- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-171-527/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. K., G. K.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14980-800/2013 pagal pareiškėjos antstolės L. U. D. prašymą suinteresuotiems asmenims G. K., valstybę atstovaujančiai Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, E. K. dėl šalies pakeitimo vykdymo procese ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pareiškėja vykdo 2010-03-29 Kauno miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-9930-717-2010 dėl 5 Lt išieškojimo iš skolininkės L. K. išieškotojo valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai. Skolininkė L. K. 2012-10-02 mirė.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2013-05-09 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu pakeisti vykdymo procese skolininkę L. K., mirusią 2012-10-02, nauju skolininku - L. K. teisių perėmėjais vykdomojoje byloje (b. l. 3). Kauno apylinkės teismas 2013-05-10 nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, pakeitė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0050/10/01700 mirusią skolininkę L. K. nauju skolininku – G. K.. Suinteresuotas asmuo G. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-05-10 nutarties, kurį Kauno apygardos teismas 2013-07-09 nutartimi tenkino iš dalies. Kauno apygardos teismas 2013-07-09 nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2013-05-10 nutartį ir grąžino pareiškėjos prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0050/10/01700 pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodęs, kad byloje nėra duomenų ir nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar kreditorė laikėsi CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos pareigos tinkamai informuoti įpėdinį apie kreditorės reikalavimą. Kauno apygardos teismas taip pat nurodė, kad su atskiruoju skundu buvo pateikti duomenys apie tai, kad L. K. palikimą pagal apyrašą priėmė E. K. (b. l. 18), todėl siekiant nustatyti, ar palikimo priėmėja buvo tinkamai informuota apie kreditorės reikalavimą, būtina nustatyti, ar į turto apyrašą įtraukta antstolės išieškoma skola (b. l. 31–34). Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas negalėjo nustatyti, kadangi byloje nebuvo pateiktas paveldimo turto apyrašas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas, iš naujo spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjos antstolės L. U. D. prašymą tenkino ir pakeitė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0050/10/01700 mirusią skolininkę L. K. nauju skolininku - palikimą priėmusia E. K.. Teismas nustatė, byloje esantis Kauno m. 5-ojo notarų biuro raštas (b. l. 17), vykdomasis pavedimas dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (b. l. 18), liudijimas (b. l. 19) patvirtina, kad po motinos L. K. mirties (2012-10-02) palikimą pagal įstatymą ir turto apyrašą priėmė E. K., o ne G. K.. Pareiškėja antstolė L. U. D. paveldimo turto apyrašą sudarančiai antstolei R. S. pranešė apie vykdymo veiksmų atlikimą vykdant Kauno miesto apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-9930-717-2010 išieškojimo veiksmus dėl 5 Lt išieškojimo iš skolininkės L. K. išieškotojo valstybės naudai. Byloje pateiktas 2013-01-28 sudarytas paveldimo turto apyrašas patvirtina, kad paveldėtoja buvo informuota apie šį skolinį įsipareigojimą, savo parašu patvirtino, jog jai yra žinomi visi palikėjos L. K. skoliniai įsipareigojimai. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, jog palikimą priėmė E. K., o ne G. K., antstolės prašymą tenkino.
II. Atskirojo skundo argumentai
Suinteresuotas asmuo E. K., atstovaujama advokatės Neringos Grubliauskienės, atskiruoju skundu (b. l. 68–70) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-09-23 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjos prašymą atmesti. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis nepagrįsta ir neteisėta.
