Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorei Tomai Laurinaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo;

2) 2019 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo;

3) 2019 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64-1 straipsniu, jam paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė - 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo. Vadovaujantis 63 straipsniu 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės apribojimo;

5) 2020 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64-1 straipsniu, jam paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė - 8 mėnesiai laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, skirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės apribojimo;

7) 2020 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsniu, 87 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu arba darbu; per pirmus 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų;

10) 2021 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2021 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį. 2022 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi panaikintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 4-339 nuteistajam L. V. taikytą lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos. Nuteistasis L. V. grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 6 mėnesių ir 5 dienų. 2023 m. liepos 10 d. atliko bausmę;

11) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine 26 parų arešto bausme;

12) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine 30 parų arešto bausme;

13) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine 30 parų arešto bausme. 2024 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d., 2023 m. gruodžio 4 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. baudžiamuosius įsakymus L. V. subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir L. V. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 45 paras arešto, nutartis įsiteisėjusi ;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. L. V. 2023 m. rugsėjo 27 d. apie 19.39 val., (duomenys neskelbtini), iš UAB „Rimi Lietuva” priklausančios parduotuvės „Rimi”, atvirai, matant pardavėjai, pagrobė 2 vnt. loterijos bilietų „Horoskopas”, kurio vieneto kaina - 5 eurai, bendros 10 eurų vertės, 2 vnt. loterijos bilietų „5X”, kurio vieneto kaina - 7 eurai, bendros 14 eurų vertės, taip UAB „Rimi Lietuva” padarydamas 24 eurų turtinę žalą.

2. Be to, jis 2023 m. rugsėjo 27 d. apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), UAB „Rimi Lietuva” priklausančioje parduotuvėje „Rimi”, priešindamasis būti sulaikomu apsaugos darbuotojos O. V., tyčia vieną kartą ranka sudavė jai į kairę ranką, padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, kairės plaštakos IV piršto vidurinės falandos lūžį, kas nukentėjusiajai O. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Kaltinamasis L. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, gailėjosi ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. pavogė loterijos bilietus matant pardavėjai, apsaugos darbuotojai. Įvyko kažkoks incidentas su apsaugos darbuotoja, kuri griebė jį, žnybė ar suspaudė ties petimi, jis paėmė jos ranką ir atitraukė, gali būti, kad norėdamas ištrūkti trenkė apsaugos darbuotojai. Kai ėjo į parduotuvę pinigų neturėjo, ėjo, nes tuo metu nedirbo, reikia ir pavalgyti. Ėjo nusipirkti energetinio gėrimo, kuriam turėjo 50 ct. Staiga kilo sumanymas stovint prie kasos pavogti loterijos bilietus.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu buvo pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad su įteiktu 2023 m. spalio 24 d. pranešimu apie įtarimą susipažino, kaltę pripažįsta pilnai ir dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu pastovios gyvenamosios vietos neturi. Kartais gyvena pas močiutę, kartais pas brolį. Šiuo metu apsistojęs pas draugą Tomą, pavardės nežino. jis įtarime nurodytu laiku – 2023 m. rugsėjo 27 d. atvyko į prekybos centrą „Rimi”, esantį (duomenys neskelbtini). Atvyko su tikslu kažką nusipirkt. Ketino pirkti energetinio gėrimo 1 skardinę. Laukė kasoje, kol kasininkė aptarnaus prieš jį stovintį klientą. Kol laukė, sugalvojo pavogti įtarime nurodytus momentinius loterijos bilietus, kurie buvo sudėti prie kasos. Kodėl taip padarė, nepamena. Pamena, kad bilietus įsidėjo į kelnių kišenę. Tiksliai kiek tada įsidėjo, nepamena. Nepamena ar jį matė kasininkė, kad jis į kelnių kišenė dedasi bilietus. Net nežiūrėjo ar matė kas nors ar ne, tiesiog ėmė ir viskas. Po to sugalvojo dar kelis pasiimti ir įsidėjo į striukės kišenę. Tada jau jį pamatė kasininkė. Tiksliai ką jam sakė kasininkė nepamena, bet kiek pamena paragino padėti atgal bilietus. Tuos bilietus, kuriuos įsidėjo į striukės kišenę, jis padėjo atgal į vietą, o tų kurie liko kelnių kišenėje jis atgal nepadėjo. Prasidėjo labai didelis chaosas, todėl jis net nenusipirkęs energetinio gėrimo, išėjo iš kasos išėjimo durų link. Neatsimena, kas tą chaosą sukėlė. Net negirdėjo ką jam sakė kasininkė. Jeigu būtų išgirdęs, būtų atėjęs pas kasininkę. Išėjus pro kasas, link išėjimo durų link, jį pasitiko apsaugos darbuotoja. Apsaugos darbuotoja jam kažką sakė, net neatsimena, neišgirdo, pradėjo jį tąsyti, nesuprato dėl ko, tiesiog stvėrė jį ir viskas, net nepasakius dėl ko. Apsaugos darbuotoja jam griebė už rankos, ar už rankovėms, nepamena. Jis apsaugos darbuotojai sakė „ko norit, paleiskit”. Daugiau nieko nesakė. Suprato, kad jį sulaikė dėl to, kad pavogė loterijos bilietus. Nežino kodėl nenorėjo grąžinti bilietų, ten taip gavosi, sunku pasakyti. jis bandė ištrūkti iš apsaugos darbuotojos, kuri jį laikė suėmusi ranką. Gali būti, kad norėdamas išsilaisvinti, jis apsaugos darbuotojai trenkė į ranką, tiksliai nepamena smulkių įvykio aplinkybių. Apsaugos darbuotojos sužaloti nenorėjo, tiesiog norėjo pabėgti. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Parduotuvei padarytą žalą gali atlyginti. (t. 2, b.l. 152-155)

5. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai, veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras, gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

6. Liudytoja B. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba „Rimi” parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 27 d. apie 19 val. 30 min. dirbo parduotuvėje „Rimi” informacinėje kasoje. Dirbdama, pamatė, kad vienas pirkėjas, kurio dabar neapibūdintų, paėmė nuo loterijos bilietų stendo vieną bilietą ir dėjosi į vidinę striukės kišenę. Tada ji suriko minėtam pirkėjui „Ką darai, padėk bilietą, vagis”. Pirkėjas padėjo bilietą ant kasos. Tada ji vėl suriko apsaugos darbuotojai „vagis, pavogė bilietą”. Tuo metu minėtas pirkėjas pradėjo šalintis nuo kasos, ėjo link išėjimo. Tada ji matė, kad apsaugos darbuotoja bėgo iki to pirkėjo, bandė pirkėją sulaikyti. Ji matė, kad apsaugos darbuotoja griebė pirkėją už rankos ir kišenės, bandė pirkėją laikyti, tačiau pirkėjas tempė apsaugos darbuotoją link išėjimo. Kas vyko vėliau ji nematė, kasoje buvo klientų, su kuriais ji dirbo, todėl kas tuo metu vyko tarp to pirkėjo ir apsaugos darbuotojos ji nematė, įvardinti negali. Netrukus priėjo apsaugos darbuotoja, ir pasakė, kad nuo jos pabėgo minėtas pirkėjas, sakė, kad pirkėjas ją (apsaugos darbuotoją) išsivilko į lauką, ir kažkaip pasuko ranką, taip sužalojo jai (apsaugos darbuotojai) pirštą. Apsaugos darbuotoja jai sakė, kad skauda tą pirštą, ji matė, kad pirštas buvo pamėlęs. (t. 1, b. l. 64-67)

7. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja O. V. nurodo, kad dirba apsaugos tarnyboje UAB „Grifas”, apsaugos darbuotojos pareigose. 2023 m. rugsėjo 27 d. dirbo jai paskirtame objekte, prekybos centre „Rimi”, adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos poste ir stebėjo vaizdo stebėjimo kameras ir kasas. Apie 19:39 val. išgirdo kasoje Nr. 1 dirbančią kasininkę sakančią „atiduok bilietus”. Pakėlusi galvą iš apsaugos posto pastebėjo, kad prie kasos Nr. 1 stovi kasininkė, pirkėjas ir vyriškis. Pastebėjo, kad vyriškis kasininkei atiduota vieną bilietą. Tada kasininkė sušunka „ką čia atiduodi vieną, atiduok visus”. Pastebėjo, kad vyriškis apeidinėjo priešais stovėjusį pirkėją ir pajudėjo išėjimo link. Ji staiga pajudėjo iš posto ir prie vyriškio pribėgo prie kasos Nr. 1. Ji bandančiam pasišalinti vyriškiui iš karto suėmė už dešinės rankos ir bandė vyriškį sulaikyti, tačiau vyriškis tampydamas suimtą ranką ėjo išėjimo link ir į jos pastabas sustoti ir atiduoti bilietus nekreipė dėmesio. Vyriškis eidamas kartojo „aš jokių bilietų neturiu”. Vyriškis priėjo prie prekybos centro išėjimo ir kartu nusitempė ją. Prie išėjimo vyriškis sugebėjo išlaisvinti suimtą ranką, ko pasėkoje ji vyriškį sugrėbė per juosmenį, ties kišenėmis. Suprato, kad vyriškis yra fiziškai stipresnis ir vienai jai vyriškio sulaikyti nepavyks, sugalvojo, kad iš vyriškio kišenių bent jau atimti pavogtus bilietus. Suėmus už priekinės vyriškio kišenės, kurioje buvo pavogti bilietai, vyriškis iš karto smogė iš dešinės rankos jai į kairę ranką. Pajuto fizinį skausmą dėl kurio vyriškį paleido. Dar sušuko vyriškiui „išsukai man pirštą”, tačiau vyriškis nekreipė dėmesio į jos pasakymus ir iš prekybos centro pasišalino nežinoma kryptimi. Pažiūrėjusi į savo kairės rankos IV pirštą suprato, kad pirštas yra šiek tiek pakrypęs, jautė skausmą. Ji kasininkei parodė pirštą, kasininkė atstatė pirštą į pradinę padėtį, ji tikėjosi, kad nieko rimto neatsitiko, todėl į gydymo įstaigą tą dieną nesikreipė. Peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriose pastebėjo, kad prie kasos Nr. 1 vyriškis pirmą kartą bilietus pagrobė apie 19:38 val. ir įsidėjo į priekinę kišenę. Vėliau apie 19:39 val. vyriškis prie dar kartą bilietų vogė, 19:39 val. vyriškio veiksmus pamatė kasininkė. Kiek ir kokių bilietų pagrobė vyriškis tiksliai pasakyti negali. Vyriškis apie nuo 25 iki 30 metų amžiaus, tamsiai apsirengęs, tamsūs trumpi plaukai, vidutinio kūno sudėjimo ir ūgio. Ji vagystę įformino nustatyta tvarka ir darbą baigė. Po darbo grįžusi namo pastebėjo, kad minėtas rankos pirštas ištino, skausmas pastiprėjo. Sekančią dieną t.y. 2023 m. rugsėjo 28 d. ėjo į darbą, tačiau nusprendė apsilankyti ir gydymo įstaigoje, kurioje jai buvo nustatytas kairės rankos IV piršto lūžis. Įvykį matė kasininkė, kurios vardo ir pavardės šiuo metu pasakyti negali. Prašo nustatyti nurodytus veiksmus padariusį asmenį ir jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka. (t. 1, b. l. 13-28)

