Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, išnagrinėjusi R. R. skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas R. R. prašymas iškelti baudžiamąją bylą R. S., kaltinančiai ją dėl motinos mirties. Prašyme nurodo, jog ji yra šmeižiama, šantažuojama, sekama, apie ją skleidžiama neigiama informacija.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Nukentėjusiojo skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Privataus kaltinimo bylose kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, todėl jo statusas sutapatinamas su kaltintojo statusu, o jo skundo turiniui keliami reikalavimai atitinka kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 4 dalies (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 straipsnio (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 straipsnio 2 ir 3 dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 straipsnio 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo - Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2006, Nr. 7-254) konstatuota, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas. BPK 412 str. apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės - skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir tuo pačiu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas. Taigi, nukentėjusysis privalo skunde nurodyti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Pagal BPK 412 str. skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Pareiškėjos R. R. pareiškimas neatitinka įstatymo reikalavimų, jame nėra nurodytas pateikiamo procesinio dokumento pavadinimas, visiškai nenurodyta nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes, taip pat nenurodyta, kokius padarinius pareiškėjai sukėlė R. S. veiksmai, pagal kokius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius prašoma patraukti ją atsakomybėn. Šie aptarti privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie neleidžia susidaryti išsamaus nusikalstamos veikos vaizdo ir sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, trukdantį pradėti privataus kaltinimo procesą iš esmės.

BPK 412 str. 3 d. numatyta, jog minėtų reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nurodyti skundo surašymo pažeidimai ir trūkumai trukdo pradėti privataus kaltinimo procesą teisme, jų ištaisyti teisme negalima, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėja gali iš naujo kreiptis į teismą su skundu dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka.

Pareiškėjai išaiškintina, kad siekiant tinkamai apginti pažeistas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, ji gali pasinaudoti kvalifikuoto atstovo (advokato) pagalba, o esant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytoms sąlygoms, gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikiamą Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 str., 440 str., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos R. R. pareiškimą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.