Teisora
Registruotis

Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-107-853/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-10
Bylos Nr.
1-107-853/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-7-00002-2025-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
A. N.
Advokatai
Algimantas Ruginis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-107-853/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-7-00002-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.2.19.3.2.1; 2.1.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 10 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aurėjai Lapšytei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui,

kaltinamajam A. N., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, pretendentei į laiduotojas D. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir daro ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), sutinkantis dokumentus gauti el. ryšio priemonėmis – el. paštu: (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. 2024 m. gruodžio 18 d. apie 13.31 val., AB „Regitra“ valdomame automobilyje „KIA CEED“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovinčiame AB „Regitra“ Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Mažeikių padalinio kieme, esančiame, Gamyklos g. 36, Mažeikiai, AB „Regitra“ egzaminuotojui Š. N. informavus, kad neišlaikė praktinio vairavimo egzamino, siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, valstybės tarnautojui AB „Regitra“ egzaminuotojui Š. N. tiesiogiai pasiūlė - 200 eurų kyšį už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą, tai yra, kad šis praktikos egzamino ataskaitoje įrašytų įvertinimą, kad jis vairavimo egzaminą išlaikė.

Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad gruodžio 18 d. nuo 12.00 val. iki 13.00 val., vairavimo instruktoriui Š. N. AB „Regitra“ Mažeikiuose aikštelėje pasiūlė 200 Eur kyšį, už tai, kad instruktorius parašytų jam teigiamą įvertinimą už vairavimo egzaminą. Realiai pinigų nedavė. Jam buvo žinoma, kad vairavimo egzamino automobiliuose yra filmuojama, tačiau kai siūlė kyšį manė, kad nebefilmuojama, nes vairavimo egzaminas jau buvo baigtas. Nuoširdžiai gailisi šitaip pasielgęs.

Teisiamojo posėdžio metu pretendentė į laiduotojas D. S. paaiškino, kad A. N. yra jos sūnus. Palaiko prašymą dėl sūnaus atleidimo pagal laidavimą ją paskiriant laiduotoja, sutinka laiduoti už sūnų ir prašo jos sūnų A. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad ji gali daryti sūnui teigiamą įtaką, jie kartu gyvena, jų ryšys artimas. Patvirtino, jog sūnus yra geras, padeda namuose ir su juo jokių problemų nėra turėjusi. Ji nėra bausta administracine tvarka bei nėra teista. Yra dirbanti, jos gaunamos mėnesinės pajamos apie 800 Eur per mėnesį. Gyvena santuokoje ir turi dar vieną 13 metų sūnų, su kuriuo sūnus A. N. labai gerai sutaria. Patvirtino, jog neturi galimybės sumokėti užstato, kadangi gaunamas atlyginimas nėra didelis, o santaupų neturi. Apie sūnaus veiksmus sužinojo iš karto po įvykio, nes sūnus jai pasisakė. Ji nepateisina tokio sūnaus elgesio ir labai daug apie tai su sūnumi kalbėjosi. Sūnus labai gailėjosi ir gailisi dėl to. Jei būtų žinojusi, ką jis ruošiasi padaryti, tikrai būtų neleidusi jos sūnus būtų tikrai paklausęs. Tikrai sūnus daugiau nedarys jokių nusikalstamų veikų, ji savo teigiamu pavyzdžiu darys teigiamą įtaką sūnui.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. N. kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

2025 m. sausio 3 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate pagal gautą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje AB „Regitra“ Korupcijos prevencijos (atitikties) pareigūno pranešimą, STT registracijos Nr. 5-01-15073, dėl AB „Regitra“ darbuotojui siūlyto kyšio, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalį (b. l. 1-2);

2024 m. gruodžio 18 d. praktikos egzamino ataskaita Nr. 7346810, kurioje nurodyta, kad egzaminuojamasis A. N., egzaminuotojas Š. N., transporto priemonė „KIA CEED“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rezultatas: neišlaikytas (kritinė klaida) (b. l. 7-8);

2025 m. sausio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas įrašas 2024_1218_132758_012B.MP4, kuriame matoma, kad važiuojančio automobilio salone vairuotojo vietoje sėdi vidutinio amžiaus vyriškis su striuke ant kurios užrašas „Regitra“, o šalia priekinėje keleivio sėdynėje sėdi iš ikiteisminio tyrimo pagal asmens atvaizdo fotonuotrauką atpažįstamas A. N. Vaizde matoma data 2024 m. gruodžio 18 d. Automobiliu įvažiuojama į AB „Regitra“, esančios Gamyklos g. 36, Mažeikiai, kiemą. Egzaminuotojas įvardija padarytas praktinio vairavimo egzamino klaidas, dėl kurių jam teko nutraukti egzaminą ir informuoja, kad egzaminas neišlaikytas. A. N. klausia, ar šiandien išeitų perlaikyti egzaminą, egzaminuotojas atsako, kad perlaikyti galima po 7 dienų. 13.31 val. įrašo laiku: A. N.: o gal išeitų kažkaip sumokėti, kad padaryti, kad išlaikyčiau egzaminą, nes jau metus laikau ir neišlaikau. Keliais saugiai važinėčiau. Aš galiu susimokėti. Egzaminuotojas: aš jus įspėju, kad mūsų egzaminas yra filmuojamas. Už tai, kad bandote kažką tartis, viskas bus nufilmuota. A. N.: tai kyšių nepriimat? Egzaminuotojas: nu o kur priima kyšius? A. N.: ne tie laikai, tai neišeis niekaip? Egzaminuotojas: Ne, šiandien egzaminas yra neišlaikytas. A. N.: o pakeist neišeis? Egzaminuotojas: o ką jūs norit pakeist? A. N.: nu aš sumokėčiau Jums pinigus, 200 eurų. Egzaminuotojas: Nu aš jums pasakiau, neleistini veiksmai užtrauks jums nemalonumų. A. N.: nu aš supratau, gerai. Toliau vienas su kitu atsisveikina ir A. N. išlipa iš automobilio (b. l. 53-54);

ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 18 d. duotais liudytojo Š. N. parodymais, kur jis parodė, kad dirba AB „Regitra“ egzaminuotoju ir 2024 m. gruodžio mėnesį, tiksliau datos nepamena, jei neklysta laiku 12.50 val., o gal 13.50 val., buvo vaikinas užsiregistravęs vairavimo egzaminą AB „Regitra“ Vakarų klientų aptarnavimo Mažeikių padalinyje, adresu Gamyklos g. 36, Mažeikiai. Asmuo jauno amžiaus apie 18 metų, jo vardo pavardės nepamena. Asmuo praktinio vairavimo egzaminą laikė su automobiliu „KIA CEED“, valstybinis (duomenys neskelbtini). Asmuo egzaminui registruojasi ir sistema automatiškai priskiria egzaminuotoją. Šiam vaikinui jis buvo priskirtas. Egzaminuotojui nėra žinoma kelintą kartą egzaminą asmuo laiko. Dėl padarytų kelių kritinių klaidų, jis asmenį nušalino nuo egzamino laikymo ir pats parvairavo AB „Regitra“ automobilį į kiemą, asmeniui sėdint keleivio vietoje. Gamyklos g. 36, Mažeikiai, sėdint automobilyje, jis asmenį informavo, kad jis egzamino neišlaikė, aptarė jo padarytas klaidas. Tada vaikinas pasakė, kad jis jam sumokės 200 eurų, už tai, kad įrašytų į praktinio vairavimo egzamino protokolo ataskaitą, kad jis egzaminą išlaikė. Vaikinas pinigų nedavė, tik pasiūlė, kad duos 200 eurų. Jis vaikiną įspėjo, kad automobilyje yra daromas vaizdo garso įrašas, tai yra sakė, kad yra filmuojama, bet jis į tai nesureagavo ir paklausęs, ar kyšių neima, pasiūlė 200 eurų. Po jo pasiūlymo, vėl vaikinui pasakė, kad jo už tai gali laukti nemalonumai, vaikinas nieko nebesakė, atsisveikino ir jis išlipo. Daugiau su tuo vaikinu jokio kontakto neturėjo ir nepamena, kad prieš šį egzaminą būtų buvęs jo egzaminuotoju. Apie jam pasiūlytą kyšį informavo savo vadovybę ir korupcijos prevencijos (atitikties) pareigūną V. Ž. (b. l. 30-32).

BK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-105/2014). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, Nr. 2K-541/2014). Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, vykdant įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Neteisėtas neveikimas kyšininkavimo atveju teismų praktikoje suprantamas kaip sąmoningas susilaikymas nuo veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus, o neteisėtas veikimas – kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir pan.). (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-390/2014, 2K-566/2014 ir kt.).

