- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- e2A-79-577/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- D. C., A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „IPF Digital Lietuva“
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. C. ir D. C. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo byloje – UAB „IPF Digital Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. C. ir D. C. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, kad jų santuoka faktiškai jau yra nutrūkusi, galimybių ją išsaugoti nėra; visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus pareiškėjai išsprendė sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino, nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp A. C. ir D. C. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų pateiktą 2022 m. rugpjūčio 22 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
3. Teismas nurodė, kad nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, yra sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai yra veiksnūs, t. y. nustatytos visos sąlygos, kurioms esant santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjų santuoka faktiškai yra iširusi ir nėra galimybių ją išsaugoti. Taip pat nurodyta, jog pareiškėjai turi tris nepilnamečius vaikus, kurių gyvenamąją vietą pareiškėjai prašo nustatyti su vaikų motina A. C., o tėvas D. C. įsipareigoja nepilnamečiams vaikams mokėti išlaikymą – po 180 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja A. C. augina dukrą, kurios biologinis tėvas nėra pareiškėjas. Įvertinęs pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas padarė išvadą, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.53 straipsnio 3-4 dalių reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nei vieno sutuoktinio, nei jų nepilnamečių vaikų, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl ją nusprendė patvirtinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Pareiškėjas D. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad ginčijama teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymą teismui pareiškėjas pasirašė nebūdamas tikras dėl savo apsisprendimo nutraukti santuoką, po to, kai faktiškai buvo išvarytas iš bendrų šeimos namų bei pareiškėjos priverstas sutikti su jos nustatytomis santuokos nutraukimo sąlygomis. Dokumentus pasirašė skubotai, nepasikonsultavęs su advokatu dėl sutartyje reiškiamos valios. Pareiškėjas neturėjo galimybės išsiaiškinti savo teisių santuokos nutraukimo procese, sutarties sukeliamų pasekmių, dokumentus pasirašė neįvertinęs realių nepilnamečių vaikų poreikių ir savo galimybių vykdyti prisiimtą įsipareigojimą kas mėnesį mokėti bendrą 540 Eur išlaikymo sumą.
4.2. Teismas privalo būti aktyvus bei išsiaiškinti, kokie yra vaiko poreikiai, ar vaikas turi kokių nors specialių poreikių, dėl kurių egzistuotų pagrindas nukrypti nuo socialiai priimtino vaiko poreikių patenkinimo lygio. Teismas netyrė realių vaikų poreikių, jų neanalizavo ir nevertino, kadangi dėl išlaikymo dydžio šalys susitarė pačios. Pareiškėjas su vaikais gyveno nuo jų gimimo, todėl jam žinoma, kad vaikams išlaikyti pakanka mažesnės sumos, nei priteista teismo sprendimu. Trims vaikams išlaikyti užtekdavo bendros 1 200 Eur sumos arba kiekvienam vaikui po 400 Eur (maisto poreikiai – 150 Eur, poreikiai aprangai, avalynei – 50 Eur, vaistai, vitaminai – 20 Eur, higienos prekės – 10 Eur, kanceliarinės prekės – 35 Eur, laisvalaikis – 50 Eur, komunalinės išlaidos – 35 Eur, transporto išlaidos – 20 Eur, telefonas, internetas, TV – 15 Eur, kitos išlaidos – 15 Eur). Valstybės mokama išmoka kiekvienam vaikui sudaro 116,76 Eur, todėl visas vienam vaikui reikalingo išlaikymo dydis – 283,24 Eur, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti po 140-150 Eur. Teismo sprendimu iš pareiškėjos priteista 180 Eur suma kiekvienam vaikui yra neteisinga ir nepagrįsta.
