Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiajam tyrėjui V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. N. (toliau – ir Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 – ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjos T. G. 2016 m. liepos 27 d. nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10-AT1-6302 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3–ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir institucija, priėmusi nutarimą) tyrėja T. G., patikrinusi medžiagą, registruotą 2016 m. liepos 4 d. Nr. 10-AP-9540 pagal D. N. ir I. V. pareiškimą, 2016 m. liepos 27 d. priėmė nutarimą Nr. 10-AT1-6302 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (toliau – ir Nutarimas), kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu (kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties) nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 50 straipsnį bei ATPK 188 straipsnį.

Nutarime nurodyta, kad iš byloje surinktos medžiagos: 2016 m. liepos 4 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate registruoto D. N. bei I. V. pareiškimo turinio, 2016 m. liepos 13 d. V. N. paaiškinimo, Statinių priežiūros vadybininko M. K. kartu su Statybos techninės priežiūros specialiste E. M., apžiūrėjusių daugiaaukštį gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 13 d. surašyto UAB „ADMI“ defektinio akto, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyr. specialisto M. D. ir statinių priežiūros vadybininkės V. G., 2015 m. lapkričio 17 d. atliekamo statinio (daugiaaukščio gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A32-3868/15(2.9.2.8-UK9), matyti, jog šiuo atveju negauta objektyvių duomenų, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas numatytas ATPK 188 straipsnyje „Savavaldžiavimas“, kadangi asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisė pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti pripažinta, kai ištyrus tyrimo metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kadangi tyrimo metu negauta vienareikšmių, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad V. N. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 188 straipsnyje ir ATPK 50 straipsnyje „Smulkusis svetimo turto pagrobimas“, todėl, vadovaujantis principu, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju negauta objektyvių duomenų, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas numatytas ATPK 188 straipsnyje „Savavaldžiavimas“ ir 50 straipsnyje „Smulkusis svetimo turto pagrobimas“, todėl administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukta.

D. N. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 10-AT1-6302 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, ir perduoti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui išnagrinėti iš naujo. Skundą motyvuoja tuo, kad daugiabučiame gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos, kaip ir kiti bendraturčiai, naudojosi bendrais kiemo pusės išoriniais laiptais, iš laiptinės patekdavo į butus ir rūsio patalpas. Laiptai buvo betoniniai su 2011 m. suformuotu stogeliu ir turėklais. Išoriniais laiptais gyventojai buvo patenkinti, atsižvelgiant ir į tai, kad neseniai buvo suformuotas stogelis, apsaugantis juos nuo kritulių ir apledėjimo. 2013 m. kovo 31 d. UAB „Castrade service“ daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo 2013 metų darbų plane užfiksavo, kad pagrindinių namo laiptų ir durų būklė patenkinama. 