tokio amžiaus vaikui užtektų minimalaus išlaikymo dydžio kurį lygiomis dalimis turi teikti abu tėvai.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė po vaiko priežiūros atostogų yra grįžusi į darbą ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis 800 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius ieškovė gauna 678,50 Lt atlyginimą (3t. b.l. 32-34). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 130-139, 2 t., b.l. 70-83, 3 t. b.l. 150). Atsakovas nurodo, kad jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį po atlyginimo sumažinimo siekia 2000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, jog ieškovės prašoma priteisti suma ir nurodyti vaiko poreikiai nėra nepagrįstai užaukštinti, kadangi jie tik 50 Lt skiriasi nuo suformuotos teismų praktikos, kad vaiko išlaikymo suma turėtų atitikti vienai minimaliai mėnesinei algai, kuri nuo 2012-08-01 yra 850 Lt.

Teismas mano, kad įvertinus šalių gaunamas pajamas yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus išlaikymui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.201 str. 1 d.). Tokia teismo išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra jaunas, darbingas, išsilavinęs vyras, realiai galintis teikti reikalingą išlaikymą vaikui, kadangi su juo nenustatoma vaiko gyvenamoji vieta, todėl jis gali dėti didesnes pastangas padidinti savo gaunamas pajamas.

Vaikui išlaikyti skirta pinigų suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė T. G. (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-10-26 iki 2011-12-18, kurį sudaro 1080 Lt. Ieškovės reikalavimas atmestinas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė iš SEB banko sąskaitos laikotarpyje nuo 2011-10-24 iki 2011-12-15 išgrynino 13500 Lt (2 t. b.l. 4-7). Šie pinigai laikytini bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovui pareikalavus padalinti šiuos pinigus kaip bendrąją jungtinę nuosavybę ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad pinigus yra panaudojusi šeimos poreikiams - vaiko išlaikymui bei būtiniesiems daiktams vaikui įgyti, kadangi ieškovė visus daiktus paliko šeimos bute. Atsižvelgiant į tai, kad šalims nustojus gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, ieškovė turėjo bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų, kurias galėjo naudoti vaiko poreikių tenkinimui, išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo nepriteistinas.

Dėl turto padalinimo, kompensacijos priteisimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).

Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, jog sutuoktinių dalintiną turtą sudaro: 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurį šalys vertina 162000 Lt (1 t., b.l. 91-92), virtuvės baldų komplektas (200 Lt), virtuvės kombainas (100 Lt), sofa lova žydros spalvos (200 Lt), sofa lova raudonos spalvos (100 Lt), spinta su kompiuteriniu stalu ( 200 Lt), pakabinamas kambario lentynas su veidrodžiu (100 Lt), šaldytuvas (100 Lt), bilijardo stalas su priedais (300 Lt), skaitmeninis fotoaparatas (100 Lt).

Atsakovas prašo į dalintino turto sąrašą įtraukti - ikoną (1 Lt), pianiną (1 Lt), auksinę 10 rublių caro laikų monetą (3000 Lt), sidabrinę 1 rublio caro laikų monetą (300 Lt), išgrynintas pinigines lėšas iš SEB banko sumoje 13500 Lt. Atsakovo prašymas netenkintinas, kadangi liudytojos T. F. parodymų pagrindu nustatyta, kad pianinas priklauso asmeninės nuosavybės teise ieškovei T. G., auksinė caro Nikolajaus laikų 5 rublių nominalo vertės moneta yra šalių sūnaus L. G. nuosavybė, ikona „Šventoji Trejybė“ yra asmeninė liudytojos T. F. nuosavybė (3 t.b.l. 118-119). Sidabrinė 1 rublio vertės caro laikų moneta neįtraukiama į dalintino turto sąrašą, kadangi ji yra asmeninė atsakovo nuosavybė, tą aplinkybę patvirtina atsakovo paaiškinimai (3 t. b.l. 141) bei liudytojos J. K. parodymai (3t. b.l. 142). Į dalintino turto balansą neįtrauktinos ir 13500 Lt piniginės lėšos, kadangi dalinamas tik realiai egzistuojantis turtas, esantis santuokos nutraukimo momentu, iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji minėtus pinigus yra išleidusi vaiko poreikiams tenkinti per laikotarpį kai jie jau negyveno su atsakovu.