Pagal teismų praktiką kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais objektyviais įrodymais, paties kaltinamojo parodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamasis A. N. tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui ir taip siekė, kad valstybės tarnautojas atliktų neteisėtą veiksmą, t. y. kad jis, vykdydamas praktinių transporto priemonių valdymo įgūdžių ir gebėjimų egzaminuotojo įgaliojimus, užskaitytų kaip išlaikytą vairavimo egzaminą, kurio jis neišlaikė. Vairavimo klaidų nefiksavimas, praktinio vairavimo egzamino užskaitymas kaip išlaikyto, nors egzaminas neišlaikytas, vertintini kaip neteisėtas veikimas. Asmuo, kuriam A. N. pasiūlė kyšį yra valstybės tarnautojas – AB „Regitra“ specialistas – egzaminuotojas Š. N. A. N. atliktų veiksmų seka: sužinojęs, kad padarė kritinių klaidų, prašė instruktoriaus, kad užskaitytų egzaminą kaip išlaikytą ir būnant automobilyje, visų pirma pasiteiravo dėl galimybės susimokėti, kad būtų išlaikytas egzaminas. Instruktoriui įspėjus, jog egzaminas yra filmuojamas, A. N. pasiteiravo, ar neima kyšių? Instruktoriui išaiškinus, jog niekaip neišeis nieko pakeisti, nes egzaminas neišlaikytas, A. N. vis tiek pasiūlė instruktoriui 200 Eur, po instruktoriaus įspėjimų apie gręsiančią atsakomybę, A. N. išlipo iš automobilio, akivaizdžiai patvirtina ir tiesioginę tyčią pasiūlė valstybės tarnautojui kyšį, siekiant, kad pastarasis atliktų neteisėtą veiksmą - vykdant praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų egzaminuotojo įgaliojimus, užskaitytų vairavimo egzaminą kaip išlaikytą, nors A. N. jo neišlaikė. Taigi kaltinamasis veikė tiesioginės tyčios forma, tai yra atlikdamas inkriminuojamus veiksmus, suvokė jų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamojo A. N. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, požymiai, t. y. byloje įrodyta, kad jis 2024 m. gruodžio 18 d. apie 13.31 val., AB „Regitra“ valdomame automobilyje „KIA CEED“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovinčiame AB „Regitra“ Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Mažeikių padalinio kieme, esančiame, Gamyklos g. 36, Mažeikiai, AB „Regitra“ egzaminuotojui Š. N. informavus, kad neišlaikė praktinio vairavimo egzamino, siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, valstybės tarnautojui AB „Regitra“ egzaminuotojui Š. N. tiesiogiai pasiūlė - 200 eurų kyšį už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą, t. y. kad šis užskaitytų kaip išlaikytą praktinio vairavimo egzaminą, kurio jis neišlaikė.

Laidavimo instituto taikymas

Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. S. prašė perduoti jos sūnų A. N. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija įsigaliojusi iki 2025 m. sausio 31 d.), kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau nėra teistas (b. l. 61), administracine tvarka baustas du kartus, baudos sumokėtos bei baustumas išnykęs (b. l. 63-64). A. N. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nevedęs, turintis pastovią gyvenamąją vietą (b. l. 59), nedirbantis (b. l. 66), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 68). Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, jog A. N. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir nesuteikia pagrindo teigti, jog jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar nusikalsti, o A. N. asmenybės pavojingumas nėra didelis, todėl tokios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.)). Sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, prašančio perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, asmenines savybes ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikusi D. S. yra kaltinamojo A. N. motina (b. l. 104, 105). D. S. neteista (b. l. 111), per penkis metus administracine tvarka nebausta (b. l. 113), yra dirbanti (duomenys neskelbtini) skyriaus globos namuose, gauna pastovias pajamas (b. l. 110), darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 109), lankosi VšĮ Skuodo pirminės sveikatos psichikos centre nuo 2023 m., vartoja vaistus (b. l. 108). Taigi byloje nėra jokių pretendentės į laiduotojas D. S. neigiamai charakterizuojančių duomenų.

D. S. teismo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Nustatytos aplinkybės apie laiduotoją rodo, kad ją su kaltinamuoju sieja artimas ryšys, gyvena kartu (b. l. 106, 107). Pačios laiduotojos paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad D. S. gali daryti savo sūnui A. N. teigiamą įtaką ir jam yra svarbi jo mamos nuomonė. Taigi šiuo metu D. S. charakterizuojantys duomenys, jos požiūris į sūnaus elgesį, bei pačio kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl jo reakcijos į jo veiksmus, rodo, kad D. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir ji gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui A. N., kuris pats labai kritiškai vertina savo poelgį ir vien baudžiamasis procesas, akivaizdu, jau turėjo jam teigiamą poveikį.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti A. N. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį jo motinos D. S. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.)). Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi ir teismo vertinimu D. S. ir yra tas asmuo. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, charakterizuojančias tiek kaltinamąjį, tiek laiduotoją, teismo įsitikinimu, laidavimas be užstato, šiuo atveju leis įgyvendinti pagrindinę laidavimo paskirtį - padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti (BK 40 straipsnio 5 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.)). Netaikius laidavimo instituto šiuo atveju būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Teismas, darydamas išvadą, kad yra pagrindas taikyti laidavimo institutą, įvertina ne tik laiduotojos asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam bet ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, paties kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas daro išvadą, kad laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.).

Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. sausio 13 d. nutartimi kaltinamajam A. N., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskyrė gynėją advokatą Algimantą Ruginį (b. l. 95).

2025 m. vasario 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-01422, kurioje nurodė, jog valstybės naudai priteistina 145,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš A. N. (b. l. 116).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Byloje nustatyta, jog teismas A. N. paskyrė gynėją, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Taigi teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), išlaidas, atsižvelgiant į aktualų teisinį reglamentavimą, t. y., jog nagrinėjant bylą teisme, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, taip pat jog kaltinamasis A. N. niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą byloje nėra, t. y. jo turtinę padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, iš kaltinamojo A. N. nepriteistinos.

Kiti klausimai

Kaltinamajam 2025 m. sausio 10 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-85), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vaizdo ir garso įrašas iš automobilio „KIA CEED“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris įrašyti į 1 CD, esantį voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinas baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313,

nusprendžia:

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti A. N., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl 145,38 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. N. valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 1 (vieną) vienetą CD su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Andželika Butkuvienė