2014 m. rugpjūčio 25 d. buvo įregistruota daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrija. Bendrijos valdymo organu - pirmininku įregistruotas V. N.. 2015 m. balandžio–liepos mėnesiais, nepaisydamas gyventojų nuomonės ir nesutikimo dėl atliekamų bendro naudojimo objektų statybos darbų, V. N. daugiabučiame gyvenamajame name unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atliko remonto darbus. Be kitų atliktų statybos remonto darbų jis taip pat išmontavo laiptų stogelį ir turėklus, išgriovė laiptus ir vietoj jų įrengė naujus, šlifuotus ir uždėjo dekoratyvinį stogelį. Šiuos darbus V. N. atliko be bendraturčių žinios ir sutikimo, siekdamas savo asmeninių tikslų - patrauklesnio namo vaizdo dėl name plėtojamo verslo. Ilgą laiką slidžiais laiptais gyventojai turėjo patekti į namus be turėklų, kol 2016 m. gegužės mėnesį buvo uždėti nauji, dekoratyviniai turėklai ir už juos sumokėti pareikalauta iš gyventojų. Turėklai buvo uždėti V. N. iniciatyva be bendraturčių sutikimo. Pareiškėjai suprato, kad buvusį stogelį virš laiptų ir turėklus V. N. pagrobė ir neketina jų atstatyti ar jų vertės grąžinti bendraturčiams. Nurodė, kad pareikštu skundu skųsti bendraturčio V. N. veiksmai, kuriais jis neatsižvelgdamas į kitų bendraturčių nuomonę dėl bendro turto, neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo atliko statybinius darbus, kuriais pakeitė bendrą turtą ir užgrobė iki kapitalinio remonto darbų atlikimo buvusį turtą. Taigi atkreiptinas dėmesys, kad skundas pateiktas dėl dviejų galimų pažeidimų, tačiau nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną iš esmės pasisakoma ir argumentuojama tik dėl savavaldžiavimo sudėties, o konstatuojamas ir savavaldžiavimo, ir smulkaus turto pagrobimo sudėties nebuvimas. Taigi darytina išvada, kad tyrimas dėl galimo turto pagrobimo visai nebuvo atliktas. Bylos esmės neatskleista, nes nutarime visų pirma išdėstomi bendraturčių skundo policijai argumentai ir faktai, tada seka V. N. parodymai dėl laiptų remonto ir nieko neapklausta apie pagrobtus laiptų turėklus ir stogelį bei bendraturčių pritarimą. Po viso to cituojamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Nurodomi du dokumentai ir jų turinys, neanalizuojant kaip tai susiję su skundžiamais veiksmais. Tuomet atskleidžiama savavaldžiavimo sąvoka, nurodoma, kad nepakanka duomenų apie V. N. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą ir iš viso to daroma išvada, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, pažeidžiant ATPK 289 straipsnį, kuriame nustatyta, kad nutarime turi būti ne tik bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas, bet ir motyvuotas jų įvertinimas. Pareiškėja nurodė, kad byloje yra tik paties V. N. paaiškinimai ir, numanoma, jo pateikti dokumentai: UAB „Admi“ defektinis aktas, kurio namo bendraturčiai iki šiol nėra matę ir nebuvo informuoti, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros specialistų patikrinimo aktas. Tačiau nei iš V. N. paaiškinimų, nei iš pateiktų dokumentų neatskleista ir iki galo neišsiaiškinta, kas organizavo ir atliko laiptų kapitalinio remonto darbus, ar darbai buvo atlikti esant daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sutikimui, ar buvo pritarta atliktų darbų sąmatai, kur yra dingęs bendras turtas - buvusių laiptų statybinės medžiagos ir turėklai su stogeliu, kurie turi savo vertę. Tyrimo metu nebuvo apklausti nei pareiškėjai, kurie galėjo nurodyti svarbios papildomos informacijos, nei kiti nukentėjusieji daugiabučio namo gyventojai, neapklausta nei šiuo metu esanti bendrijos pirmininkė A. G., nei asmenys, atlikę remonto darbus – nebuvo išsiaiškintos jokios aplinkybės, susijusios su tyrimo objektu – ar savavališkai veikė V. N. atlikdamas išorinių laiptų kapitalinio remonto darbus ir ar nėra laiptų stogelio ir turėklų pagrobimo požymių. Apklaustas tyrėjos V. N. nurodo, kad laiptų remontas atliktas dėl šių laiptų blogos būklės. Iš esmės byloje tyrėja remiasi