Tarp šalių iškilęs ginčas dėl įtraukimo į dalintino turto sąrašą nešiojamo kompiuterio. Ieškovė prašo į dalintino turto sąrašą įtraukti nešiojamąjį kompiuterį, kurio vertė 3000 Lt. Atsakovas nurodo, kad jie nešiojamojo kompiuterio niekada neturėjo, jis tik keletą kartų buvo parsinešęs iš darbo. Teismas nešiojamojo kompiuterio neįtraukia į dalintino turto sąrašą, kadangi tarp šalių kilus ginčui, ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prašomo padalinti turto valdymą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovės į bylą pateiktas raštelis, kuriame J. L. pataria ieškovės motinai paimti banke 3000 Lt paskolą dėl kompiuterio žentui nupirkimo (1 t. b.l. 24), neįrodo, kompiuterio įgijimo fakto.

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Byloje nustatyta, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kaina yra 162 000 Lt (2 t. b.l. 200-220). Šalys sutinka su tokia nekilnojamojo turto verte. Dėl prašomo padalinti kilnojamojo turto vertės tarp šalių ginčo irgi neliko.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad sutuoktiniai gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto, kurio vertė 162000 Lt bei 1400 Lt vertės kilnojamojo turto. Viso dalintino turto vertė sudaro 163400 Lt.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Šalys dalinant turtą neprašo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Santuokos metu šalys yra įgiję turtinę prievolę pagal 2008-11-14 kredito sutartį Nr. 1760818013710-31 sudarytą su AB SEB banku (1 t. b.l. 33-41). Kredito sutarties lėšomis buvo įgytas šalių nekilnojamas turtas, kuris yra įkeistas hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 91-92). Kredito likutis 2012-11-14 sudaro 179211,45 Lt (2 t. b.l. 54-57). Šalys taip pat turi kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, susijusių su šeimos turto tvarkymu, UAB „Naujoji pilaitė“ bei Estijos draudimo bendrovei Seesam Insurannce AS bei trečiajam asmeniui pareiškusiam savarankiškus reikalavimus UAB „Vilniaus energija“.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; ).

