Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Telšių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos turi atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Baudžiamoji byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. S. 2011 m. gruodžio 18 d., apie 18 val. 30 min., būdamas savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su sugyventine I. B. metu, jai kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą sugyventinei I. B..

Apeliaciniu skundu Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendį dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pakeisti, R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroras nurodo, kad teismas priimdamas nuosprendį neteisingai pritaikė BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apelianto teigimu, baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad R. S. iki minimos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas tris kartus už tyčinius nusikaltimus ir nusikalstamos veikos padarymo dienai turėjo neišnykusį teistumą. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas tiek įžanginėje, tiek ir aprašomojoje nuosprendžio dalyse nurodė, kad R. S. yra teistas ir turi neišnykusį teistumą, tačiau ignoruodamas BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, nelaikė R. S. recidyvistu ir, pažeisdamas BK 38 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, R. S. gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Susipažinęs su bylos medžiaga ir prokuratūros apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 nuosprendis nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad R. S. konflikto su sugyventine I. B. metu pastarajai kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir teisingai R. S. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau apylinkės teismas nepagrįstai R. S. atžvilgiu taikė BK 38 straipsnio nuostatas, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukė.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja, civilinio ieškinio byloje nėra. Taigi byloje nustatytos BK 38 straipsnio 1 d. nurodytos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kada atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais yra negalimas. Vienas tokių atvejų – nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas recidyvistas. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį recidyvistas yra asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, ir vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. nuosprendžiu R. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi galutinė bausmė R. S. paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. 2009 m. spalio 19 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi R. S. paleistas iš pataisos namų lygtinai neatlikus 8 mėn. 6 d. laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, R. S. padarė 2011 m. gruodžio 18 d., t. y. padarė naują tyčinį nusikaltimą neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą – nepraėjus BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje numatytiems trejiems metams po ankstesnės bausmės atlikimo. Taigi R. S. yra laikomas recidyvistu ir jo atžvilgiu negali būti taikomos BK 38 straipsnio nuostatos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 3 p.).

Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla nutraukta, naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis, sprendžiamas R. S. skirtinos bausmės klausimas. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribas ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Parinkdama R. S. bausmės rūšį bei dydį kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, paskutinį kartą už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai rodo, kad R. S. linkęs smurtauti, išvadų nedaro, Taip pat kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta viena R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, kolegija įvertina ir tą aplinkybę, kad R. S. susitaikė su nukentėjusiąja, kurios provokuojantis elgesys įvykio metu turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaip jau minėta anksčiau, R. S. yra recidyvistas, o tokiam asmeniui, remiantis BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinusi visas šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. S. prokuroro prašomą minimalią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką R. S. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2011 m. gruodžio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.