Teismas, tenkindamas prašymą, neatsižvelgė, kad palikimas priimtas pagal apyrašą. E. K. neginčija, kad ji yra įpėdinė po motinos L. K. mirties. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad palikimas gali būti priimtas keliais būdais: pradėjus turtą faktiškai valdyti, bei paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. E. K. motina L. K. iki mirties turėjo ne tik nekilnojamojo turto, tačiau ir skolų, dėl ko E. K. padavė notarui pareiškimą palikimą priimti pagal apyrašą. Gavęs šį pareiškimą, Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notaras A. R. P. 2012-12-19 išdavė E. K., kaip įpėdinei, vykdomąjį pavedimą Nr. 5-1-1367 dėl turto apyrašo sudarymo, kuris buvo pateiktas antstolei R. S. ir buvo įvykdytas, t. y. 2013-01-28 buvo sudarytas paveldimo turto apyrašas. Suinteresuotas asmuo, kaip įpėdinė, įvykdė visus CK 5.53 straipsnio 4 dalyje jai nustatytus reikalavimus, t. y. pateikė duomenis tiek apie palikėjos turėtą turtą, tiek nurodė visus jai žinomus palikėjos kreditorius ir skolininkus. CK 5.53 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Todėl E. K., priėmusi palikimą pagal turto apyrašą, už palikėjos skolas turi atsakyti tik paveldėtu, tačiau ne asmeniniu turtu. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje šie duomenys neatsispindi, nors teismas nutarties motyvuose ir pamini, kad suinteresuotas asmuo - įpėdinė E. K. palikimą priėmė pagal apyrašą, tačiau teismo nutarties rezoliucinėje dalyje įpėdinės įsipareigojimų apimtis prieš kreditorius nenurodoma, nors, atsižvelgiant į palikimo priėmimo būdą, tokia apimtis teismo priimtoje nutartyje turėjo būti aiškiai nurodyta, nes, nenurodžius tokios apimties, kreditorius įgyja teisę į įpėdinę, kaip į skolininkę, tokioje apimtyje, kurioje buvo skolininkė L. K., kas būtų neteisinga bei prieštarautų materialinėms teisės normoms, reglamentuojančioms palikimo priėmimą pagal apyrašą (CK 5.53 str.), bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Teismų priimamos nutartys turi būti aiškios ir nedviprasmiškos, kad jas vykdant nebūtų galimybių jų interpretuoti suinteresuotoms šalims sau naudinga linkme. Kadangi E. K. palikimą priėmė pagal apyrašą, ji vykdomojoje byloje Nr. 0050/10/01700 gali būti pakeista skolininke tik palikėjos turto apimtyje, t. y. ji už palikėjos skolas neturi atsakyti ir neatsako asmeniniu turtu. Šios aplinkybės nenurodymas leidžia antstoliui vykdyti išieškojimą iš naujosios skolininkės pilna apimtimi, kas neatitiktų CK 1.5 straipsnio, 5.53 straipsnio nuostatų ir pažeistų suinteresuoto asmens E. K. teises ir teisėtus interesus. Todėl 2013-09-23 Kauno apylinkės teismo nutartis keistina dalyje dėl naujosios skolininkės įsipareigojimų prieš kreditorius apimties, t. y. pakeitus skolininkę L. K. į skolininkę E. K. turi būti nustatyta, kad skolininkė E. K. už palikėjos L. K. skolas kreditoriams atsako paveldėtu turtu, t. y. turi būti aiškiai nustatyta naujosios skolininkės atsakomybės prieš kreditorius apimtis.
Teismas neįvertino, kad antstolio pareiškimas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą reikalavimui pareikšti. CK 5.53 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato, kad įpėdinis, įtraukdamas į turto apyrašą palikėjo skolas, įvardija situaciją, kuri jam žinoma, t. y. vykdė įstatymo reikalavimą į turto apyrašą įtraukti visą žinomą palikėjo turtą ir skolas. Tačiau pats skolos įtraukimas į turto apyrašą nereiškia kreditorių įsipareigojimų automatinį perėjimą, t. y. šis įstatymo reikalavimas nurodo, kad palikėjo kreditoriai, sužinoję apie skolininko pasikeitimą, privalo atlikti aktyvius veiksmus įstatymu nustatytuose terminuose, siekdamas ginti savo pažeistą teisę. CK 5.63 straipsnio tvarka turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pareiškėjai apie skolininko mirtį tapo žinoma 2013-01-02, t. y. gavus paklausimais apyrašą sudariusios antstolės su reikalavimu pateikti duomenis apie iš mirusiosios skolininkės vykdomus išieškojimus. Būtent šis terminas turi būti laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuotinas trijų mėnesių terminas kreditoriui kreiptis į įpėdinį ar kitą įstatyme nurodytą subjektą dėl kreditorinio reikalavimo. Nei suinteresuotas asmuo, nei antstolis, vykdantis suinteresuoto asmens prašymu išieškojimą, per nustatytą trijų mėnesių