Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-33-491/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-04
Bylos Nr.
1S-33-491/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Nuteistasis
S. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-33-491/2023Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 15 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Paskutinį kartą S. J. nuteistas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta (kartu su dalimi jo neatliktos bausmės, paskirtos Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 30 d. nuosprendžiu) bausme – laisvės atėmimu 5 metams 4 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės pradžia jam skaičiuojama nuo 2018 m. spalio 29 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 19 d. Pusę paskirtos bausmės jis atliko 2021 m. balandžio 19 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, pagal kurį nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jo elgesys bausmės atlikimo metu (dirba, laikosi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, 16 kartų paskatintas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse), apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai (turi patvirtintą gyvenamąją vietą; motyvuotas užsiimti darbine veikla, turi darbo pasiūlymą; įgytos profesinės kvalifikacijos; ryšių su artimaisiais palaikymas; priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą) ir kitos reikšmingos aplinkybės (atlikdamas bausmę Panevėžio kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, režimo reikalavimų nepažeidė, dirba, paskirtas lengvajai nuteistųjų grupei, nuteistajam suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus, pažeidimų nenustatyta) sudaro pagrindą manyti, kad S. J. laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, kad nors nuteistojo S. J. elgesys bausmės atlikimo įstaigoje keičiasi teigiama linkme (jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose ir kt.), tačiau jo ankstesnis teistumas, nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas rodo jo polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, jog būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo resocializacijos procesas turi būti tęsiamas.

Šalies argumentai

4. Skundu nuteistasis S. J. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam taikymo. Skunde jis nurodo, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siejamas tik su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, t. y. vertinamos jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pernelyg sureikšmino nusikalstamų veikų, už kurias jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį bei pavojingumą. Šios aplinkybės jau buvo įvertintos jam paskiriant bausmę. Teismas nepakankamai įsigilino į jo elgesį bausmės atlikimo įstaigoje bei padarė nepagrįstą išvadą, kad jo teigiamą elgesį šiuo metu lemia struktūruota aplinka, o ne jo noras gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir būdais. Nuteistasis teigia, kad bausmės atlikimo metu dirbo ir mokėsi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, įgijo kelias specialybes, buvo daug kartų skatintas ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas. Todėl jo aktyvus dalyvavimas įvairiose programose, konkrečių ateities planų bei žingsnių jiems pasiekti nusistatymas, apsauginių, riziką mažinančių veiksnių buvimas, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jį apibūdina teigiamai ir rodo jo pastangas keisti gyvenimo būdą, pasiryžimą gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nenusikalsti. Visa tai sudaro pagrindą jam taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo įstaigos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas tenkinamas.

7. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas nesutiko su Komisijos išvada, kad lygtinai paleidus į laisvę S. J., jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, ir nurodė tokius esminius motyvus: 1) vien tai, kad S. J. tinkamai atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, nesudaro pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos; 2) nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesyje išlieka tokiam elgesiui įtaką darantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos jis dar gali mažinti; 3) šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų, nesunkų ir du sunkius nusikaltimus, pastaruosius jis padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu, kas rodo, jog iš ankstesnio savo nusikalstamo elgesio jis jokių išvadų nebuvo padaręs; 4) nuteistojo neatliktos bausmės dalis visų nurodytų aplinkybių visumoje nesudaro pagrindo teigti, kad jo resocializacijos procesas pasiekė savo tikslus ir jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų bei daugiau nebenusikals.

8. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, susipažinęs su nuteistojo S. J. asmens byla, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais bei skundo argumentais, sprendžia, kad nors teismas iš esmės vertino visas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui svarbias bei reikšmingas aplinkybes, tačiau pernelyg sureikšmino nuteistojo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jam likusios neatliktos bausmės dalį, savaip interpretavo nuteistojo nepakankamus veiksmus mažinant pakartotiniam nusikalstamam elgesiui įtaką darančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, kas neleido visapusiškai įvertinti S. J. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumos. Priešingai nei sprendė apylinkės teismas, yra sąlygos taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi šiuo metu jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu jiems paskirta bausmė viršija 4 metus, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

10. Svarstydamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, jog nuteistasis atliko privalomą BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos bausmės dalį, kadangi įstatymu numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik formalusis pagrindas, kuriam esant galima taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Taip pat turi būti nustatytas ir materialusis pagrindas, t. y. teismo išvada, kad nuteistojo resocializacijos procesą įmanoma toliau tęsti jo neizoliuojant nuo visuomenės. Ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas turi spręsti tik visapusiškai įvertinęs jo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą bei kitas svarbias aplinkybes.

11. Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įvertino nuteistojo dinaminius kriminogeninius veiksnius jo apsauginių riziką mažinančių veiksnių visumoje, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nors apylinkės teismas Komisijos nutarimo netvirtino, tačiau atsižvelgiant į S. J. charakterizuojančių duomenų visumą, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su Komisijos išvada taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pažymėtina ir tai, kad nors teismas nėra saistomas Komisijos sprendimo taikyti ar netaikyti lygtinio paleidimo institutą, tačiau yra svarbu, jog Komisijos sprendimą taikyti lygtinį paleidimą S. J. Komisijos nariai priėmė vienbalsiai – visi šeši nariai balsavo už lygtinio paleidimo taikymą šiam nuteistajam.

12. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nuteistasis S. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nužudymą bei neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą (už kuriuos buvo nuteistas ankstesniu nuosprendžiu) ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (nuteistas už 2 tokius epizodus, kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje). Beje, ankstesnes nusikalstamas veikas S. J. padarė veikdamas bendrai su kitais asmenimis bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, akcentavo nuteistojo teistumo istoriją, kad nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, jis padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad šios aplinkybės rodo, jog resocializacijos procesas nuteistajam kol kas yra nepakankamas ir jis toliau turi būti tęsiamas laisvės atėmimo bausmės vietų įstaigoje. Čia pažymėtina, kad S. J. teistumas priskiriamas prie jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui įtaką darančių statinių kriminogeninių veiksnių, kurių jis savo elgesiu šiuo metu nebegali pakeisti. Taigi, didžiąja dalimi tik šis motyvas negali lemti sprendimo netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors ankstesnes nusikalstamas veikas (nužudymą ir neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą) S. J. padarė veikdamas bendrai su kitais asmenimis, t. y. neigiamą poveikį darančios grupės, šiuo metu jis yra atsiribojęs nuo asocialių grupių, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų taisyklių. Tai leidžia manyti, kad jis pasimokė iš ankstesnių gyvenimo įvykių, daro išvadas ir stengiasi elgesį keisti tinkama linkme. Be to, iš esmės teigiamai vertinamas ir nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą. Kaip minėta, pastarąsias nusikalstamas veikas S. J. padarė būdamas neblaivus, kas neabejotinai turėjo įtakos jų padarymui. Tačiau byloje nėra duomenų, kad anksčiau nuteistasis turėjo išskirtinių problemų dėl alkoholio vartojimo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, kaip rizikos veiksnys, šiuo metu nėra aktualus, kadangi nuteistasis yra motyvuotas alkoholio vartojimo atsisakyti. Tai patvirtina duomenys apie nuteistojo dalyvavimą su alkoholio vartojimo prevencija susijusiuose pozityvaus užimtumo, edukacinėse programose, Anoniminių alkoholikų susirinkimuose.

13. Bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis laikėsi įstaigoje nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų, nuosekliai laikėsi nustatytos tvarkos, todėl per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nė karto nebuvo svarstytas drausminėje komisijoje ar baustas drausminėmis nuobaudomis, nė karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad S. J. už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose (laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d.) skatintas 16 kartų. Jam skirtos paskatinimo priemonės – padėkos, perkėlimas į lengvąją nuteistųjų grupę, didžiausios apsipirkimo sumos padidinimai 1 BSI dydžio suma, trumpalaikės išvykos į namus, suteikta nemokamų atostogų parvykti į namus. Dėl visų šių nuteistojo išvykų iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Nuo 2022 m. gruodžio 22 d. S. J. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, t. y. Panevėžio pusiaukelės namuose. Nors apylinkės teismas vertino aplinkybes, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo daug kartų skatintas, tačiau nurodė, jog tinkamas elgesys atliekant bausmę yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens pareiga. Apylinkės teismo vertinimu, teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys bylos duomenys nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tačiau apygardos teismas su tokia apylinkės teismo išvada dėl nuteistojo S. J. sutikti neturi pagrindo. S. J. elgesys bausmės atlikimo metu, o taip pat ir jo perkėlimas į Panevėžio pusiaukelės namus, išvykų be sargybos ar be palydos suteikimas ir kitos anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis yra vertas jam tokiu būdu išreikšto pasitikėjimo, juo nepiktnaudžiauja ir rodo, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad S. J., prieš padarydamas nusikalstamas veikas, turėjo oficialų darbą, iš esmės gaudavo pastovias pajamas, o bausmės atlikimo metu visada dirbo, mokėsi bei įgijo kelias specialybes. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, jog šios aplinkybės, nors ir buvo apylinkės teismo paminėtos, tačiau liko nepakankamai įvertintos. Apygardos teismo nuomone, sėkmingai probacijai nuteistojo darbinė motyvacija turi reikšmingos įtakos. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. J. bausmės atlikimo metu buvo motyvuotas mokytis ir užsiimti darbine veikla, kadangi iš esmės nuolat dirbo ir mokėsi: tiek ankstesnės, tiek dabartinės bausmės atlikimo metu visada dirbo (duomenys neskeltini); 2021 m. balandžio 21 d. buvo įdarbintas ūkio aptarnavimo brigadoje; atvykęs į Panevėžio kalėjimo atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą, intensyviai ieškojosi darbo bei savarankiškai įsidarbino – nuo 2023 m. sausio 11 d. dirba (duomenys neskeltini); atlikęs bausmę planuoja dirbti (duomenys neskeltini) pareigose, yra pateikęs tai patvirtinančią pažymą; bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo suvirintojo, odinių gaminių gamintojo, siuvinių gamintojo bei baldų apmušėjo specialybes, šiuo metu mokosi pagal plytelių klojėjo mokymų programą. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima ir tai, kad nuteistasis turi pakankamai aukštą motyvaciją darbui, o anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis turi nusistatęs konkrečius ateities planus. Visa tai, kartu su aplinkybe, jog nuteistasis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju vyktų gyventi su buvusia žmona bei judviejų vaiku (gautas teigiamas atsakymas dėl gyvenamosios vietos), t. y. turėtų gyvenamąją vietą, neabejotinai sustiprina sėkmingesnę nuteistojo integraciją į visuomenę.

15. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, pernelyg sureikšmino nuteistajam S. J. likusią neatliktą bausmės dalį, nurodydamas, kad ji neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo resocializacijos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina, kad neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo taikymo ar jo netaikymo sąlyga, o ši aplinkybė gali būti vertinama tik visų asmens bylos duomenų visumoje. Kartu apygardos teismas pažymi, kad skiriant laisvės atėmimo bausmę S. J., jau buvo atsižvelgta į jo padarytų veikų pavojingumą ir sunkumą. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti. Nagrinėjamu atveju S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. spalio 29 d., o bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 19 d. Nuteistasis 2021 m. balandžio 19 d. atliko pusę jam paskirtos bausmės. Taigi, likusi jo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis sudaro mažiau nei 11 mėnesių. Atsižvelgus bei įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias su nuteistojo S. J. elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (elgiasi itin pavyzdingai), teigiamais jo asmenybės pokyčiais, akivaizdžia pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (nuolat mokosi, dirba ir yra motyvuotas dirbti toliau, laisvės atėmimo vietų įstaigoje vengia bet kokių situacijų, kurios suteiktų galimybę nusikalsti, bei destruktyvių nuteistųjų grupių, stebimas itin disciplinuotas jo elgesys, nenustatyta jokių pažeidimų išvykų ar atostogų metu, geba analizuoti savo elgesio pasekmes), taip pat jo pakartotinio nusikalstamo elgesio žemą riziką (tokia išlieka nuo 2020 m. rugsėjo 25 d.), darytina išvada, kad neatlikta bausmės dalis šiuo metu jau leidžia manyti, kad bausmės, paskirtos S. J., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės.

16. Akcentuotina ir tai, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nereiškia, kad jis besąlygiškai yra atleidžiamas nuo jam paskirtos bausmės. S. J. pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas būtų svarstomas jo grąžinimo atlikti likusią bausmės dalį įstaigoje klausimas. Probacijos tarnybos pareigūnai ne tik kontroliuoja nuteistajam nustatytų įpareigojimų laikymąsi, tačiau taiko ir įvairias reabilitacijos priemones, padedančias lygtinai paleistam asmeniui integruotis į visuomenę ir tapti socialiai atsakingu žmogumi.

17. Apibendrindamas visa tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės vietų įstaigos, visumą ir nepagrįstai, daugiau deklaratyviais teiginiais nei objektyviais faktais, atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Apygardos teismo nuomone, lygtinai paleidus S. J. bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas dėl S. J. lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą patvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime 2023 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskeltini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. J.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus