- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- I-4380-811/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02288-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. S-128 (7-88/2017), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 68-44 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. sausio 23 d. pranešimą Nr. (17.16-40) RES-12066 (toliau – Pranešimas).
Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su mokesčių administratoriaus nustatyta jo įsigyto automobilio verte - 17 000 Eur ir teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai įsigytą transporto priemonę apmokestino pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Teigia, kad PVM sumokėjimą patvirtinantys dokumentai buvo kitos valstybės dispozicijoje, kurioje PVM buvo sumokėtas, be to mokesčių administratorius PVM apskaičiavo praėjus 5 metams. Tuo pačiu teigia, kad jam sudėtinga buvo operatyviai pateikti reikiamus dokumentus. Nurodo, kad nagrinėjamuoju atveju pardavėjas pridėjo Vokietijoje taikomą 19 procentų PVM, kuris buvo sumokėtas. Teigia, kad norėdamas įrodyti teisingus faktus, skunde Komisijai nurodė, jog buvo kreiptasi į pardavėją dėl pirktos transporto priemonės dokumentų pateikimo, kurie yra (duomenys neskelbtini), tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, sprendimai priimti skubotai ir yra nepagrįsti. Teigia, jog tik 2017 m. birželio 27 d., t. y. praėjus 21 d. po Komisijos priimto sprendimo) buvo gautas patvirtinimas, jog 2 746,22 Eur PVM už pirktą transporto priemonę Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtas įmonei Vokietijoje. Mano, jog teismui pateikti įrodymai paneigia mokesčių administratoriaus išvadas, kad PVM turėtų būti perskaičiuotas nuo 14 453,78 Eur apmokestinamosios vertės, bet ne nuo 17 000 Eur vertės. Tuo pačiu teigia, kad jam PVM prievolė nustatyta nepagrįstai, nes viso PVM už įsigytą transporto priemonę su Vokietijoje sumokėta suma sudaro 40 procentų (b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovė VMI prie FM atsiliepime nurodė su pareiškėju skundu nesutinkanti, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal 2012 m. gegužės 20 d. pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) pareiškėjas iš Vokietijos įmonės Sixt GmbH & Co Autovermietung už 17 000 Eur įsigijo automobilį Subaru Forester (VIN: (duomenys neskelbtini). Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos elektroninių paslaugų portalo duomenimis, automobilio Subaru Forester rida 2013 m. balandžio 22 d. buvo 10 000 kilometrų, t. y. automobilis buvo nuvažiavęs daugiau kaip 6 000 kilometrų.
Pagal Sutartį ir transporto priemonės registracijos liudijimą, pirmoji automobilio registracijos data 2012 m. sausio 31 d. Todėl vadovaudamasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 16 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1K-066 patvirtintų Transporto priemonių eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijų (toliau - Kriterijai) 2 punktu konstatavo, kad pareiškėjas įsigijo automobilį nepraėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pirmosios registracijos datos iki įsigijimo datos, t. y. naują transporto priemonę.
Pagal PVMĮ 92 straipsnio 8 dalies nuostatas, kai naują transporto priemonę iš kitos valstybės narės įsigyja fizinis asmuo, kuris nėra ir pagal šį Įstatymą neprivalo būti PVM mokėtoju, jis privalo ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po naujos transporto priemonės įsigijimo, 25 dienos pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus dokumentus, susijusius su šiuo sandoriu. Šių dokumentų pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Mokestį už įsigytą iš kitos valstybės narės naują transporto priemonę apskaičiuoja mokesčio administratorius. Mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kurią fizinis asmuo buvo informuotas apie apskaičiuotą mokesčio sumą.
Pagal VMI prie FM viršininko 2004 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. VA-44 patvirtintų Naują transporto priemonę iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigijusio fizinio asmens dokumentų pateikimo ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punkto nuostatas, PVM apskaičiuojamas pagal fizinio asmens pateiktą informaciją (8.1 punktas) arba pagal iš atitinkamas transporto priemones registruojančios institucijos (įmonės) ar iš kitų ES valstybių narių mokesčių administratorių gautą informaciją apie iš kitos ES valstybės narės įsigytas naujas transporto priemones Lietuvoje (8.2 papunktis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė mokesčių administratoriui duomenų apie įsigytą naują transporto priemonę, duomenys gauti iš VĮ „Regitra“.
Mokesčių administratorius įvertino VĮ „Regitra” pateiktą Sutartį, pareiškėjo 2017 m. sausio 11 d. paaiškinimą, 2013 m. balandžio 20 d. transporto priemonės registracijos liudijimą ir konstatavo, kad pareiškėjas iš Vokietijos apmokestinamojo asmens Sixt GmbH & Co Autovermietung įsigijo mokestiniu aspektu naują automobilį Subaru Forester, todėl jam atsirado prievolė mokėti PVM Lietuvoje.
Teigia, kad pagal Direktyvos 2006/112/EB 138 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas, valstybės narės neapmokestina naujos transporto priemonės tiekimo, kai jas pardavėjas arba įsigyjantis asmuo išsiunčia arba išgabena įsigyjančiam asmeniui į paskirties vietą, esančią Bendrijoje, bet ne jų atitinkamoje teritorijoje, apmokestinamiesiems asmenims ar neapmokestinamiesiems juridiniams asmenims, kai šių asmenų prekių įsigijimai Bendrijos viduje nėra PVM objektas pagal 3 straipsnio 1 dalį, ar kitiems neapmokestinamiesiems asmenims, arba tai atliekama pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu. Atsižvelgiant į tai, kad PVM yra Bendrijos mastu harmonizuotas mokestis ir PVM direktyvos nuostatos turi būti taikomos vienodai visoje Bendrijoje, todėl pagal PVM direktyvos nuostatas naujos transporto priemonės įsigijimas turi būti apmokestintas toje valstybėje narėje, kurioje vyksta galutinis automobilio vartojimas, ginčo atveju Lietuvoje, o pardavėjas turėtų neskaičiuoti PVM nuo tokio automobilio pardavimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2017 m. sausio 11 d. paaiškinime nurodė, kad už minėtą automobilį sumokėjo grynais pinigais apie 17 000 Eur. Ar sumokėjus pinigus buvo išduotas mokėjimo dokumentas, neprisimena. Iš pardavėjo Subaru centro gavo tik pirkimo - pardavimo sutartį, turi tik automobilio techninį pasą, jokių kitų dokumentų neturi, todėl pateikti negali. Nagrinėjamu atveju, pirkimo – pardavimo sutartyje PVM neišskirtas, nurodyta tik transporto priemonės kaina - 17 000 Eur, todėl mokesčių administratorius apmokestinamąją vertę nustatė nuo sutartyje nurodytos kainos.
Pareiškėjo pateikė papildomus dokumentus: 2017-06-27 patvirtinimą dėl 2746,22 Eur PVM sumokėjimo Vokietijoje; 2012-08-16 Sąskaitą, kurioje nurodyta kaina 14453,78 Eur, 2746,22 Eur PVM suma.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas iš Vokietijos apmokestinamojo asmens Sixt GmbH & Co Autovermietung, pagal Sutartį už 17 000 Eur įsigijo automobilį Subaru Forester (VIN: (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjo pateiktą 2012 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitą (toliau – Sąskaita) išrašė Autohaus Grau GmbH, sąskaitoje gavėju nurodytas ne pareiškėjas, o A. M.. Be to, sąskaitoje nurodyta 17 200 Eur transporto priemonės kaina (14 453,78 Eur ir 2 746,22 Eur PVM) neatitinka 17 000 Eur Sutartyje nurodytos transporto priemonės kainos. Sutartis sudaryta 2012 m. gegužės 20 d., o sąskaita išrašyta 2012 m. rugpjūčio 16 d., t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pažymi, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 11 d. paaiškinime nurodė, jog automobilį pirko 2012 m. gegužės 20 d.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjas pagal Sutartį 2012 m. gegužės 20 d. iš Vokietijos įmonės Sixt GmbH & Co Autovermietung už 17 000 Eur įsigijo automobilį Subaru Forester, VIN: (duomenys neskelbtini) (Komisijos b. l. 15). Mokesčių administratorius, Iš VĮ „Registrų centras“ gavęs duomenis apie pareiškėjo įsigytą automobilį, nustatė, kad pastarasis įsigijo naują transporto priemonę. Kadangi pagal Sutartį PVM nebuvo išskirtas, nuo 17 000 Eur Sutartyje nurodytos automobilio kainos apskaičiavo pareiškėjui 3 570 Eur mokėtino PVM ir ginčijamu Pranešimu nurodė pareiškėjui jį sumokėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Pranešimo įteikimo (b. l. 18-19).
Pareiškėjas Pranešimą apskundė VMI prie FM, kuri ginčijamu 2017 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 68-44 Pranešimą patvirtino (b. l. 14-17). Nesutikdamas su VMI prie FM 2017 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 68-44, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri 2017 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. S-128 (7-88/2017) pareiškėjo skundą atmetė ir patvirtino VMI prie FM 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 68-44 (b. l. 8-13)
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas įsigijo naujai prilyginamą transporto priemonę. Ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo pareigos mokėti Pranešime nurodytą 3 570 Eur PVM, nes, pareiškėjo teigimu, PVM nuo ginčo automobilio kainos (17 000 Eur) jis yra sumokėjęs Vokietijoje.