Šalys prašė netaikyti nekilnojamojo turto padalijimo natūra būdo. Atsakovė tokį savo prašymą grindė konfliktiškais santykiais su atsakovu, atsakovas tuo, kad padalijus turtą natūra ieškovė nevykdys savo solidarios prievolės ir jam visą skolą reikės mokėti vienam. Ieškovė prašė nekilnojamąjį turtą ir turtinę prievolę kreditoriui AB SEB bankui priteisti jai. Atsakovas prašė nekilnojamąjį turtą priteisti jam, o prievolę kreditoriui palikti solidaria. Su ieškovės reikalavimu modifikuoti prievolę, paliekant ją vienintele kredito gavėja nesutiko šalių kreditorius. Teismas šalių argumentų dėl negalimumo turtą padalinti natūra nelaiko svariais. Teismas vertina, kad šalių dalintino nekilnojamojo turto vertė yra 162000 Lt, ją ženkliai viršija prievolės kreditoriui sumą, kurią sudaro 179211,45 Lt. Įvertinus šalių turtinę padėtį, jų gaunamą darbo užmokestį, nenustatyta, kad, kurios nors šalies gaunamas darbo užmokestis leistų dengti visą skolinį įsipareigojimą kreditoriui. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina ilgamečių sutuoktinių tarpusavio konfliktų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių konfliktai prasidėjo tik 2011 metų spalio mėnesį, tai yra prieš ieškovei paliekant atsakovą, šalių konfliktus kaip tik ir sąlygojo šeimos finansinis nepriteklius. Šiuo metu ieškovė negyvena ginčo bute, todėl laikytina, kad emocijos ir laikini subjektyvūs išgyvenimai bus trumpalaikio pobūdžio, o tolesni buvusių sutuoktinių santykiai greitai taps grindžiami nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu ir skaičiavimu. Teismas atmeta atsakovo reikalavimą priteisti jam visą nekilnojamąjį turtą natūra, atsižvelgdamas ir į šalių nepilnamečio vaiko interesus, kadangi tėvai savo vaikui turi užtikrinti teisę į būstą. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad turto priteisimas natūra ieškovei labiau atitiktų vaiko interesus. Viso ginčo buto bei prievolės kreditoriui priteisimo natūra ieškovei pažeistų ne tik šalių kreditoriaus, bet ir mažamečio vaiko interesus, kadangi ieškovė gaudama mažas pajamas ir privalėdama įvykdyti visą kreditinį įsipareigojimą, negalėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, teismas dalydamas santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą priteisia šalims po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė 162000 Lt. Priteisdamas nekilnojamąjį turtą po ½ dalį natūra, teismas taip pat padalija ir prievolę kreditoriui AB SEB bankui nustatydamas, kad ieškovė ir atsakovas prievolę kreditoriui turi įvykdyti lygiomis dalimis. Vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Turto pasyvo paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalijama ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą skolą, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktinai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai teismas nustato, kad negrąžintą kredito dalį, paimtą pagal 2008-11-14 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta su AB SEB banku po santuokos nutraukimo lygiomis dalimis turi įvykdyti ieškovė ir atsakovas iki visiško kredito išmokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Viso dalintino kilnojamojo turto vertė - 1400 Lt, todėl šalims priklausytų kilnojamojo turto už 700 Lt kiekvienam. Dalindamas kilnojamąjį turtą teismas ieškovei priteisia: virtuvės baldų komplektą, kurio vertė 200 Lt, virtuvės kombainą, kurio vertė 100 Lt, sofą lovą raudonos spalvos, kurios vertė 100 Lt, šaldytuvą, kurio vertė 100 Lt, pakabinamas lentynas su veidrodžiu, kurių vertė 100 Lt, viso turto už 600 Lt. Atsakovui priteisiamas kilnojamasis turtas: biliardo stalas, kurio vertė 300 Lt, sofa lova, kurios vertė 200 Lt, spinta su kompiuteriniu stalu, kurios vertė 200 Lt, skaitmeninį fotoaparatą, kurio vertė 100 Lt, viso turto už 800 Lt. Priteisus didesnės vertės kilnojamąjį turtą atsakovui iš jo ieškovei priteistina 100 Lt kompensacija.

Į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti sutuoktinių kreditoriai UAB „Naujoji pilaitė“, UAB „Vilniaus energija“ bei Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurannce AS. Tretieji asmenys UAB „Naujoji pilaitė“ bei Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurannce AS nepareiškė sutuoktiniams savarankiškų reikalavimų. Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ pareiškė reikalavimą iš sutuoktinių solidariai jos naudai priteisti 1796,70 Lt skolos už šilumos energiją, 10,80 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 54 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodo, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją šalims priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2011-10-01 iki 2012-02-29-31 už patiektą šilumos energiją bei karštą vandenį susidarė aukščiau nurodyta skola. Teismas vertina, kad sutuoktinių prievolės kreditoriams atsirado ryšium su jų bendrosios jungtinės nuosavybės tvarkymu bei ūkio išlaikymu, todėl prievolės kreditoriams pripažįstamos solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių ir kreditorių interesus, kurie ir vieni ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (LAT civilinių bylų plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-9-186/2010). Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad prievolės kreditoriams atsirado po to, kai ji jau negyveno su sutuoktiniu šeimos būste, neatleidžia ją nuo atsakomybės vykdyti prievoles susijusias su bendrosios jungtinės nuosavybės tvarkymu ir išlaikymu. Bendraturčiai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. (CK 4.86 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus ieškinys tenkintinas.

