Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla Z. S. atžvilgiu nutraukta, jo veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., sudėties, administracinio teisės pažeidimo medžiaga grąžinta administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai tinkamam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatyti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis inspektorius V. D. surašė Z. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., t y., kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos Lazdijų r., Stankūnų km., vadovu, statybos objekte Avinėlių g., Vilniuje, leido 2012 m. spalio 15 d. nelegaliai dirbti V. K., esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą pripažįstant Z. S. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo neobjektyvus ir šališkas, netinkamai analizavo faktinius įrodymus, nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų parodymus ir visiškai nesigilino į tikruosius šalių ketinimus, dėl to netinkamai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas netinkamam subjektui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas R. R. teismo posėdyje paliudijo, jog jis, būdamas (duomenys neskelbtini) akcininku ir savininku pats savo sprendimu paskyrė Z. S. įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o Z. S. praktiškai ėjo įmonės vadovo pareigas.

Pažymima, kad Z. S. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir patvirtino, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį įmonės vadovu jį paskyrė R. R., nors realus paskyrimas ir nebuvo įformintas darbo sutartimi. Visi liudytojai taip pat patvirtino, kad Z. S. ėjo įmonės vadovo pareigas, turėjo prievolę vykdyti įstatyminius reikalavimus ir su V. K. sudaryti darbo sutartį. Pasak apelianto, rašytinės darbo sutarties nesudarymas neeliminuoja to fakto, kad būtent jis buvo realiai paskirtas įmonės vadovu ir būtent jis šalių ketinimais ir susitarimu vykdė įmonės vadovo pareigas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo gautas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l 2) seka, kad šioje byloje Z. S. kaltinamas ATPK 41³ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie V. K. priėmimą į darbą.

Remiantis ATPK 41³ str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą gali būti surašomas darbdaviams ar jų įgaliotiems atstovams. Pagal DK 16 str. darbdaviu gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio Kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta, kad darbdaviu be juridinio asmens taip pat gali būti ir fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą. Remiantis DK 24 str., darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Iš byloje pateikto administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 1-2) matyti, kad 2012 m. lapkričio 19 d. Z. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas kaip (duomenys neskelbtini) įmonės direktoriui. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent Z. S. yra įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Z. S. nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str., subjektas.

Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius kategoriškai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, netinkamai analizavo faktinius įrodymus, nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų parodymus ir visiškai nesigilino į tikruosius šalių ketinimus.

Kaip numatyta ATPK 257 str., administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavus bylos įrodymus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad Z. S. buvo paskirtas įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Į bylą pateikto Z. S. darbuotojo darbo pažymėjimo Nr. 001 (b.l. 13) nepakanka faktui konstatuoti, kad Z. S. buvo oficialiai paskirtas (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Kaip matyti iš paties pažymėjimo, jis nėra patvirtintas įmonės antspaudu, įmonės akcininkas R. R. neigia jį pasirašęs, Z. S. taip pat nurodo, kad jo kaip įmonės direktoriaus darbo pažymėjimas pasirašytas ne R. R.. Be to labai reikšminga tinkamo subjekto nustatymo prasme aplinkybė, kad įmonės direktoriaus pakeitimas nėra registruotas VĮ „Registrų centre“. Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d., bendrovės vadovą renka bendrovės valdyba, jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas. Pagal to paties straipsnio 4 d., su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis, sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas vienintelis (duomenys neskelbtini) akcininkas R. R. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo priimtas nei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, nei jo kaip vienasmenio akcininko nutarimas paskirti Z. S. bendrovės direktoriumi. Šis liudytojas nurodė, kad V. K. bei Z. S. į darbą priėmė pats, o Z. S. (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskyrė fiktyviai. Be to, Z. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b.l. 41) nurodė, kad su juo darbo sutartis dėl įmonės direktoriaus pareigų nebuvo sudaryta.

Esant šioms aplinkybėms, panaikinti ar pakeisti apylinkės teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.