Europos sąjungos 2006 m. lapkričio 28 d. direktyvos 2006/112/EB (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodoma, jog PVM objektas yra šie sandoriai, kai prekės įsigyjamos už atlygį Bendrijos viduje, kai jas valstybės narės teritorijoje įsigyja apmokestinamasis asmuo, veikiantis kaip toks, arba neapmokestinamasis juridinis asmuo (i papunktis). Taip pat kai įsigyjamos naujos transporto priemonės – apmokestinamasis asmuo arba neapmokestinamasis juridinis asmuo, kurio kiti įsigijimai nėra PVM objektas pagal 3 straipsnio 1 dalį, arba kitas neapmokestinamasis asmuo (ii papunktis). Direktyvos 138 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad valstybės narės neapmokestina naujų transporto priemonių tiekimo, kai jas pardavėjas arba įsigyjantis asmuo išsiunčia ar išgabena įsigyjančiam asmeniui į paskirties vietą, esančią Bendrijoje, bet ne jų atitinkamoje teritorijoje, apmokestinamiesiems asmenims ar neapmokestinamiesiems juridiniams asmenims, kai šių asmenų prekių įsigijimai Bendrijos viduje nėra PVM objektas pagal 3 straipsnio 1 dalį, ar kitiems neapmokestinamiesiems asmenims, arba tai atliekama pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu.
Pagal PVMĮ 92 straipsnio 8 dalies nuostatas, kai naują transporto priemonę iš kitos valstybės narės įsigyja fizinis asmuo, kuris nėra ir pagal šį Įstatymą neprivalo būti PVM mokėtoju, jis privalo ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po naujos transporto priemonės įsigijimo, 25 dienos pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus dokumentus, susijusius su šiuo sandoriu. Šių dokumentų pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Mokestį už įsigytą iš kitos valstybės narės naują transporto priemonę apskaičiuoja mokesčio administratorius. Mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kurią fizinis asmuo buvo informuotas apie apskaičiuotą mokesčio sumą.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad pagal Direktyvos ir PVMĮ nuostatas nėra skirtumo ar mokesčių mokėtojas įsigyja transporto priemonę Lietuvoje, ar kitoje Bendrijos valstybėje, nes abiem atvejais įsigijus naują transporto priemonę, toks prekių tiekimas bus PVM objektas Lietuvoje. Taigi Vokietijos įmonei Sixt GmbH & Co Autovermietung parduodant pareiškėjui automobilį nebuvo pareigos skaičiuoti PVM, nes automobilis turi būti apmokestinamas Lietuvos Respublikoje.
Kaip matyti iš Sutarties, į perkamo automobilio kainą nebuvo įtrauktas PVM. Pareiškėjas siekdamas pagrįsti PVM sumokėjimo Vokietijoje faktą pateikė Sąskaitą (b. l. 22-25). Iš Sutarties matyti, kad pareiškėjas ginčo automobilį įsigijo iš Vokietijos įmonės Sixt GmbH & Co Autovermietung, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau Sąskaita išrašyta Vokietijos įmonės Autohaus Grau GmbH, esančios (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Sutartį sudarė pareiškėjas, tačiau Sąskaitoje jos gavėju nurodytas kitas asmuo – A. M.. Skiriasi ir šių abiejų dokumentų datos (Sutartyje nurodyta data 2012 m. gegužės 20 d., Sąskaitoje – 2012 m. rugpjūčio 16 d.) bei už transporto priemonę sumokėtos sumos (Sutartyje – 17 000 Eur, Sąskaitoje – 17 200 Eur). Pažymėtina, kad abejonių kelia ir Sąskaitoje nurodyta automobilio rida – 10 389 km, kai Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos elektroninių paslaugų portalo duomenimis, automobilio Subaru Forester rida 2013 m. balandžio 22 d. buvo 10 000 km.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybės, kad PVM jis sumokėjo Vokietijoje. Tuo pačiu teismas sprendžia, kad kadangi pagal PVMĮ 92 straipsnio 8 dalies ir Direktyvos 138 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas, nauja transporto priemonė turi būti apmokestinama tik Lietuvoje, pareiškėjo argumentai dėl Vokietijoje sumokėto PVM nagrinėjamuoju atveju nėra reikšmingi sprendžiant pareiškėjo apmokestinimo klausimą.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad mokesčių administratorius ir Komisija teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.