- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- A-442-3080-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03758-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Respektas“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Jonas Platelis
- Kategorijos
- 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respektas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respektas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-234 patvirtino 2010 m. liepos 15 d. patikrinimo aktą Nr. (2.26)-05-77-33 ir nurodymą pareiškėjui sumokėti 1 436 975 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) bei skyrė pareiškėjui 431 093 Lt PVM baudą.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 69-297 panaikino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-234 dalį dėl 431 093 Lt PVM baudos, o kitą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-234 dalį pakeitė ir vietoje nurodymo pareiškėjui sumokėti 1 436 975 Lt PVM sumažino pareiškėjui grąžintiną PVM 1 436 975 Lt suma.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 69-297 dalį, kuria sumažintas grąžintinas PVM 1 436 975 Lt suma; 2) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-234 dalį, kuria patvirtintas 2010 m. liepos 15 d. patikrinimo aktas Nr. (2.26)-05-77-33; 3) įpareigoti mokesčių administratorių grąžinti pareiškėjui 1 436 975 Lt PVM sumą.
Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Gama“ pardavė jam statinio dalį, esančią Savanorių pr. 18, Vilniuje, ir 2006 m. kovo 6 d. išrašė sąskaitą–faktūrą GAM Nr. 0000001. Vykdydama Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. S-131(7-80/2009), UAB „Gama“ 2009 m. gegužės 20 d. išrašė pareiškėjui kreditinę sąskaitą–faktūrą Nr. 00001 ir PVM sąskaitą–faktūrą GAMA Nr. 20090520, kurioje išskyrė 1 436 974,79 Lt PVM. UAB „Gama“ 2009 m. gegužės 20 d. sąskaitas–faktūras išrašė pagrįstai, nes pasikeitė sandorio aplinkybės, t. y. UAB „Gama“ sutiko su mokesčių administratoriaus nuomone, jog parduotas daiktas yra PVM objektas, todėl jai atsirado pareiga atitinkamai sutvarkyti apskaitą. Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nusprendė, jog UAB „Gama“ neturėjo pagrindo išrašyti 2009 m. gegužės 20 d. kreditinės sąskaitos–faktūros ir PVM sąskaitos–faktūros, ir nepagrįstai nepripažino pareiškėjo teisės į UAB „Gama“ išskirto 1 436 974,79 Lt PVM atskaitą. Mokesčių administratorius padarė išvadą, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas, tačiau tokią išvadą patvirtinančių įrodymų nėra. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kurioje konstatuojama, jog pardavėjas UAB „Gama“ turi pareigą sumokėti pardavimo PVM, tačiau pareiškėjui, esančiam pirkėju ir faktiškai sumokėjusiam atitinkamą PVM sumą pardavėjui, neleidžiama atskaityti PVM. Tokiu būdu PVM objektas yra nepagrįstai apmokestinamas du kartus.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kreditinis apskaitos dokumentas buvo išrašytas nepagrįstai, nes tokiam išrašymui nebuvo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų (nesikeitė prekių vertė, kiekis, nebuvo suteikiamos nuolaidos, prekės nebuvo grąžintos, jų neatsisakyta, nesikeitė pirkėjo mokėtinas atlygis ir pan.). Be to, jei ir būtų sąlygos kreditinio dokumento išrašymui, atsižvelgiant į tai, kad ūkinės operacijos metu buvo išrašyta sąskaita–faktūra, kreditinis dokumentas turėtų būti kreditinė sąskaita–faktūra, o ne PVM sąskaita–faktūra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirminio dokumento išrašymo metu (2006 m. kovo 6 d.) UAB „Gama“ nebuvo įregistruota PVM mokėtoja. Visos šios aplinkybės liudija, kad pareiškėjas negali 2009 m. gegužės 20 d. išrašytoje PVM sąskaitoje–faktūroje išskirto PVM traukti į PVM atskaitą. Pastarasis apskaitos dokumentas išrašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir negali sukelti teisinių pasekmių. Atsakovas nurodė, kad taip pat šiuo atveju pareiškėjas nebuvo sąžiningas, nes žinojo arba turėjo galimybę žinoti, jog UAB „Gama“ nesumokės į biudžetą 2009 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitoje–faktūroje išskirto PVM. UAB „Gama“ 2009 m. gegužės 20 d. (PVM sąskaitos–faktūros išrašymo dieną) buvo iškelta bankroto byla. 2009 m. lapkričio 24 d. buvo nuspręsta UAB „Gama“ likviduoti, o pareiškėjas ginčo PVM sąskaitą–faktūrą įtraukė į apskaitą 2010 m. sausio mėnesį, tai yra jau po to, kai UAB „Gama“ buvo likviduota. Informacija apie bankroto bylos eigą yra vieša, todėl turėjo būti žinoma ir pareiškėjui. Be to, pareiškėjo direktorius paaiškino, kad nesidomėjo, ar UAB „Gama“ sumokėjo PVM. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2010 m. sausio mėnesio PVM deklaracijoje nepagrįstai padidino grąžintiną PVM sumą 1 436 975 Lt, todėl šia suma turi būti mažinamas jam grąžintinas PVM.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad UAB ,,Gama“ 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė pareiškėjui nebaigtą statyti pastatą, esantį Savanorių pr. 18, Vilniuje, ir 2006 m. kovo 6 d. išrašė pareiškėjui sąskaitą–faktūrą GAM Nr. 0000001 dėl 9 000 000 Lt sumos. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės, išnagrinėjusi mokestinį ginčą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-289 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 69-42, 2009 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. S-131(7-80/2009) konstatavo, kad mokesčių administratoriai pagrįstai nuo 2006 m. sausio 27 d. sandoryje nurodytos nebaigtos statybos objekto pardavimo kainos bendrovei ,,Gama“ nurodė sumokėti į biudžetą 1 357 627 Lt PVM (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). UAB ,,Gama“ 2009 m. gegužės 20 d. išrašė pareiškėjui kreditinę sąskaitą–faktūrą Nr. 00001 dėl 9 000 000 Lt sumos už nebaigtos statybos objektą ir PVM sąskaitą–faktūrą GAMA Nr. 20090520 dėl 9 000 000 Lt sumos už nebaigtos statybos objektą, kurioje išskyrė 1 436 974,79 Lt PVM. 2010 m. vasario 25 d. pirminėje PVM deklaracijoje už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. pareiškėjas deklaravo 1 512 451 Lt įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 1 512 451 Lt atskaitomą PVM, 63 242 Lt pardavimo PVM bei nurodė grąžintiną iš biudžeto PVM sumą – 1 449 209 Lt. Tačiau mokesčių administratoriai šioje byloje ginčijamais sprendimais nepripažino pareiškėjo teisės į 2009 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitoje–faktūroje GAMA Nr. 20090520 išskirto 1 436 974,79 Lt PVM atskaitą ir neleido jam atitinkamos PVM sumos susigrąžinti iš biudžeto. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 21, 22 ir 25 punktais, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo išrašyti PVM sąskaitą–faktūrą, nes nesikeitė parduotos prekės vertė arba kiekis, nebuvo suteikta nuolaidų, prekė nebuvo grąžinta, jos nebuvo atsisakyta, nesikeitė mokėtinas atlygis ir pan., anksčiau nebuvo išrašyta PVM sąskaita–faktūra. Be to, UAB „Gama“ jau sandorio sudarymo metu, išrašydama pirminį mokestinį dokumentą ir jame neišskirdama PVM, parodė savo ketinimą pardavimo PVM nemokėti; UAB „Gama“ dėl ginčo sandorio jai apskaičiuoto PVM nesumokėjo ir vėliau; UAB „Gama“ 2009 m. gegužės 20 d. (PVM sąskaitos–faktūros išrašymo dieną) buvo iškelta bankroto byla, o 2009 m. lapkričio 24 d. nuspręsta šią bendrovę likviduoti; ginčo PVM sąskaitą–faktūrą pareiškėjas įtraukė į apskaitą tik 2010 m. sausio mėnesį, tai yra jau po to, kai UAB „Gama“ buvo likviduota. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas turėjo galimybę žinoti ir faktiškai žinojo apie kontrahento (UAB „Gama“) nesąžiningumą, todėl prarado teisę į PVM atskaitą. Teismas nurodė, kad UAB „Gama“ ar pareiškėjo neįsiregistravimas PVM mokėtojais neturėtų daryti įtakos pareiškėjo teisės į PVM atskaitą atsiradimui (Europos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Nr. C-385/09), tačiau pareiškėjas šiuo atveju netenkina kitų (prieš tai nurodytų) sąlygų teisei į PVM atskaitą atsirasti.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti jo skundo reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nes jame apsiribota mokesčių administratoriaus argumentų perrašymu, o pareiškėjo atsikirtimai liko visiškai neįvertinti. Be to, teismas sprendimą priėmė net neanalizavęs vieno svarbiausių dokumentų – 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties. Pareiškėjo prašymas išreikalauti šį dokumentą buvo nemotyvuotai atmestas. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Gama“ pagrįstai jam išrašė kreditinę sąskaitą–faktūrą ir PVM sąskaitą–faktūrą. Toks atitinkamų pakeitimų įforminimas buvo objektyviai sąlygotas pačių mokesčių administratorių sprendimų, kuriais nustatyta, kad 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas PVM objektas, o šio objekto kainos dalis apima PVM. Pirkėjo teisė atskaityti PVM yra absoliuti ir negali būti paneigta remiantis ūkinės operacijos įforminimo trūkumais. Pareiškėjas nurodo, kad šioje byloje neįrodyta, kad jis buvo nesąžiningas ir žinojo ar turėjo žinoti apie galimą UAB „Gama“ veiklos neteisėtumą, susijusį su sukčiavimu arba kita neteisėta veikla PVM prievolių vykdymo srityje. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas tik hipotetinėmis pareiškėjo nesąžiningumo prielaidomis. Dar 2006 metais pagal 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjas atsiskaitė už PVM objektu laikytiną statinio dalį, o jo atsiskaitymas apėmė visus pardavėjo UAB „Gama“ mokėtinus mokesčius, įskaitant ir PVM (jei toks taikytinas). Pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad UAB „Gama“ nesumokės PVM ar kitų mokesčių nuo įvykdytos ūkinės operacijos. Teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga sutarties šaliai domėtis, ar kita šalis įvykdys valstybei mokestines prievoles. Bankroto bylos iškėlimo faktas pats savaime nėra nesąžiningumo įrodymas. 2009 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitos - faktūros išrašymo dieną nutartis dėl UAB „Gama“ bankroto bylos iškėlimo iš viso nebuvo įsiteisėjusi, o ir pačios bankroto bylos iškėlimas dar nereiškė, kad PVM nebus sumokėtas, nes tai priklauso nuo bankroto bylos eigos. Pareiškėjas neprivalėjo domėtis po sandorio UAB „Gama“ atliktais veiksmais ir bankroto bylos eiga. Nesąžiningumo įrodymas galėtų būti tik tos aplinkybės, kurios patvirtintų, jog pareiškėjas dar iki vykdant ūkinę operaciją ar jos metu žinojo ar turėjo žinoti apie UAB „Gama“ ketinimus nesumokėti PVM ar kitų mokesčių. Tuo tarpu tokios aplinkybės šiuo atveju nėra nustatytos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju 2009 m. gegužės 20 d. kreditinė sąskaita– faktūra ir PVM sąskaita–faktūra negalėjo būti išrašytos, nes nebuvo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų kreditinio apskaitos dokumento išrašymui (nesikeitė prekių vertė, kiekis, prekės nebuvo grąžintos, jų nebuvo atsisakyta, nesikeitė pirkėjo mokėtinas atlygis ir pan.). Be to, jei ir būtų sąlygos kreditinio dokumento išrašymui, atsižvelgiant į tai, kad ūkinės operacijos metu buvo išrašyta sąskaita–faktūra, kreditinis dokumentas turėtų būti kreditinė sąskaita–faktūra, o ne PVM sąskaita–faktūra (Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 25 punktas). Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neturi teisės 2009 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitoje–faktūroje išskirto PVM traukti į PVM atskaitą, nes šis apskaitos dokumentas išrašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir negali sukelti teisinių pasekmių. Be to, pareiškėjo teisę į PVM atskaitą paneigia ir nustatytas jo nesąžiningumas. Patikrinimo metu surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas žinojo arba turėjo galimybę žinoti, jog UAB „Gama“ nesumokės į biudžetą ginčo PVM sąskaitoje–faktūroje išskirto PVM.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pareiškėjas turi teisę į PVM atskaitą pagal UAB „Gama“ jam išrašytą 2009 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą–faktūrą GAMA Nr. 20090520. Iš bylos matyti, kad šis apskaitos dokumentas buvo išrašytas kaip kreditinis apskaitos dokumentas 2006 m. kovo 6 d. sąskaita–faktūra GAM Nr. 0000001 įformintai nebaigtos statybos pardavimo ūkinei operacijai (b. l. 128, 132, 133).
2009 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitos–faktūros GAMA Nr. 20090520 išrašymo metu galiojusios redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalis numatė, kad kreditinis dokumentas išrašomas tuo atveju, jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis.
