Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė, susipažinusi su G. D. privataus kaltinimo skundais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas G. D. skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad LNK televizijos reporterė K. F. žinių laidose 2013-03-22, 18.45 val. ir 2013-12-20, 18.30 val., paskleidė šmeižtą apie jį (G. D.) ir jo veiksmus jam inkriminuojamo nusikaltimo metu (nusikaltimas – 2011-02-17, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis paskelbtas - 2012-10-25, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis paskelbtas – 2013-12-20). K. F. pasirinko kaltintojo poziciją ir laidų metu atvirtai pažemino ir apkaltino jį tuo, ko jis nepadarė. LNK televizija parodė filmuotą medžiagą iš Panevėžio teismo, reportažuose reporterė K. F. paviešino jo vardą, pavardę, paskleidė šmeižtą apie jį visoje Lietuvoje iki įsiteisėjusio nuosprendžio, pasiremdama ekspertais ir Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, nors byloje tokių duomenų nebuvo, t.y., nurodė, kad jis subadė lovoje miegantį, prabudusį ir bandžiusį gintis V. P.. Reporterė dar pati papildė, kad jis V. P. mušė ir smaugė. Reporterė nieko nepasakė apie nukentėjusiojo elgesį, jo muštynes su kitais studentais, nenurodė ir aplinkybės, jog jis (G. D.) kreipėsi į administraciją, kad jie būtų iškelti į skirtingus kambarius. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-20 nuosprendyje panaikino kvalifikaciją – bejėgiškos būklės, kaip neatitinkančią byloje surinktiems duomenims, nes jis ne tik neužpuolė miegančio V. P., bet jis pats pirmas paėmė peilį. Be to, reporterė K. F. laidų metu ji pabrėžtinai vadino gruzinu, tai kartojo keletą kartų, ir tokiais savo veiksmais atkreipė dėmesį į tai, kad nusikaltimą padarė gruzinas ir taip nuteikė visuomenę prieš gruzinų tautą, ją paniekindama. Taip pat buvo nurodyta, kad jis (G. D.) dalyvavo tik viename teisiamajame posėdyje, tuo tarpu jis dalyvavo visuose posėdžiuose ir neatvyko tik išklausyti nuosprendžio. Tokiais savo veiksmais K. F. padarė žalos jo garbei, orumui, paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimą juo, sudarė išankstinę nuomonę apie jį, kaip žiaurų žmogų. Dėl tokių reporterės K. F. veiksmų išgyvenimus patyrė ir jo tėvai. Prašo patraukti K. F. baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 1 d., 154 str. 2 d., patraukti baudžiamojon atsakomybėn LNK televizijos žinių tarnybos vadovą R. A., paviešinti prisipažinimą apie paskleistą šmeižtą, pripažinti jį (G. D.) nukentėjusiuoju ir priteisti kompensaciją už moralinę žalą - 60000 Lt, pripažinti nukentėjusiaisiais jo tėvus ir priteisti kompensaciją – 15000 Lt..

Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas G. D. privataus kaltinimo skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad LNK televizijos reporterė V. J. 20120323, 18.45 val., paskleidė šmeižtą apie jį (G. D.) ir jo veiksmus jam inkriminuojamo nusikaltimo metu (nusikaltimas – 2011-02-17, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis paskelbtas - 2012-10-25, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis paskelbtas – 2013-12-20). V. J. pasirinko kaltintojo poziciją ir laidos metu atvirai pažemino ir apkaltino jį visos šalies mastu. Laidoje buvo parodyta filmuota medžiaga iš Panevėžio teismo. Joje reporterė V. J. paviešino jo vardą, pavardę, paskleidė šmeižtą apie jį visoje Lietuvoje pasiremdama bylos duomenimis, nors byloje tokių duomenų nebuvo, t.y., kad jis subadė lovoje miegantį ir prabudusį bei bandžiusį gintis V. P.. Reporterė apibūdino esamą padėtį vienašališkai, neobjektyviai, su melagingais kaltinimais. Nurodė, kad nuketėjusiojo tėvas žinojo, kad studentai konfliktuoja dėl lovos, nors lova su nusikaltimu neturėjo nieko bendro, ir nieko neužsiminė apie nukentėjusiojo elgesį, jo muštynes su kitais studentais, nei apie tai, kad jis (G. D.) kreipėsi į administraciją, kad jie būtų iškleti į atskirus kambarius. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-20 nuosprendyje panaikino kvalifikaciją – bejėgiškos būklės, kaip neatitinkančią byloje surinktus duomenis, nes jis ne tik neužpuolė miegančio V. P., o jis pats pirmas paėmė peilį.

Tokiais savo veiksmais V. J. padarė žalos jo garbei, orumui, paniekino ir pažemino, pakirto pasitikėjimą juo, sudarė išankstinę nuomonę apie jį, kaip žiaurų žmogų. Dėl tokių reporterės V. J. veiksmų išgyvenimus patyrė ir jo tėvai. Prašo patraukti V. J. baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 1 d., 154 str. 2 d., patraukti baudžiamojon atsakomybėn LNK televizijos žinių tarnybos vadovą R. A., paviešinti prisipažinimą apie paskleistą šmeižtą, pripažinti jį (G. D.) nukentėjusiuoju ir priteisti kompensaciją už moralinę žalą - 50000 Lt, pripažinti nukentėjusiaisiais jo tėvus ir priteisti kompensaciją – 15000 Lt..

Motyvuojamoji dalis

Skundus atsisakytina priimti ir jie grąžintinį juos padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. nustatyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Lietuvos Respublikos BPK 413 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu nėra Lietuvos Respublikos BPK 412(1) str. 1 d. numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Nustatyta, kad pareiškėjas paduotuose skunduose nenurodo: prašomų pripažinti nukentėjusiaisiais – tėvų, vardų, pavardžių, gyvenamųjų vietų, nepateikė skundų nuorašų, todėl, tuo atveju, jei teismas priimtų skundus ir skirtų bylą nagrinėti taikinamajame posėdyje, negalėtų, Lietuvos Respublikos BPK 413 str. 1 d. nustatyta tvarka, išsiųsti nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims skundų nuorašų. Be to, pareiškėjas G. D. prašo priteisti iš K. F. – 60000 Lt moralinei žalai atlyginti ir 15000 Lt kompensacijos tėvams nukentėjusiems nuo šmeižto, iš V. J. – 50000 Lt moralinei žalai atlyginti ir 15000 Lt kompensacijos tėvams nukentėjusiems nuo šmeižto, tačiau, kaip atskirų procesinių dokumentų, nepateikė civilinių ieškinių. Tėvai neįtraukti proceso dalyviais, nėra duomenų, kad jie suteikė pareiškėjui įgaliojimus veikti jų vardu. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas skunduose prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn LNK televizijos vadovą R. A., tačiau nenurodo baudžiamojo kodekso straipsnio/ių pagal, kuriuos teismas turėtų patraukti R. A. baudžiamojon atsakomybėn, taip pat nenurodo minėto asmens duomenų (gyvenamosios ar darbovietės adreso).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo G. D. paduoti privataus kaltinimo skundai neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl skundai grąžintini jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti G. D. privataus kaltinimo skundus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Išaiškinti pareiškėjui, kad skundo grąžinimas neatima teisės pašalinus trūkumus kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.