4.3. Teismo priteista išlaikymo suma neatitinka pareiškėjo turtinės padėties. Apeliantas turi paveldėto turto (duomenys neskelbtini) r., tačiau jame gyventi negali, nes dirba (duomenys neskelbtini). Jo pajamos yra 1 300-1 400 Eur. Pareiškėjas nuomojasi butą už 180 Eur, patiria kitas išlaidas: elektros energija – 78 Eur, šildymas – 150 Eur, TV, internetas – 15 Eur, mobilus ryšys – 10 Eur, automobilio priežiūra, kuras – 100 Eur, maistas – 150 Eur, buities prekės – 10 Eur, t. y. patiria per mėnesį 740 Eur būtiniausių išlaidų (be išlaidų rūbams, avalynei, kirpyklai, sveikatos priežiūros paslaugoms, vitaminams, vaistams, laisvalaikiui su vaikais). Nugaros skausmas riboja pareiškėjo galimybes dirbti papildomą darbą ir gauti papildomų pajamų.
4.4. Skundžiamu sprendimu vaikams priteistas nepagrįstai didelis išlaikymas, kuris mažintinas iki 150 Eur kiekvienam.
Atsiliepimas
2. Pareiškėja A. C. atsiliepime prašo apelianto D. C. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais bei aplinkybėmis:
Motyvuojamoji dalis
5.1. Pareiškėjas D. C. išreiškė savo valią sudarydamas 2022 m. rugpjūčio 22 d. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri neprieštarauja viešajai tvarkai. Teismas pagristai tenkino pareiškėjų prašymą ir patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
5.2. Šiuo atveju vienam vaikui tenkantis išlaikymo dydis iš pareiškėjo yra mažesnis už orientacinį vieno mėnesio minimalios algos dydį. Vaikai yra mokyklinio amžiaus, juos būtina aprūpinti ne tik kanceliarinėmis ir mokyklinėmis prekėmis, bet ir užtikrinti, jog jie turėtų galimybę išvykti į ekskursiją, užsiimti mėgstama sporto šaka, E. C. ir E. C. yra dvyniai, todėl broliai negali vienas kitam perleisti išaugtų drabužių. Pareiškėja turi daugiau išlaikytinių nei apeliantas.
5.3. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Tai, jog asmuo pasirašo dokumentus į juos neįsigilinęs, reiškia, kad jis pats turi prisiimti tokio neapdairaus elgesio pasekmes. Apeliantas savo parašu patvirtino, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmės jam yra aiškios, suprantamos, atitinka jo norus ir valią, taip pat teisingumo ir protingumo principus.
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
7. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas D. C. pateikė naujus įrodymus, t. y. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, radiologinio tyrimo vertinimo, sąskaitos už elektros energiją kopijas.
8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis bei tėvų pareigomis vaikų atžvilgiu susiję klausimai bei nustatęs, kad naujai teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo (pareiškėjai buvo išsiųsti apelianto procesiniai dokumentai, taigi ji turėjo galimybę su šiais įrodymais susipažinti), priima apeliacinės instancijos teismui teikiamus įrodymus ir vertina juos visų įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo esmės
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta pareiškėjų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta jų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių.
12. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui patenkinus pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu bei patvirtinus jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjas D. C. pateikė apeliacinį skundą, teigdamas, jog nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
14. Nustatyta, jog pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų A. C. ir D. C. 2022 m. rugpjūčio 22 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. punktą – nepilnamečių vaikų O. C., gimusio (duomenys neskelbtini), E. C., gimusio (duomenys neskelbtini), E. C., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui pareiškėjas D. C. teikia po 180 Eur periodinių išmokų išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo, patvirtinančio šią Sutartį, įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
15. Apeliantas teigia, kad buvo spaudžiamas sutuoktinės pasirašyti sutartį, ją pasirašė skubotai, nepasikonsultavęs su advokatu dėl sutartyje reiškiamos valios, neįvertinęs realių vaikų poreikių ir savo galimybių vykdyti prisiimtą įsipareigojimą kas mėnesį mokėti bendrą 540 Eur išlaikymo sumą. Nurodo, kad visas vienam vaikui reikalingo išlaikymo dydis sudaro 283,24 Eur (įvertinus pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamą vaikui išmoką); mano, kad priteista išlaikymo suma neatitinka ir pareiškėjos turtinės padėties. Pasak apelianto, teismo sprendimu vaikams priteistas nepagrįstai didelis išlaikymas, kuris mažintinas iki 150 Eur kiekvienam.
16. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, visų pirma, pažymi, kad apeliantas iš esmės neginčija (nepaneigė), kad prašymo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pasirašymo metu jo valia atitiko pasirašomų dokumentų turinį. Kuo pasireiškė apelianto nurodytas sutuoktinės darytas spaudimas neatskleista, teiginiai, kad pareiškėjas buvo priverstas sutikti su sutuoktinės diktuojamomis santuokos nutraukimo sąlygomis, taip pat nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 pareiškėjai pareiškė, jog sutartis sudaryta laisva valia, nesant jokio neteisėto spaudimo, dėl kurio A. C. ir/ar D. C. būtų priversti šią sutartį sudaryti.
17. Nors apeliantas nurodo, jog dokumentus pasirašė skubotai, nepasikonsultavęs su advokatu, atkreiptinas dėmesys, jog nuo jų pasirašymo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki skundžiamo sprendimo priėmimo 2022 m. spalio 5 d. praėjo daugiau nei mėnuo. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, jog ji sudaroma trimis egzemplioriais – po vieną šalims, vienas pateikiamas teismui. Byloje nėra duomenų, kad pasirašytų dokumentų apeliantas negavo. Pažymėtina, kad prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkrečios sutarties pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sutartį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Apeliantas turėjo suvokti sutarties dalyje dėl vaikų išlaikymo išdėstytas sąlygas, juolab, kad sąlygos dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte yra išdėstytos tiksliai ir aiškiai. Taigi aplinkybės, kad apeliantas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų po dokumentų pasirašymo, leidžia daryti išvadą, jog jų pasirašymo metu sutartis atitiko pareiškėjo valią, o argumentai, kad jis neturėjo galimybės išsiaiškinti savo teisių santuokos nutraukimo procese, sudaromos sutarties sukeliamų pasekmių, yra nepagrįsti. Kokios aplinkybės lėmė kreipimąsi dėl teisinės konsultacijos tik po teismo sprendimo priėmimo apeliantas nenurodė.
18. Apelianto teiginiai, jog dokumentus pasirašė neįvertinęs realių vaikų poreikių ir savo galimybių vykdyti prisiimtą įsipareigojimą kas mėnesį mokėti bendrą 540 Eur išlaikymo sumą, taip pat stokoja pagrįstumo ir yra prieštaringi. Pažymėtina, jog apeliantas pats nurodo, jog jis su vaikais gyveno nuo jų gimimo ir jam žinoma, kad vaikams išlaikyti pakanka mažesnės sumos, nei priteista teismo sprendimu. Be to, apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netyrė bei nevertino realių vaikų poreikių, kadangi dėl išlaikymo dydžio šalys susitarė pačios. Taigi pareiškėjas pripažįsta, jog jam buvo žinoma vaikų poreikiams reikalinga suma, ir kad dėl atitinkamo dydžio teiktino išlaikymo vaikams šalys susitarė.
19. Vien tai, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo apelianto valia dėl dalies sutarties sąlygų - dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio pasikeitė, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
21. Taigi, orientaciniu vaikų išlaikymo dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri teismo sprendimo priėmimo metu atskaičius mokesčius sudarė 533,65 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudarė 730 Eur). Pareiškėjai sutartyje susitarė dėl mažesnės nei pusė minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo vienam vaikui. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga dar padidėjo ir siekia 840 Eur neatskaičius mokesčių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
22. Su apeliaciniu skundu pateikti papildomi dokumentai neįrodo, jog šalių susitarimas akivaizdžiai pažeidžia apelianto teises, t. y. kad sutarta išlaikymo suma neatitinka pareiškėjo turtinės padėties. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad jo vidutinės darbo pajamos siekia 1 505,20 Eur per mėnesį, be to, apeliantas nurodo, jog jis nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto. Argumentais apie sveikatos būklę apeliantas grindžia ribotas galimybes dirbi papildomą darbą bei gauti papildomų pajamų, t. y. ne apskritai galimybę dirbti.
23. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi, teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant (padidinant) teismo priteistą išlaikymo sumą, tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Taigi, iš esmės pasikeitus apelianto turtinei padėčiai ar jo vaikų poreikiams, apeliantas turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo.
24. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.