Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens F. N. atstovės I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-14 nutarimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-14 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016-07-21, apie 12.01 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Be to, F. N. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį jam paskirta 40 Eur bauda. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį jam paskirta 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudas subendrintos, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą, ir Vytautui Valiuliui paskirta 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniame skunde neneigiamas buvęs eismo įvykis, tačiau neigiamas F. N. kaltumas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Taigi, taikydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kiekvienu atveju teismas turi nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, jog iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai, taip pat savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-15 nutartis Nr. 2AT-81-648/2016).

KET 222 punkte, reglamentuojančiame eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad F. N. pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos nesilaikė KET 222 punkte įtvirtinto reikalavimo, apie įvykį niekam nepranešė , iš eismo įvykio vietos pasišalino žinodamas apie gręsiančią atsakomybę. Laikė neįtikima F. N. versiją, kad pastarasis eismo įvykio vietoje paliko nukentėjusiajam raštelį su savo kontaktinias duomenimis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko 2016-07-21, apie 12.01 val.. Apylinkės teismas nustatė, kad F. N. iš eismo įvykio vietos pasišalino apie 14 val., nesulaukęs policijos ir nukentėjusiojo. Policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą atvyko apie 14,30 val. (b. l. 5). Eismo įvykį matęs liudytojas A. K. bendruoju pagalbos centro telefonu pranešė apie eismo įvykį, nurodė abiejų su eismo įvykiu susijusių automobilių valstybinius numerius ir aplinkybes (b. l. 6). Elektroniniu paštu A. K. atsiuntė paaiškinimą, kad jis užfiksavo eismo įvykį fotonuotraukose, taip pat pasakė VW vairuotojui, kad jis kliudė kitą automobilį ir paskambinęs policijai pranešė apie įvykį, tam atvejui, jeigu VW vairuotojas pasišalins iš eismo įvykio vietos (b. l. 10). Atsiųstose fotonuotraukose užfiksuotas ir VW vairuotojas (b. l. 12). F. N. paaiškinime, rašytame praėjus 4 dienoms po įvykio, pripažino kaltę dėl eismo įvykio ir nurodė, kad po kontakto išlipo bei apžiūrėjo automobilius. Kažkokie jaunuoliai fotografavo ir pasiūlė paskambinti į policiją. Jis pats telefono neturėjo. Jis laukė policijos, tačiau jos nesulaukęs paliko raštelį su savo duomenimis ir išvažiavo (b. l. 17). Apklausiamas teisme F. N. parodė, kad jis išvažiavo apie 14 val.. Išvažiavo, nes atėjusi sutuoktinė iš poliklinikos blogai jautėsi. Telefono neturėjo, nes jį sutuoktinė buvo nusinešusi į polikliniką. Kai kliudė kitą automobilį, eismo įvykio vietoje buvęs jaunuolis jį nufotografavo sėdintį automobilyje, o po to paskambino policijai. Girdėjo, kad jaunuolis nurodė jo automobilio numerį. Jis paklausė, kodėl jį fotografuoja. Jaunuolis atsakė, kad tam, jog jis nepabėgtų. Jaunuolis pasakė, kad atvažiuos policija. Pripažino, kad kvailai pasielgė, kad grįžus sutuoktinei policijai nepaskambino, manė, kad užtenka to fakto, kad paskambino kitas žmogus. Patvirtino, kad buvo palikės nukentėjusiam asmeniui raštelį su savo kontaktiniais duomenimis (b. l. 45-46).

Pažymėtina, kad nustatydamas F. N. tyčią apylinkės teismas vertino tik aplinkybes dėl F. N. raštelio nukentėjusiam asmeniui palikimo, tačiau visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su pašalinio asmens, buvusio eismo įvykio vietoje - A. K. skambučiu policijai. Tiek iš A. K., tiek iš F. N. parodymų matyti, kad F. N. suprato, kad A. K. paskambino policijai ir pranešė apie eismo įvykį, jo automobilio numerius bei matė, kad jį nufotografavo. Iš apylinkės teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad jis eismo įvykio vietoje laukė dvi valandas. Nenuneigta ir aplinkybė, kad iš eismo įvykio jis vėliau pasišalino dėl sutuoktinės prastos savijautos, kuri pasak apelianto grįžusi iš poliklinikos blogai jautėsi. Apklausiant policijos pareigūnams F. N. savo kaltę dėl eismo įvykio iš karto pripažino. Apklausiamas teisme nurodė manęs, kad pakako to, jog apie eismo įvykį pranešė eismo įvykio vietoje buvęs jaunuolis. Apygardos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad F. N. tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, piktybiškai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad F. N. iš įvykio vietos jis pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Esant šioms aplinkybėms F. N. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo nutrauktina, nesant F. N. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-14 nutarimą F. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Panaikinti nutarimo dalį, kurioje F. N. nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.