V. N. parodymais, ir pateiktais dokumentais dėl laiptų statybinės būklės. Tačiau V. N. nebuvo apklaustas dėl policijos komisariatui skundžiamų galimų smulkios vagystės veiksmų, kai atliekant statybos darbus buvo pašalintas stogelis ir turėklai, buvę laiptai, kurie šiai dienai, manytina, yra V. N. pasisavinti. V. N. taip pat nebuvo apklaustas ir nebuvo aiškintasi ar statybos darbai nuardant laiptų konstrukcijas ir pakeičiant jas dekoratyviomis yra atlikti bendraturčių pritarimu. Byloje yra visi duomenys, patvirtinantys faktą – statybos darbų atlikimą su bendrais išorės laiptais. V. N. paaiškinimuose nurodo, kad šie darbai buvo atlikti namo bendrijos iniciatyva, tačiau nebuvo pasidomėta, ar toks bendrijos sprendimas egzistuoja, t. y. neatskleista bylos esmė išsiaiškinant ar statybos darbai atlikti esant bendraturčių sutarimui ar jo nesant ir ar V. N. statybos darbus atliko tyčia, žinodamas, kad kiti bendraturčiai tam nepritaria. Tik atskleidus šią aplinkybę, galima būtų konstatuoti, ar šiuo atveju buvo padaryti savavaldžiavimo veiksmai ar ne. Tokie veiksmai su bendru turtu, nepaisant bendraturčių nuomonės ir nesant jų sutikimo, iš esmės atitinka savaldžiavimo sudėtį, įtvirtintą administracinių teisės pažeidimų kodekse. Šiuo atveju V. N. veiksmų neteisėtumas pasireiškia veiksmų su bendru turtu atlikimu nesant bendraturčių sutikimo, nebūtinai konstatuojant statybos reglamentų pažeidimus. Taip pat tokia veika galimai atitinka turto pagrobimo požymius, nes bendraturčiai dėl V. N. vienašališkų veiksmų yra praradę galimybę naudotis bendru turtu - neaišku kur V. N. padėjo pasisavintas laiptų turėklų ir stogelio konstrukcijas, vertintinas 700 Eur. Nurodė, jog formalus galimo pažeidėjo apklausimas, netikrinant jo nurodytų aplinkybių kitais objektyviais duomenimis neatitinka teisingo, sąžiningo proceso reikalavimų. Pažeistas reikalavimas pareigūnui gavus skundą tikslinant aplinkybes atlikti tokius veiksmus kaip liudytojų apklausa, dokumentų, duomenų išreikalavimas, nukentėjusiųjų paaiškinimai (mutatis mutandis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnio 1 dalis, ATPK 256 straipsnio 2, 3 dalys) siekiant tyrimo tikslo – nustatyti tikrąsias aplinkybes (ATPK 248 straipsnis). Dėl šių pažeidimų liko neatskleista bylos esmė ir neišsemtos priemonės nustatyti aplinkybes, reikšmingas bylai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 – ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris atsiliepimu į D. N. skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą, o D. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi jie su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, jų nuomone, nutarimas priimtas pagrįstai ir teisingai. Atsiliepime pažymi, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 – ojo PK 2016 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 10-AT1-6302 administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas, objektyvus ir teisingas, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, tai patvirtina ir surinkti dokumentai administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisminio nagrinėjimo metu D. N. palaikė skundo reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad įėjimas į jos butą yra iš kiemo pusės, naudojosi betoniniais laiptais su turėklais ir su stogeliu nuo lietaus, stogelis ir laiptai buvo normalios būklės. Nurodė, kad yra ketvirtas kartas, kai dingsta nuosavybė. Aiškino, kad V. N. pirmo aukšto administracinių patalpų savininkas, daro name, ką nori. Susirinkimo nebuvo, kai sugalvojo, tai ir nugriovė laiptus, tris mėnesius buvo medinės pakopos, po to uždėjo šlifuotas pakopas, kurios labai slidžios, metus laiko nebuvo turėklų. Nurodė, kad, pateikusi skundą, nebuvo apklausta. Name yra įkurta V. N. iniciatyva bendrija, ji panaikinta, po to vėl vyko teismai. UAB „ADMI“ dabar pakeista, yra kitas pirmininkas A. G., V. N. bendrijos yra narys.