Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-03 · Byla Nr. Iv-931-414/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-03
Bylos Nr.
Iv-931-414/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00295-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
ERGO Insuranse SE
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
S. V., T. K.
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-931-414/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00295-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 03 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjo ERGO Insuranse SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą atstovei I. S., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui S. V., nedalyvaujant T. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo ERGO Insuranse SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą prašymą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretieji suinteresuoti asmenys S. V. ir T. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė prašė priteisti iš atsakovo – Kauno miesto savivaldybės 2436,0 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ji paaiškino, kad 2009-12-23 UADB "ERGO Lietuva" sudarė su trečiuoju suinteresuotu asmeniu S. V. transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis VW Golf v/n ERM008. Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2009-12-23 iki 2010-12-22. 2010-04-06 Kauno mieste įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje T. K., vairuodamas paminėtą automobilį, įvažiavo į nepažymėtą ir vandeniu užlietą duobę, esančią Pramonės pr. 37. Eismo įvykio pasėkoje automobilis VW Golf buvo apgadintas. Kauno AVPK Kelių policijos valdyba nustatė, kad vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, o gatvėje esanti duobė nebuvo tinkamai pažymėta. Kadangi automobilis įvykio dieną buvo apdraustas UADB „ERGO Lietuva“ transporto priemonių kasko draudimu, transporto priemonės draudėjo atstovas pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio eismo įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 2436,0 Lt, todėl ADB "ERGO Lietuva“, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo transporto priemonės savininkui 2436,0 Lt draudimo išmoką. Po to, CK 6.263 str., 6.266 str., 6.1015 str. pagrindu dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p. Kauno miesto savivaldybė privalo užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą bei saugaus eismo sąlygas. Iš draudžiamojo įvykio administravimo byloje esančios Kauno AVPK Kelių policijos valdybos 2010-04-06 nutarimo ir jo priedų galima spręsti, kad pagal CK 6.266 str., nustatantį kelių (gatvių) savininkų atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl nekokybiškos gatvių dangos, tinkamas atsakomybės subjektas yra Kauno miesto savivaldybė.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė su skundu nesutiko. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, duobės buvimą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Vien tai, kad policijos pareigūnai fiksavo duobės buvimo faktą, dar nereiškia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Atstovo nuomone, dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliūties. Vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, byloje nėra. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje taip pat nėra. Prie skundo pateiktame Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nutarime užfiksuoti automobilio sugadinimai, tačiau iš žalos sąmatos duomenų matyti, kad buvo atlikta daug daugiau automobilio remonto darbų, nesusijusių su užfiksuotu autoįvykiu. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – S. V. sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. Pareiškėjas subrogacijos (subrogacija – tai subjektų pasikeitimas prievolėje) pagrindu, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio nuostatomis (jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens), reikalauja, kad padarytą turtinę žalą – 2436,0 Lt, įkurią neįskaičiuotas PVM, atlygintų Kauno miesto savivaldybė.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina, kad 2009-12-23 UADB "ERGO Lietuva" sudarė su trečiuoju suinteresuotu asmeniu S. V. transporto priemonių draudimo sutartį (Draudimo liudijimo Nr. 851-0321339). Šia sutartimi buvo apdraustas automobilis VW Golf v/n (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2009-12-23 iki 2010-12-22 (b.l. 20). 2010-04-06 Kauno mieste įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje tretysis suinteresuotas asmuo T. K., vairuodamas paminėtą automobilį, įvažiavo į nepažymėtą ir vandeniu užlietą duobę, esančią ties Pramonės pr. 37. Eismo įvykio pasėkoje automobilis VW Golf buvo apgadintas. Kauno AVPK Kelių policijos valdyba nustatė, kad vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, o gatvėje esanti duobė nebuvo tinkamai pažymėta (b.l. 21-22). Automobilis VW Golf įvykio metu buvo apdraustas UADB „ERGO Lietuva“ Transporto priemonių kasko draudimu, todėl transporto priemonės draudėjo atstovas pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą (b.l. 37). Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimą buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio eismo įvykio metu apgadinto automobilio VW Golf padaryti nuostoliai sudarė 2436,0 Lt (b.l. 35), todėl UADB "ERGO Lietuva“, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo transporto priemonės savininkui 2436,0 Lt draudimo išmoką (b.l. 32). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 3 punktą, administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), t.y. šios kategorijos bylos nagrinėjamos taikant ir civilinės teisės normas.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normose. CK 6.245 - 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, reglamentuojama CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamojoje byloje būtina nustatyti, ar valstybės institucija Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Teismas taip pat pabrėžia, kad Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnyje yra numatytos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos. VSĮ 6 straipsnio 32 punkte, kaip viena iš savivaldybių priskirtųjų savarankiškųjų funkcijų, yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo užtikrinimas. Savivaldybių funkcijos – tai Konstitucijos nustatytos, šio ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos. (VSĮ 3 str. 8 d.). Ši savivaldybės funkcija įtvirtinta ir specialiame įstatyme - Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte, kuriame konstatuota, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. LRV 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. numatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Šios Tvarkos 12 p. numato, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą. Neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, o medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Tvarkos 42 p.). Šiame LRV nutarime taip pat konstatuota, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nurodo, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 straipsnyje apibrėžta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Teismas konstatuoja, kad sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas, atsiranda pagrindas išvadai, jog prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kilęs iš atsakovo veiklos viešojo administravimo srityje (ABTĮ 57 str.).