terminą, įpėdiniui reikalavimo nepareiškė, o į teismą dėl skolininko pakeitimo kreipėsi praleidus trijų mėnesių terminą ir neprašo šio termino atnaujinti. Suinteresuotas asmuo yra valstybės institucija, turinti atitinkamos kvalifikacijos darbuotojus, atliekančius atitinkamas funkcijas, o pareiškėja išieškojimo funkciją atlieka pagal savo tiesioginę veiklą. Tiek vienas, tiek kitas turi pareigą elgtis atsakingai ir rūpestingai, laikytis įstatymų reikalavimų, todėl kreipiantis dėl skolininko pakeitimo, pirmiausia turėjo būti realizuota CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga, o tik po to keičiamas skolininkas. To nepadarius, mirusio skolininko pakeitimas į įpėdinį yra negalimas, atitinkamai negali būti patenkintas ir pareiškėjos prašymas.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės L. U. D. kontoroje vykdomas išieškojimas valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai pagal Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą – teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-9930-717/2010 dėl 5 Lt išieškojimo iš skolininkės L. K.. Skolininkė L. K. 2012-10-02 mirė. Antstolė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Kauno apylinkės teismas, atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, jog palikimą priėmė E. K. pagal 2013-01-28 sudarytą paveldimo turto apyrašą, o ne G. K., antstolės prašymą tenkino, mirusią skolininkę L. K. pakeitė nauja skolininke – palikimą priėmusia įpėdine E. K..
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi nei suinteresuotas asmuo – valstybę atstovaujanti Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, nei antstolis, vykdantis suinteresuoto asmens prašymu išieškojimą, per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą įpėdiniui reikalavimo nepareiškė, o į teismą dėl skolininko pakeitimo kreipėsi praleidus trijų mėnesių terminą ir neprašo šio termino atnaujinti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009), tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012), palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011); taip pat šios normos tikslus atitiko turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškotiną išlaikymo skolą, o valstybei pagal tokį apyrašą priėmus palikimą konstatuota, kad kreditorius tinkamai įvykdė įpareigojimą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam skolininko įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).
Pažymėtina, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. K., priimdama palikimą, per notarą sužinojo apie palikėjos turtą ir įsipareigojimus. Antstolė L. U. D. paveldimo turto apyrašą sudarančiai antstolei R. S. pranešė apie vykdymo veiksmų atlikimą vykdant Kauno miesto apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-9930-717-2010 išieškojimo veiksmus dėl 5 Lt išieškojimo iš skolininkės L. K. išieškotojo valstybės naudai. 2013-01-28 sudarytu paveldimo turto apyrašu E. K. buvo informuota apie šį skolinį įsipareigojimą, savo parašu patvirtino, jog jai yra žinomi visi palikėjos L. K. skoliniai įsipareigojimai, todėl darytina išvada, kad įpėdinė E. K. nesusidūrė su būsimų skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema palikimo priėmimo metu. Be to, E. K. yra palikėjos dukra, ji pati pripažįsta, kad motina iki mirties turėjo ne tik nekilnojamojo turto, tačiau ir skolų, dėl ko E. K. padavė notarui pareiškimą palikimą priimti pagal apyrašą, kas taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog E. K. turėjo informaciją apie palikėjos turtą ir įsipareigojimus iki palikimo atsiradimo momento. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pakeisti vykdymo procese skolininkę L. K. nauja skolininke – palikimą priėmusia įpėdine E. K. yra teisėta ir pagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturi teisinės reikšmės apeliantės argumentas, kad pakeitus skolininkę L. K. į skolininkę E. K., nutarties rezoliucinėje dalyje turi būti aiškiai nustatyta naujosios skolininkės atsakomybės prieš kreditorius apimtis. Tai, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, numato CK 5.53 straipsnis, todėl antstolis, vykdantis išieškojimą ir turintis duomenis, jog palikimas priimtas pagal sudarytą turto apyrašą, privalo vadovautis minėtomis įstatymo nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.