Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2. Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakyta priimti.

3. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo (ieškinio dalyką) grindžia aplinkybėmis (faktiniu ieškinio pagrindu), jog atsakovė UAB „Tekinas“ laiku nesumokėjo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų už 2025 m. sausio – kovo mėnesius bei rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius ir tai konstatuota įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-8648. Atsakovė tik 2026 m. sausio 13 d. pilnai atsiskaitė su ieškovu, dėl to jis prašo priteisti papildomas netesybas, skaičiuojamos nuo 2025 m. lapkričio 26 d. iki 2026 m. sausio 13 d. įskaitytinai, mėnesių skaičių dauginant iš jo vidutinio darbo užmokesčio: 1 665,72 Eur, t. y. 1,57 x 1 662,72 = 2 610,47 Eur. Teismas nurodė, jog darbo byloje, kurioje yra įsiteisėjęs Darbo ginčų komisijos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. DGKS-8648, ieškovas reiškė reikalavimą atsakovei priteisti netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką.

4. Teismas vertino, kad ieškovas šioje byloje reiškia tapatų reikalavimą dėl netesybų priteisimo, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Darbo ginčų komisijos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-8648. Aplinkybė, kad atsakovė jo neįvykdė iki jo įsiteisėjimo, nereiškia, jog ieškovas iš naujo įgijo teisę reikalauti netesybų, kadangi šiuo darbo ginčų komisijos sprendimu yra nustatytas ieškovui priklausančių netesybų dydis darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dieną. Jei ieškovas nesutiko su darbo ginčų komisijos nustatytu netesybų dydžiu, dėl to, kad darbo ginčų komisija neįvertino aplinkybės, jog atsakovė gali neįvykdyti darbo ginčų komisijos sprendimo jo priėmimo dieną, jis pagal DK 231 straipsnio 1 dalį turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, tačiau to nepadarė. Taigi, įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimui, klausimas dėl netesybų dydžio atsakovei neatsiskaičius su ieškovu jo paskutinę darbo dieną 2025 m. spalio 9 d. yra galutinai išspręstas.

5. Teismas pažymėjo, kad DK 232 straipsnyje yra numatytos darbo ginčų komisijų ir teismų sprendimų ar nutarčių darbo bylose neįvykdymo pasekmės. Kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius (DK 232 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad šis teisinis reguliavimas tik patvirtina, jog pažeistos darbuotojo teisės darbdaviui nevykdant įsiteisėjusio darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, yra ginamos kitu būdu, t. y. darbuotojui kreipiantis į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl baudos skyrimo už darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas tik teisme pareiškė reikalavimą dėl DK 232 straipsnio 1 dalyje nustatytų pasekmių taikymo atsakovei ir tokio prašymo nereiškė kreipdamasis į darbo ginčų komisiją. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 232 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamu pagrindu kylantis ginčas nėra savarankiškas darbo ginčas dėl teisės, nes neatitinka DK 213 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos individualaus darbo ginčo dėl teisės sampratos. Taigi taikytinos ne DK 231 straipsnio nuostatos, pagal kurias, be kita ko, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o specialus DK 232 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas, įskaitant nuostatas dėl teisės skųsti teismui darbo ginčų komisijos sprendimą dėl baudos dydžio ir pagrįstumo. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl tokio skundo pagrįstumo, disponuoja teise peržiūrėti darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo išspręstas klausimas dėl baudos darbdaviui skyrimo, vertinti ir konstatuoti jo pagrįstumą (nepagrįstumą), o ne nagrinėti ginčą iš esmės iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-701/2024). Teismas konstatavo, kad ieškovas nėra pasinaudojęs specialia DK 232 straipsnio 1 dalyje nustatyta ikiteismine sprendimo, priimto išnagrinėjus darbo ginčą dėl teisės, nevykdymo pasekmių taikymo tvarka.

7. Teismas ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi yra įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas dėl netesybų priteisimo iš atsakovės už uždelstą atsiskaityti laiką, o ieškinio reikalavimą skirti atsakovei baudą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ir nurodė, kad ieškovas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. DGKS-8648 nevykdymo pasekmių taikymo (CPK 137 straipsnio 3 dalis).