Taip pat nagrinėjamojoje byloje vertintini ir automobilį vairavusio vairuotojo veiksmai. Teismas konstatuoja, kad administracinėje byloje nėra pakankamo pagrindo objektyvių duomenų išvadai, kad pats tretysis suinteresuotas asmuo, vairavęs transporto priemonę, pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių eismo taisyklų nuostatas (ABTĮ 57 str.). Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, automobilio vairuotojo (trečiojo suinteresuoto asmens) veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Byloje taip pat nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė (arba kelio atkarpa) Pramonės pr. gatvės dalyje, kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta. Tai duoda pagrindą išvadai, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerūpestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimą ginčo situacijoje. Policijos pareigūnai įvykio vietoje betarpiškai apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos išmatavimus, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Šių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina patį eismo įvykio faktą. Proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str., 57 str.). Atsakovo ir jo atstovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl išvadai, jog pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, nėra pagrindo (ABTĮ 57 str.). Duobė, į kurią įvažiavo tretysis suinteresuotas asmuo buvo 0,8 m pločio, 1,6 m ilgio, 0,15 m gylio, apsemta lietaus vandeniu, todėl nurodytos aplinkybės (tamsus paros metas, duobė apsemta lietaus vandeniu) apsunkino vairuotojo galimybę, elgiantis rūpestingai ir apdairiai, pastebėti, sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės.

Kaip jau buvo paminėta, atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar valstybės institucija Kauno miesto savivaldybė, iš kurios neveikimo, pareiškėjas kildina turtinę žalą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiūrą, taisymas, saugos eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3dalis, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Atsakovas įstatymų nustatyta tvarka privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, todėl galėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui. Atsakovo atsiliepimas akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovas iki ginčo kilimo teisme dienos nežinojo apie duobę Pramonės pr. 37, todėl konstatuotina, kad atsakovas nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nežinojo apie duobę, nesiėmė jokių priemonių kelio dangos būklei pataisyti ir suremontuoti. Dėl kelio duobės buvo padaryta žala automobiliui. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl kelių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad už šio įvykio metu patirtą žalą atsako būtent atsakovas – Kauno miesto savivaldybė. Tarp neteisėtų atsakovo Kauno miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovas, kaip Kauno miesto gatvių savininkas, netinkamai prižiūrėjo gatvę, nepažymėjo vietos, kur buvo kelio duobė, įspėjamaisiais ženklais, nesuremontavo gatvės, todėl yra atsakingas už padarytą žalą. Ginčo atveju yra visos trys sąlygos, reikalingos deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnio sąlygas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje; 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 str.). Abejonių, kad pareiškėjas buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, nėra.

Taigi, nagrinėjamu atveju už patirtą žalą atsako būtent atsakovas – Kauno miesto savivaldybė, todėl pareiškėjo reikalavimas, subrogacijos teise, priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės patirtą žalą yra visiškai pagrįstas (CK 6.1015 str. 1 d.). Įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, nenustatyta. Pareiškėjas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę reikalauti iš asmens, atsakingo už atsiradusią žalą, ją atlyginti (CK 6.1015 str.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Atsakovas ginčydamas atsakomybės už patirtą žalą pagrindus, taip pat ginčija ir draudimo išmokos dydžio pagrįstumą.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus detalią apgadinto automobilio VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) apžiūrą buvo surašytas transporto priemonės apžiūros defektų aktas ir užfiksuoti tokie sugadinimai: prakirsta priekinė dešinės pusės padanga, galinėje dešinės pusės padangoje iššokęs gumbas, deformuotas galinis dešinės pusės ratlankis, sulenkta priekinė dešinės pusės svirtis ir priekinis dešinės pusės amortizatorius, priekinė dešinės pusės stebulė, priekinis dešinės pusės guolio korpusas (b.l. 36). Tokie eksperto G. Š. užfiksuoti sugadinimai, išskyrus susijusius su galiniu ratu ir galiniu ratlankiu, atitinka policijos pareigūnų nustatytiems apgadinimams dešiniąjame priekiniame rate (b.l. 24). Teismas sprendžia, jog byloje nepateikta patikimų įrodymų apie tai, jog galinėje dešinės pusės padangoje iššokęs gumbas ir deformuotas galinis dešinės pusės ratlankis susiję su 2010-04-06 eismo įvykiu, todėl šie apgadinimai, kurių vertė 360,0 Lt (b.l. 34), nepagrįstai priskirti sugadinimams, atsiradusiems minėto eismo įvykio metu. Teismas atmeta pareiškėjo atstovės nurodytą aplinkybę, kad ne policijos pareigūnai, o draudimo įmonės specialistai gali nustatyti padarytus transporto priemonės sugadinimus, nes pagal įvykio metu galiojusios Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 88.3 punktą, atvykus į eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, kroviniai, kelias, kelio statiniai arba kitoks turtas, vietą ir įforminant tokio įvykio dokumentus, be 85 punkte nurodytų veiksmų, patruliui būtina apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje ir schemoje aprašyti jų apgadinimus. Teismas sprendžia, jog byloje pateikta eismo įvykio vietos schema, kurioje aprašytos eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės, yra įrodymas, kaip jį apibrėžia ABTĮ 57 straipsnis ir jis vertintinas pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles.

Nustatant sugadinto automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) remonto kaštus buvo vadovaujamasi Susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101 patvirtintomis “Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos” taisyklėmis, įteisinančiomis kompiuterinės duomenų bazės “Audatex” naudojimą. Naudojant “Audatex” kompiuterinę duomenų bazę ekspertas G. Š. apskaičiavo sugadinto automobilio remonto kaštus. Abejoti šio asmens kompetencija nėra jokio pagrindo, nes G. Š. 2000-11-03 suteikta kilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikacija.

Pareiškėjo pateiki įrodymai pagrindė, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, todėl pareiškėjui, kaip UADB "ERGO Lietuva“ teisių perėmėjui, iš atsakovo priteistinas – 2076,0 Lt žalos atlyginimas (2436,0-360,0). Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovas nepateikė.

Be to, pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Taigi, vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, pareiškėjui iš atsakovo – Kauno miesto savivaldybės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-03-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui ERGO Insuranse SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2076,0 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-03-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rimantas Giedraitis