Nagrinėjamu atveju mokėtino atlygio pasikeitimų neįvyko, nes 2009 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitoje–faktūroje GAMA Nr. 20090520 nurodyta ta pati pareiškėjo pardavėjui mokėtina suma kaip ir 2006 m. kovo 6 d. sąskaitoje–faktūroje GAM Nr. 0000001 (9 000 000 Lt). Todėl nebuvo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo išrašyti kaip kreditinį dokumentą 2009 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą–faktūrą GAMA Nr. 20090520 ir pareiškėjas negali remtis šiuo apskaitos dokumentu, grįsdamas savo teisę į PVM atskaitą.
Iš 2009 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitos–faktūros GAMA Nr. 20090520 turinio matyti, kad joje padaryto pakeitimo esmė yra ta, jog 2006 m. kovo 6 d. sąskaitoje–faktūroje GAM Nr. 0000001 nurodytas mokėtinas 9 000 000 Lt atlygis yra išskaidytas į 7 563 025,21 Lt sumą ir nuo jos apskaičiuotą 19 procentų PVM sumą – 1 436 974,79 Lt. Tačiau šis pakeitimas yra padarytas vien tik formaliai ir nėra pagrįstas jokiais realiai įvykusiais 2006 metais vykdytos ūkinės operacijos pasikeitimais, todėl jis negali būti laikomas pagrindu kreditinio dokumento išrašymui Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalies prasme.
Pareiškėjas aiškina, kad kreditinis dokumentas buvo išrašytas mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimų, kuriais bendrovei „Gama“ buvo nurodyta sumokėti pardavimo PVM nuo 2006 m. kovo 6 d. sąskaita–faktūra GAM Nr. 0000001 įformintos ūkinės operacijos, pagrindu. Tačiau, taip grindžiant kreditinio dokumento išrašymą, pareiškėjo pardavėjui mokėtinas pirkimo PVM turėtų būti apskaičiuojamas nuo 9 000 000 Lt, o ne nuo 2009 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitoje–faktūroje GAMA Nr. 20090520 PVM nurodytos 7 563 025,21 Lt sumos ir pareiškėjas tuomet turėtų papildomai sumokėti pardavėjui atitinkamą pirkimo PVM sumą. Iš dėl UAB „Gama“ priimtų Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-289, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 69-42 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. S-131(7-80/2009) (prijungtos administracinės bylos Nr. I-2015-789/2009 b. l. 9-27) matyti, kad juose konstatuota, jog 2006 m. kovo 6 d. sąskaitoje–faktūroje GAM Nr. 0000001 nurodyta 9 000 000 Lt kaina yra be PVM, o bendrovei „Gama“ duotas nurodymas sumokėti PVM, kuris Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka apskaičiuotas būtent nuo 9 000 000 Lt sumos. Todėl šiuo atveju 2009 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitos–faktūros GAMA Nr. 20090520 išrašymas negali būti grindžiamas pareiškėjo minimais mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimais dėl UAB „Gama“.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad, vertinant ginčo kreditinį dokumentą (2009 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą–faktūrą GAMA Nr. 20090520) ir jame atliktą PVM išskyrimą 9 000 000 Lt sumoje, reikia atsižvelgti į tarp jo ir UAB „Gama“ sudarytos 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Šios sutarties nuorašą pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui, o jo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje konkrečiai rėmėsi minėtos sutarties 2.8 punktu, teigiančiu, jog visi pardavėjo (UAB „Gama“) mokami mokesčiai, įskaitant pajamų, pridėtinės vertės ir kitus, susiję su atitinkamo turto pardavimu, yra besąlygiškai įtraukti (įskaičiuoti) į turto pardavimo kainą. Tačiau ši sutarties sąlyga nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog minėta 9 000 000 Lt suma apima ir pirkimo PVM. Tokia sąlyga iš esmės išreiškia tik bendro pobūdžio standartinę formuluotę, rodančią, jog pirkėjas neturi mokėti pardavėjui papildomų mokėjimų prie kainos, susijusių su mokesčiais, tačiau ji neatskleidžia, kokie konkretūs mokesčiai yra mokami dėl parduodamo konkretaus turto. Konkrečius valstybei mokamus mokesčius parodo sudaromi apskaitos dokumentai, o nagrinėjamu atveju išrašyta 2006 m. kovo 6 d. sąskaita–faktūra GAM Nr. 0000001 liudija, kad PVM dėl ginčo turto pardavimo nebuvo ketinama mokėti ir kad joje nurodyta 9 000 000 Lt suma yra kaina be PVM (tą pripažino ir mokesčių administratoriai bei Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės savo sprendimuose dėl UAB „Gama“).
Dėl išdėstytų argumentų tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.