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos D. N. atstovė advokato padėjėja R. Belovaitė skundą palaikė, paaiškino, jog pareiškėja į policiją kreipėsi dėl dviejų dalykų – savavaldžiavimo, atlikus išorės laiptinės remonto darbus, be bendraturčių sutikimo, ir dėl turto pagrobimo, kai buvusi laiptų konstrukcija su turėklais buvo pasisavinta be bendraturčių žinios. Tyrimas dėl galimo turto pagrobimo apskirtai neatliktas, skundžiamame nutarime pasisakoma tik dėl savavaldžiavimo. Netinkamai buvo kvalifikuojama pagal ATPK 50 straipsnį, nes kai turtas viršija 3 MGL, tai ne administracinis teisės pažeidimas, dėl to tyrimas turėjo būti atliekamas pagal BPK nuostatas. Iš V. N. parodymų atsiskleidė aplinkybė, kad UAB „ADMI“ atliko tuos veiksmus, todėl tokia aplinkybė tyrime turėjo būti įvertinta, nustatant tikrąjį pažeidėją, aplinkybes dėl to, ar toks turtas buvo pasisavintas ir bendraturčiai neteko galimybės naudotis tuo daiktu. Nebuvo atskleista bylos esmės, buvo pažeistas ATPK 289 straipsnis, nes skundžiamame nutarime išdėstomi bendraturčių skundai, po to seka V. N. parodymai, jo nesiteiravus nieko apie turto buvimo vietą ir apie kitų bendraturčių sutikimus dėl darbų atlikimo, po to nurodomas tik teisinis reglamentavimas, nesusiejant visko, nesant motyvuoto įvertinimo nustatytų aplinkybių. ATPK 256 straipsnio 2, 3 dalys, 248 straipsnis pažeisti, nes byloje yra tik V. N. paaiškinimai ir jo pateikti dokumentai, defektinis aktas neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų, nes neaišku kaip jis buvo, kada ir dėl ko surašytas, todėl spręsti kad tai buvo konkretaus namo defektinis aktas, nėra teisinio pagrindo. Nesiaiškinta, ar darbai atlikti esant bendraturčių sutikimui, kas pasisavino turėklus, Bendrijos pirmininkė, asmenys atlikę nurodytus veiksmus nebuvo apklausti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas V. M. prašė skundą atmesti, nes yra įsisenėję konfliktiniai santykiai tarp asmenų, įvertinta viskas buvo objektyviai ir priimtas nutarimas atitinkantis nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad veiksmai, kai laiptai pakeisti, estetiškai atrodo, žmogus stengiasi, prižiūri, investuoja į tai, todėl niekinti jo pastangas yra nelogiška, yra visi dokumentai, niekas svetimas nenupjovė turėklų, pareiškėjas turi teisę civilinio proceso tvarka kreiptis tais pačiais pagrindais.

Suinteresuoto asmens V. N. atstovas advokato padėjėjas Mantas Radžiūnas nurodė, kad name yra susiskaidžiusios bendruomenės – senieji ir naujieji pastato savininkai, kurie yra suinteresuoti prižiūrėti, atnaujinti, saugiai eksploatuoti, o senieji savininkai gyvena taip, kaip yra. Tai neatitinka nei įstatymo nuostatų, nei pastato reikalavimų, pastatas yra nusidėvėjęs, statytas 19 amžiuje, kai didžiosios dalies patalpų savininkai imasi veiksmų pagerinti pastato būklę, grąžinti jo saugumą, susilaukiama aibė skundų, reikalavimų, inicijuojamos bylos. Siekiama neleisti prižiūrėti bendrosios nuosavybės. Viskas nurodyta defektiniame akte, tai ir buvo sutvarkyta, teiginys, kad jie buvo neslidūs, patogūs, neatitinka tikrovės. Kaip ir teiginys, kad buvo pagrobtos statybinės medžiagos po laiptų remonto, t. y. statybinės atliekos, turėklų kaina neaiški, dabartiniai turėklai yra estetiškesni, atitinkantys saugumo reikalavimus, apie tai yra nutylima. Buvo atlikti tik teisėti ir pozityvia linkme nukreipti darbai, dėl kurių pareiškėja neturi reikšti reikalavimų nei pastato savininkams. Prašo palikti galioti policijos komisariato priimtą nutarimą.