8. UAB „Rimi Lietuva” pareiškime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. prekybos centre „Rimi”, esančiame (duomenys neskelbtini), asmuo su džinsais ir mėlynu džemperiu, trumpai kirptas, stovėjo prie kasos Nr. 1, eilėje ir pavogė loterijos bilietus. Kasininkė pastebėjo ir vieną bilietą asmuo atidavė. Kasininkė pasakė, kad kišenėje pas asmenį dar liko bilietų, norėjo atimti bet asmuo neatidavė, ir pavogė iš parduotuvės 2 vnt. loterijos bilietų „Horoskopas”, kurio vieneto kaina - 5 eurai, bendros 10 eurų vertės, 2 vnt. loterijos bilietų „5X”, kurio vieneto kaina - 7 eurai, bendros 14 eurų vertės, taip UAB „Rimi Lietuva” padarydamas 24 eurų turtinę žalą. (t. 1, b. l. 52-53)

9. Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota atlikta įvykio vietos adresu, (duomenys neskelbtini), prekybos centro „Rimi”, priklausančio UAB „RIMI Lietuva” prekybos salės apžiūra. Nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota, tyrimui reikšmingų objektų nepaimta. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Sudaryta įvykio vietos foto lentelė. (t. 1, b. l. 31-37)

10. Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti prekybos centro „Dainava” „Rimi” pateikti 3 vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Atsidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2023-09-27 19-38-24 T744 Dainava - Kasos - POS1-2”, vaizdo įrašo trukmė 01 min. 33 sek., vaizdo įrašo apačioje, centre yra užrašas „2023-09-27 19-38-23 T744 Dainava - Kasos - POS1-2”. Vaizdo įraše matoma parduotuvės „Rimi”, adresu (duomenys neskelbtini), prekybinės salės, kasų vaizdas. Vaizdo įrašo 00 min. 02 sek. (2023-09-27 19:38:25) prie kasų, į eilę, ateina vyriškos lyties asmuo, kuris yra trumpų plaukų, vilki tamsios spalvos džemperį su kapišonu, tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos batus, kuris kasoje pastato dešinėje rankoje laikytą prekę. Vaizdo įrašo 00 min. 08 sek. (2023-09-27 19:38:30) minėtas asmuo pasilenkia prie loterijos bilietų stendo, ir paėmęs prekę įsikiša į kišenę, toliau stovi kasos eilėje. Vaizdo įrašo 00 min. 15 sek. (2023-09-27 19:38:38) minėtas asmuo pasilenkia prie loterijos bilietų stendo, tačiau nieko nepaima, toliau stovi kasos eilėje. Vaizdo įrašo 01 min. 13 sek. (2023-09-27 19:39:36) minėtas asmuo tiesia ranka prie loterijos bilietų stendo, paima prekę ir dedasi į kišenę. Vaizdo įrašo 01 min. 17 sek. (2023-09-27 19:39:39) kasoje dirbanti darbuotoja pirštu rodo į minėtą asmenį. Vaizdo įrašo 01 min. 18 sek. (2023-09-27 19:39:41) minėtas asmuo iš kišenės išimą prekę ir padeda į loterijos bilietų stendą. Vaizdo įrašo 01 min. 25 sek. (2023-09-27 19:39:48) minėtas asmuo išeina pro prekybines kasas. Vaizdo įrašo 01 min. 31 sek. (2023-09-27 19:39:54) matyti, kai prie minėto asmens pribėga parduotuvės apsaugos darbuotoja. Vaizdo įrašas baigiasi. Atsidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2023-09-27 19-39-57 T744 Dainava - Kasos - Pagrindinis iejimas”, vaizdo įrašo trukmė 00 min. 21 sek., vaizdo įrašo apačioje, centre yra užrašas „2023-09-27 19-39-56 T744 Dainava - Kasos - Pagrindinis iejimas”. Vaizdo įraše matoma parduotuvės „Rimi”, adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo į prekybinę salę, išėjimo iš parduotuvės vaizdas. Vaizdo įrašo 00 min. 03 sek. (2023-09-27 19:39:58) matyti, kai apsaugos darbuotoja bando už rankų sulaikyti vyriškos lyties asmenį, kuris yra trumpų plaukų, vilki tamsios spalvos džemperį su kapišonu, tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos batus. Vaizdo įrašo 00 min. 05 sek. (2023-09-27 19:40:01) matyti, kai apsaugos darbuotoja laiko minėtą asmenį už rankų, o jis ją tempia link išėjimo iš parduotuvės. Vaizdo įrašo 00 min. 17 sek. (2023-09-27 19:40:13) matyti, kai minėti asmenys išeina pro parduotuvės išėjimą, išeina iš vaizdo stebėjimo kameros matymo lauko. Vaizdo įrašas baigiasi.

Atsidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2023-09-27 19-40-11 T744 Dainava - NVR16 Laukas Iejimas2”, vaizdo įrašo trukmė 00 min. 12 sek., vaizdo įrašo apačioje, centre yra užrašas „2023-09-27 19-40-10 T744 Dainava - NVR16 Laukas Iejimas2”. Vaizdo įraše matoma parduotuvės „Rimi”, adresu (duomenys neskelbtini), pastato vaizdas, įėjimas į parduotuvę. Vaizdo įrašo kokybė bloga. Vaizdo įrašo 00 min. 07 sek. (2023-09-27 19:40:17) tikėtina matyti, kad iš parduotuvės išeina ankščiau daiktų apžiūros metu minėtas asmuo. Vaizdo įrašas baigiasi. (t. 1, b. l. 76-81)

11. Tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nurodyta, kad atliekant tyrimą pagal gautą pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, atlikti veiksmai, buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, duomenų registruose kaupiamos informacijos apie asmenis duomenys, bendradarbiauta su kitais policijos komisariatais ir pagal fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas asmuo, vagystę įvykdęs asmuo buvo atpažintas kaip L. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 127-128).

12. Specialisto išvadoje Nr. G 2095/2023(02) O. V. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, kairės plaštakos IV piršto vidurinės falangos lūžis, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku ir bei aplinkybėmis. Dėl kairės plaštakos IV piršto vidurinės falangos lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 47-48)

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

13. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

14. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, tame tarpe svetimo turto pagrobimas atvirai, daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-91/2013). Slaptajai vagystei perėjus į atvirąją, ji laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti arba išmesti, o paslėpus vėliau galimai tuo turtu naudotis, disponuoti ir valdyti, todėl aplinkybė, kad pagrobtu turtu nebuvo spėta pasinaudoti veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes svarbu ne tai, ar turtu buvo pasinaudota, o tai, kad kaltinamasis turėjo galimybę juo pasinaudoti savo nuožiūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2006).

15. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

16. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. V., padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pasitvirtino visiškai. Kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo prisipažino visiškai tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltę, padarius inkriminuotą nesunkų nusikaltimą ir apysunkį nusikaltimą patvirtino aukščiau nurodyta teismo posėdyje ištirta bylos medžiaga.

17. Pačio kaltinamojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, rašytiniais įrodymais – pareiškimu policijai dėl vagystės, vaizdo įrašais, jų apžiūros protokolu, liudytojos apklausos protokolu, ir kitais teisme ištirtais rašytiniais duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis atvirai pagrobė kaltinime nurodytas prekes – loterijos bilietus, tuo padarė UAB „Express Market” turtinę žalą atviros vagystės atveju 24 eurų. Be to, jis priešindamasis būti sulaikomu apsaugos darbuotojos O. V., tyčia vieną kartą ranka sudavė jai į kairę ranką, padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, kairės plaštakos IV piršto vidurinės falandos lūžį, kas nukentėjusiajai O. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata patvirtina specialisto išvada. Kaip matyti iš bylos medžiagos minėta išvada teismo eksperto atlikta remiantis medicinos dokumentų duomenimis ir pačios nukentėjusios apžiūra, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis.

18. Kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta liudytojos B. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusios O. V. parodymais pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole, specialisto išvada, taip pat jo kaltę dėl atviros vagystės įvykdymo patvirtina apžiūrėti vaizdo įrašai, tarnybinis pranešimas. Šie duomenys tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami L. V. kaltei pagrįsti. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytą pagrobtų daiktų vertę, ją patvirtina bylos medžiaga, tame tarpe UAB „Rimi Lietuva“ pareiškimas, vaizdo medžiaga, apžiūrėta daiktų apžiūros protokolu. Kaltinamasis inkriminuotus veiksmus atliko tyčia, ginčo dėl pagrobto turto vertės, sužalojimų aplinkybių, byloje nėra, jis šias veikas įvykdė suprasdamas savo nusikalstamos veikos pavojingumą ir numatydamas padarinius, o savo tikslo pagrobti svetimą turtą siekė atvirai, stebint parduotuvės, apsaugos darbuotojoms, kaltinamojo veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, kaltinamajam suprantant, kad tokie jo veiksmai yra matomi, tačiau to nepaisant. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

19. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

20. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis L. V. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis), nusikaltimai baigti. Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas/gydytas nuo 2018 m. kovo 1 d., dėl (F19.1) Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas. (t. 2, b. l. 5), tačiau VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1177/2023 nurodyta, kad L. V. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. (t. 2, b. l. 14). Jis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi. L. V. teistas viso 13 kartų, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtinėms teisėms bei interesams, inkriminuotą veiką padarė būdamas teistas 10 kartų, netrukus po realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, yra teisiamas keturioliktą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis, praeityje ne kartą teistas už tapačias veikas nuosavybei, teisiamas keturioliktą kartą, jam ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos bausmės susijusios su laisvės atėmimu, taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, daug kartų baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo tai, kad prieš tai taikytos bausmės rūšys (areštas, laisvės atėmimas su bausmės vykdymo atidėjimu) jam pakankamos įtakos neturėjo.

21. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, nemoka administracinių baudų, švelniausios bausmės rūšys – viešieji darbai ir bauda, netikslingi ir neatitinka veikų pavojingumo bei kaltinamojo neigiamos charakteristikos, tokiomis bausmėmis, įvertinus ankstesnius teistumus, skirtų bausmių efektyvumą, nebus pasiekti bausmės tikslai. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad pagrobto turto vertė yra nedidelė, tačiau vagystė padaryta atvirai, matant pašaliniams asmenims ir kaltinamajam tai ignoruojant, įvertinant ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, vieną lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti būtina skirti griežčiausios pagal savo pobūdį rūšies bausmę - laisvės atėmimą, kadangi tik ją paskyrus bus realizuojami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakaktų. Atsižvelgiant į nusikaltimų padarinius, į pavogto turto nedidelę vertę, į nukentėjusios sveikatos sužalojimo laipsnį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), į tai, kad kaltinamasis nuo pat pradžių pripažino veikas, gailėjosi, į nustatytą kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis darbingo amžiaus, į humaniškumo principą, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, bei tai, kad skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė, kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skiriamų bausmių dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš darytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes.

22. Atsižvelgus į tai, kad bylą nagrinėjant teisme, kaltinamajam prisipažinus inkriminuotas veikas, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės dydis mažinamas vienu trečdaliu.

23. Atsižvelgiant į tai, kad šias veikas kaltinamasis padarė prieš priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu bausmė paskirta šiuo nuosprendžiu apėmimo būdu bendrintina su bausme paskirta pagal 2024 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, kuria buvo subendrintos bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d., 2023 m. gruodžio 4 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. baudžiamuosius įsakymus, skiriant 45 paras arešto, kadangi šiuo nuosprendžiu kaltinamojo padarytos veikos (apysunkis, nesunkus nusikaltimai) savo pavojingumo labai skiriasi nuo bendrintinų baudžiamųjų įsakymų veikų – baudžiamųjų nusižengimų. Į bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal minėtą bendrintiną teismo nutartį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (žr., pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2010, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4-699/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

IV. Dėl civilinių ieškinių

25. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

26. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam L. V. UAB „Rimi Lietuva” byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį 24 eurų sumai turtinei žalai atlyginti, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo (t. 1, b. l. 58). Taip pat byloje Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 1642,61 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 180-188). Be to, Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 117,65 eurų civilinį ieškinį. (t. 1, b. l. 122-124)

27. Kaltinamasis L. V. su jam pareikštais UAB „Rimi Lietuva” ir Kauno teritorinė ligonių kasos civiliniais ieškiniais teismo posėdžio metu sutiko, jų dydžio neginčijo. Kaltinamasis, nors ir sutiko su pateiktu Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškiniu, mano, kad pateiktas ieškinys yra per didelis. Pažymėtina, kad byloje surinkti duomenys ir civilinių ieškovų pateikti dokumentai ir pažymos patvirtina ieškinių žalos sumas. Civiliniuose ieškiniuose detalizuojama kokiu pagrindu jie pareikšti, pareiškime dėl vagystės detalizuojama, kokia turtinė žala padaryta, nurodomos žalos padarymo aplinkybės. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus patikslintame ieškinyje prašant priteisti 1642,61 Eur nurodoma iš ko susideda ši turtinės žalos suma, t. y. už nukentėjusios O. V. laikinąjį nedarbingumą nuo 2023-09-29 iki 2023-11-24 iš VSDFV biudžeto lėšų O. V. buvo išmokėta 1642,61 Eur ligos išmoka.

28. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatos numato tame tarpe ir tai, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso (toliau - CK) nustatyta tvarka. CK 6.290 straipsnis numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, į tai, kad nukentėjusios sužalojimo, dėl kurio ji buvo nedarbinga ir dėl ko jai buvo išmokėtos nedarbingumo valstybinio socialinio draudimo lėšos, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai, priežastis yra būtent kaltinamojo neteisėti veiksmai, todėl VSDFV biudžetui padarytą žalą turi atlyginti dėl nukentėjusios O. V. sužalojimo kaltas asmuo – L. V..

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad civilinių ieškovų prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinių ieškovų patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniams ieškovams buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti, todėl tenkintini visiškai.

V. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

30. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajam L. V. kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymo, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

31. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su parduotuvės pateiktais vaizdo įrašais, saugomas byloje (t. 1, b. l. 75), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.

32. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

33. Teismui pripažinus L. V. kaltu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad šio kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartimi, yra pagrindas spręsti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo klausimą.

34. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2024 m. vasario 9 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam L. V. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 216,67 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

35. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, nenustatyta, kad turi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, turi labai daug nesumokėtų administracinių baudų, į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, į tai, kad jis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę ir šiuo nuosprendžiu jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 216,67 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes paskirtas šiuo nuosprendžiu iš dalies sudėti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir L. V. paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. V. – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu bausmę paskirtą šiuo nuosprendžiu apėmimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal 2024 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, kuria buvo subendrintos bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d., 2023 m. gruodžio 4 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. baudžiamuosius įsakymus, ir L. V. skirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2024 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, kuria buvo subendrintos bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d., 2023 m. gruodžio 4 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. baudžiamuosius įsakymus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

L. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymą panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš L. V. nepriteisti.

Priteisti iš L. V. civilinio ieškovo UAB „Rimi Lietuva” naudai 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš L. V. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 1642,61 Eur (tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt du eurus 61 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš L. V. civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasos naudai 117,65 Eur (šimtą septyniolika eurų 65 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.