Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-11-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-23236-775/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-20
Bylos Nr.
2YT-23236-775/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16278-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Pareiškėjas
I. B.
Suinteresuotas asmuo
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-23236-775/2017Proceso Nr. 2-69-3-16278-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Jūratei Verseckienei,nedalyvaujant pareiškėjai I. B. ir suinteresuotam asmeniui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinį faktą, kad po A. V. B. mirties ji priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (b. l. 4–6).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. B.. V. B. motina bei pareiškėjos anyta A. V. B. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 9-ajame notarų biure buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, paliko pareiškėjai. A. V. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Nurodė, kad apie testamentą žinojo, jis yra galiojantis, iki testatorės mirties šis testamentas panaikintas, papildytas ar kitaip pakeistas nebuvo. Nurodė, kad velionės sūnus V. B. apie motinos valią jo sutuoktinei palikti visą turtą bei testamentą taip pat žinojo ir tam neprieštaravo. Paaiškino, jog testatorė gyveno kartu su jos šeima pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu velionės vardu buvo sudarytos kai kurios paslaugų teikimo sutartys, kurias apmoka pareiškėja. Nurodė, jog pareiškėjos ir A. V. B. santykiai buvo geri, jos artimai bendravo. Nurodė, kad pareiškėja su sutuoktiniu visą laiką rūpinosi anyta, ją prižiūrėjo ir tik dėl pablogėjusios jos sveikatos kelias savaites iki mirties velionė praleido slaugos namuose. Po anytos mirties bute liko tik jos asmeniniai daiktai, rūbai, avalynė, dokumentai bei nuotraukos. Pareiškėja į notarą ar teismą nesikreipė, kadangi manė, jog velionė jokio nekilnojamojo ar kito vertingo turto neturi. Paaiškino, kad būtinybė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atsirado po to, kai buvo nuspręsta grąžinti sumažintą pensiją, kurios neišmokėta suma A. V. B. sudaro 909,66 Eur. Nurodė, jog kitų įpėdinių nėra, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatyme numatytą terminą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Pareiškėja I. B. į 2017 m. spalio 31 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai (b. l. 32), byloje yra jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 30), todėl byla nagrinėtina pareiškėjai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. B. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (b. l. 25), nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad apie motinos (duomenys neskelbtini) testamentą, kuriuo ji turtą paliko pareiškėjai, jam buvo žinoma, todėl po motinos mirties į notarą nesikreipė ir jokių kitų veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko.

Suinteresuotas asmuo V. B. į 2017 m. spalio 31 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 31), byloje yra jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 25), todėl byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja I. B. ir V. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), susilaukė dviejų sūnų R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). 1993 m. gruodžio 1 d. A. V. B. išduotas socialinio draudimo pažymėjimas (b. l. 13–17). (duomenys neskelbtini) A. V. B. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, paliko pareiškėjai (b. l. 8). Minėtas testamentas nėra panaikintas ar pakeistas (b. l. 10). A. V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Po A. V. B. mirties niekas į notarą nesikreipė, paveldėjimo bylų užvesta nebuvo (b. l. 18). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius informavo pareiškėją, jog velionei neišmokėta senatvės pensijos suma yra 909,66 Eur (b. l. 19–20). Pareiškėja apmokėdavo velionės vardu ateinančias sąskaitas (b. l. 11).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjos bei suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog I. B. po anytos mirties perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą – perėmė jos asmeninius daiktus, rūbus, avalynę, dokumentus bei nuotraukas, juos tvarkė, išsaugojo, taip pat apmoka mirusiosios vardu sudarytų sutarčių pagrindu pateikiamas sąskaitas, tai yra faktiškai priėmė A. V. B. palikimą. Pažymėtina, jog velionė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 9-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo visą turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, paliko pareiškėjai I. B. (b. l. 8). Velionės sūnus atsiliepime patvirtino, jog apie testamentą žinojo, motina testamentu palikdama turtą jo sutuoktinei taip išreiškė savo valią ir dėl to pareiškėjos sutuoktinis pretenzijų neturi.

Atsižvelgiant į tai ir remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. B. po savo anytos A. V. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

Valstybė šioje byloje patyrė 3,99 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Pareiškimą patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš I. B. valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po A. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,99 Eur (tris eurus 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą

Teisėja Edita Šliumpienė