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog 2016 m. liepos 5 d. pareiškėjos D. N. ir I. V. Vilniaus miesto 3 – ajam PK pateikė skundą dėl galimos bendrojo turto vagystės, kuriame prašoma ištirti ir nustatyti, ar V. N. veiksmuose yra savavaldžiavimo administracinio teisės pažeidimo ir bendrojo turto vagystės požymių bei skunde nurodyta, kad į namą, esantį (duomenys neskelbtini) iš kiemo pusės patenkama per išorinius laiptus, kurie buvo betoniniai, nešlifuoti su metalinės konstrukcijos tvirtais turėklais iš abiejų pusių; 2011 m spalio mėnesį už 300 Lt UAB „Castrade“ sumontavo stogelį. Administracinių patalpų savininkas V. N. savavališkai, be bendraturčių sutikimo 2015 m. balandžio – liepos mėnesį atliko išorinių laiptų kapitalinio remonto darbus: nuardė stogelį ir turėk­lus, išgriovė betoninius laiptus, išbetonavo naujus laiptus, pakabino dekoratyvinį stogelį, nušlifavo laiptų pakopas, o turėklų, kainuojančių apie 700 Eur, nesumontavo. 2016 m. gegužės mėnesį UAB „ADMI“ be bendrijos pirmininkės A. G. užsakymo sumontavo naujus turėklus už 980 Eur ir pateikė sąskaitas gyventojams. Skunde keliamas klausimas, kur dingo seni turėklai.

ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Minėtame ATPK straipsnyje numatyta, kad už savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Pagal ATPK 50 straipsnį baudžiami asmenys, padarę smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl pareiškėjos nurodomų namo laiptų 2015 m. buvo surašytas UAB „ADMI“ defektinis aktas (b. l. 17). Akte nurodyta apžiūros komisija, susidedanti iš statinių priežiūros vadybininko M. K. bei statybos techninės prižiūrėtojos E. M. (b. l. 17). Minėtame defektiniame akte yra konstatuota, jog įėjimo į laiptinę laiptai iš vidinio kiemo yra pažeisti atmosferos veiksnių, suskilę, laiptų pakopos suirusios, konstrukcija pasvirusi, dalis laikančiosios konstrukcijos atlūžusi. Įėjimo laiptai yra praradę savo tvirtumo savybę ir toliau eksploatuoti nėra tinkami, kelia pavojų žmonių saugumui. Būtinas betoninių laiptų remontas perdarant laiptus iš pagrindų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento būsto renovavimo skyriaus statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2015 m. lapkričio 17 d. atliekamo statinio (daugiaaukščio gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A32-3868/15(2.9.2.8-UK9) nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, jog pagrindinių įėjimo durų stiklo nėra, lengvai patenka šaltis į laiptinės patalpas; lietvamzdžiai vietomis pažeisti rūdžių; vietomis ištrupėjusios plytos; iš kiemo pusės matomi įtrūkimai fasade (įtrūkimai užtaisyti); laiptinėje matoma palikta atvira elektros laidų montavimo siūlė; iš kiemo pusės naujai sumontuoti įėjimo į namą laiptai, ant laiptų pakopų nėra turėklų. Šiame akte yra siūloma butų ir kitų patalpų savininkams įsirengti turėklus ant naujų laiptų (b. l. 19).