Ieškovė vadovaujantis Civilinio kodekso 3.98 str. 2 d. prašo iš atsakovo priteisti jai 60240 Lt kompensaciją, kuriuos ieškovė gavo iš tėvų ir kurie buvo panaudoti kaip asmeniniai pinigai bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti. Prašymas netenkintinas. Teismas vertina, kad ieškovė neįrodė, jog jos asmeninis turtas buvo panaudotas bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimui. CK 6.469 str. 1 d. nustato, kad sutartis, kai dovanojama suma didesnė kaip penki tūkstančiai litų, turi būti sudaroma notarine forma. Šiuo atveju ieškovė nepateikė teismui įrodymų dėl jos asmeninėn nuosavybėn tėvų dovanotos 16880 Lt sumos buto pradiniam įnašui sumokėti. Teismas mano, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai apie grynųjų pinigų išėmimą iš jos tėvų sąskaitos (1 t. b.l. 13-23) nėra tinkami įrodymai, patvirtinantys, kad tos lėšos buvo panaudotos tiesiogiai kredito įmokoms už būstą mokėti. Į bylą pateikti atsakovo sąskaitų išrašai patvirtina, kad tuo metu šalys turėjo piniginių lėšų ir galėjo be tėvų pagalbos dengti kreditorinius įsipareigojimus, tai patvirtina ir tuo metu gautas atsakovo darbo užmokesti (2 t. b.l. 70-80, 3t. b.l. 153-173). Liudytojomis apklaustos tiek ieškovės, tiek atsakovo motinos patvirtino, kad tėvai pagal savo galimybes rėmė šeimą finansiškai, bet nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ta parama buvo tiesiogiai panaudota kredito už būstą dengimui. Teismas vertina, kad tėvų parama buvo skiriama šeimai, jos finansinės būklės stabilizavimui, todėl tėvų duodamos lėšos negalėtų būti prapažįstamos asmeninėmis ieškovės lėšomis, investuotomis į šeimos būsto įgijimą, ko pasekoje atsirastų teisė į kompensaciją CK 3.98 str. 2 d. prasme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 140 Lt žyminio mokesčio (I tomas, b.l. 10). Nuo likusios 3168 Lt žyminio mokesčio dalies už ieškinį ieškovė yra atleista teismo nutartimi (I tomas, b.l. 105). Atsakovas už priešieškinį nėra mokėjęs žyminio mokesčio, kuris yra 4436 Lt už turtinį priešieškinio reikalavimą ir 140 Lt už neturtinį priešieškinio reikalavimą.

Ieškovė šioje byloje turėjo iš viso 4050 Lt atstovavimo išlaidų (III t., b.l. 27-29a, 128). Atsakovas šioje byloje patyrė viso 2000 Lt atstovavimo išlaidų (III tomas, b.l. 178-179, 174-175). Taip pat yra sumokėjęs 100 Lt už atskirąjį skundą (III tomas, b.l. 180).

Taip pat tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ už ieškinį šioje byloje yra sumokėjęs 54 Lt žyminio mokesčio (II tomas, b.l. 118).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis yra tenkintini iš dalies, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo šalims nepaskirstomas. Iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis yra priteistina 54 Lt žyminio mokesčio (iš kiekvieno po 27 Lt) UAB „Vilniaus energija“ naudai.

Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 93 str. 2 d., 96 str. iš atsakovo priteistina 180 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (500 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) bei 140 Lt už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Taip pat iš atsakovo priteistina 2454 Lt žyminio mokesčio, tenkinus jo reikalavimą dėl turto padalijimo (2430 Lt už pusę buto (162 000 Lt/2) + 24 Lt už priteistus jo naudai kilnojamuosius daiktus (800 Lt x 0,03 proc.). Ieškovė yra atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 142,82 Lt, jų atlyginimas valstybei šalims dalinamas po lygiai, tai yra po 71,41 Lt ( LR CPK 93, 96 str.).

Įvertinus aukščiau išdėstytą, iš viso iš ieškovės T. G. priteistina valstybės naudai 71,41 Lt pašto išlaidų, 27 Lt žyminio mokesčio UAB „Vilniaus energija“ naudai, o iš atsakovo S. G. priteistina 2845,41 Lt (180 Lt + 140 Lt + 2454 Lt + 71,41 Lt) žyminio mokesčio bei pašto išlaidų valstybės naudai, 27 Lt UAB „Vilniaus energija“ naudai.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, atstovavimo išlaidos paskirstomos tarp abiejų šalių po lygiai, t.y. iš atsakovo ieškovui priteistina pusė jos turėtų atstovavimo išlaidų – 2025 Lt, iš ieškovės atsakovui priteistina taip pat pusė jo turėtų atstovavimo išlaidų – 1000 Lt (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 270, 385 str., teismas, -

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus ieškinį patenkinti.

Santuoką, įregistruotą 2003-07-26 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei T. G. palikti santuokinę pavardę – G.

Nepilnamečio L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina T. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500,00 Lt (penkis šimtus Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaikui išlaikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jo motina T. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

atsakovas su sūnumi L. G. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. iki 20 val. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant į gyvenamąją vietą.

Atsakovas su sūnumi L. G. bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 13 val. iki 19 val. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą.

Atsakovas su sūnumi L. G. bendrauja kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 25 dieną ir katalikų Velykų pirmąją dieną nuo 13 val. iki 19 val.

L. G. sukakus 4 metams, atsakovas bendrauja su sūnumi 2 savaites kiekvienais kalendoriniais metais savo atostogų metu, prieš mėnesį įspėdamas ieškovę apie numatomą atostogų laiką.

Priteisti ieškovei T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 3 kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), virtuvės baldų komplektą, virtuvės kombainą, sofą lovą raudonos spalvos, pakabinamas kambario lentynas su veidrodžiu, šaldytuvą.

Priteisti atsakovui S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 3 kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bilijardo stalą su priedais, skaitmeninį fotoaparatą, sofą lovą žydros spalvos, spintą su kompiuteriniu stalu.

Priteisti ieškovei T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės kilnojamojo turto dalį.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2008-11-14 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki visiško kredito grąžinimo lygiomis dalimis turi įvykdyti ieškovė T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas S. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo neįvykdytos prievolės kreditoriams UAB „Naujoji pilaitė“, Estijos draudimo bendrovei Seesam Insurannce AS laikytinos solidariomis ieškovės T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti solidariai iš ieškovės T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Vilniaus energija“, įmonės kodas 111760831, buveinė Jočionių g. 13, Vilniuje, naudai 1796,70 Lt skolos už šilumos energiją, 10,80 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 54 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 71,41 (septyniasdešimt vieną litą 41 ct) Lt pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Priteisti iš ieškovės T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 27 (dvidešimt septynis) Lt žyminio mokesčio UAB „Vilniaus energija“, į.k. 111760831, naudai.

Priteisti iš atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2845,41 (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis litus 41 ct) Lt žyminio mokesčio bei pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Priteisti iš atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 27 (dvidešimt septynis litus) Lt UAB „Vilniaus energija“, į.k. 111760831, naudai.

Priteisti iš atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2025 (du tūkstančius dvidešimt penkis litus) Lt, atstovavimo išlaidų ieškovei T. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui ir Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas sutartimi nustatytas turto pasidalijimo faktas.

Teisėja Vita Valeckaitė