Atkreiptinas dėmesys, kad šie du dokumentai (defektinis aktas ir techninės priežiūros patikrinimo aktas) patvirtina apie poreikį renovuoti nurodytus laiptus, tačiau skundžiamame nutarime nėra nustatyta, o teismui pateiktoje medžiagoje surinkta jokių duomenų, pirmiausia apie tai, ar daugiabučiame gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra įkurta Daugiabučio namo būtų ir kitų patalpų savininkų bendrija, ar yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, ar CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinktas bendrojo naudojimo objekto administratorius (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), įvertinus tai, nustatytina, kokia teisės aktų nustatyta tvarka gali ir turi būti vykdomi bendrojo naudojimo objektų remonto, tvarkymo darbai. Teismo posėdžio metu proceso dalyviai taip pat nurodė skirtingas aplinkybės dėl to, kas ir kokiu metu buvo ir yra minėto daugiabučio namo bendrijos pirmininkas, aiškino ir apie administratoriaus veiklą (UAB „ADMI“, kuris, anot D. N., šiuo metu jau yra pakeistas). Taip pat nerinkta ir teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenį apie sprendimą atlikti daugiabučio namo laiptų (bendrojo naudojimo turto) renovaciją, ar buvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos tokiam sprendimui priimti, ar buvo reikalingi butų ir kitų patalpų savininkų sutikimai tokiai renovacijai atlikti, ar jie gauti, kas konkrečiai priėmė sprendimą dėl laiptų renovacijos, taip pat nenustatyti laiptų renovaciją vykdę asmenys, apie tai, ar renovacija buvo vykdoma laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių atliktus darbus, dokumentų, įforminančių renovacijos atlikimo procesą. Pažymėtina, kad laiptai byloje esančiais duomenimis renovuoti vienu metu, o turėklai buvo uždėti tik 2016 m. gegužės mėnesį. Neturint duomenų apie tai, kas atliko nurodytus statybos darbus, taip pat netgi nesant informacijos, kada konkrečiai jie buvo atlikti (o tai svarbu taip pat sprendžiant dėl senaties terminų numatytų ATPK 35 straipsnyje) negali būti sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo ar netaikymo asmeniui dėl savavaldžiavimo. D. N. (kartu ir I. V.) skunde dėl galimos bendrojo turto vagystės nurodė, kad laiptų renovacijos darbus savavališkai atliko pats V. N., tačiau jo (V. N.) 2016 m. liepos 13 d. rašytiniame paaiškinime nenurodyta ar pats V. N. atlikinėjo kokius nors laiptų rekonstrukcijos darbus, ar jo sprendimu tokie darbai buvo atliekami, rašytiniame paaiškinime kalbama tik apie tai, kad darbai buvo atlikti, kad laiptų rekonstrukciją atlikti buvo poreikis pagal administruojančios įmonės defektinį aktą, tačiau, kas atliko darbus nėra aišku.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. N. (kartu ir I. V.) skundu kreipėsi ir dėl galimos bendrojo turto vagystės (b. l. 9), dėl dingusių namo laiptų turėklų, tačiau skundžiamame 2016 m. liepos 27 d. priimtame nutarime Nr. 10-AT1-6302 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną apie minėtų turėklų dingimą jokių argumentų apskritai nėra nurodoma. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. liepos 13 d. V. N. rašytiniame paaiškinime taip pat nenurodoma nieko apie namo laiptų turėklus. Darytina išvada, kad V. N. apie turėklų galimą pasisavinimą klausiamas nebuvo, nors D. N. skunde dėl galimos bendro turto vagystės įvardijama, kad būtent V. N. atliko renovacijos darbus ir galimai pasisavino turėklus. Byloje duomenų apie tai, kur ir kada po laiptų renovacijos buvo patalpinti senieji namo turėklai, nėra, šios aplinkybės pareigūno, surašiusio skundžiamą nutarimą, tirtos iš viso nebuvo.

Pažymėtina, kad ATPK 248 straipsnyje įtvirtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Nagrinėjamu atveju, yra pagrindo spręsti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 – ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjos T. G. 2016 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 10-AT1-6302 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, taip pat visiškai nemotyvuojant dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, taigi nebuvo įgyvendinti ATPK 248 straipsnyje nustatyti uždaviniai, įrodymai, reikšmingi sprendžiant skunde nurodytas aplinkybes taip pat nebuvo renkami, apsiribojant paties V. N. apklausa ir, tikėtina, jo pateiktais dviem dokumentais.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 50 ir 188 straipsnius buvo nutraukta nepagrįstai, neišsiaiškinus ir neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 – ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjos T. G. 2016 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 10-AT1-6302 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną naikintinas ir byla grąžintina organui (pareigūnui) tyrimui atlikti.

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. N. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 – ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjos T. G. 2016 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 10-AT1-6302 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinti ir grąžinti teismui pateiktą medžiagą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3–ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriui tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.