- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-68-417-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Antanas Jonušas
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-417/2011
Teisėja I. Šeškauskienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2., 1.1.8.9., 1.1.10.1.
2011 m. sausio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 180 str. 2 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme;
pagal LR BK 258 str. 2 d trisdešimties parų arešto bausme.
Vadovaujantis LR 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1) p. 2) p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo D. K. sulaikymo dienos.
Skundžiamuoju nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 180 str. 1 d. A. K., L. B. ir L. M., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 258 str. 2 d. ir 180 str. 2 d. už tai, kad jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su L. B., A. K. ir L. M., 2009 m. rugpjūčio 26 d., tarp 00.30 ir 01val., Plungės rajone Narvaišių k., kelio Šiauliai–Palanga kelio ruože tarp 108,77 ir 109 kilometrų, siekdami pagrobti šiame kelio ruože pastebėtą neblaivaus asmens vairuojamą automobilį „Volkswagen Santana“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo paskui šį automobilį automobiliu „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu D. K., ir mirksėjo šviesomis, reikalaudami, kad automobilio „Volkswagen Santana“ vairuotojas sustotų. Automobiliui „Volkswagen Santana“ sustojus kelio Šiauliai–Palanga 106 kilometre, L. B. pareikalavo automobilį vairavusio E. A. persėsti ant galinės sėdynės. E. A. sutikus ir persėdus ant galinės automobilio sėdynės, L. B. įlipo į automobilio „Volkswagen Santana“ saloną. Po to L. B. automobiliu „Volkswagen Santana“ apsukęs ratą Narvaišių kaime, automobilį nuvairavo į lauko keliuką Plungės r., Narvaišių k., ir ten sustabdė. D. K. tuo metu savo automobiliu „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visą laiką sekė automobilį „Volkswagen Santana“. L. B., sustabdęs automobilį „Volkswagen Santana“, kartu su D. K., L. M. ir A. K. užpuolė E. A. ir A. U.: L. M. ištempė iš automobilio salono E. A., parvertė jį ant žemės, ne mažiau kaip du kartus smogė kumščiu į veidą ir ne mažiau kaip du kartus spyrė koja į viršutinę kūno dalį. Tuo pačiu metu L. B. su A. K. bendrais veiksmais ištempė iš automobilio salono A. U. ir parvertė jį ant žemės. A. U. pabandžius stotis, D. K. metaline lazda –teleskopiniu blakštu – smogė jam į galvą ir jį apsvaigino. Fizinį smurtą patyrusiems A. U. ir E. A. nebegalint pasipriešinti, D. K., L. B., A. K. ir L. M. bendrais veiksmais pagrobė 2300 litų vertės S. B. automobilį „Volkswagen Santana“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydami A. U. ir E. A. fizinę, o S. B. – turtinę 2300 litų žalą.
Be to, D. K. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. birželio mėnesio pradžioje Klaipėdoje, Turgaus aikštė 5, miesto turguje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo nešaunamąjį ginklą – teleskopinį blakštą, pagamintą pramoniniu būdu ir priskiriamą prie draudžiamųjų šaltųjų ginklų kategorijos, šį teleskopinį blakštą nešiojosi iki 2009 m. rugsėjo 2 d. 10.30 val., laikydamas automobilio „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, kol šį nešaunamąjį ginklą paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2010-11-12 nuosprendį dėl paskirtos per griežtos bausmės. Nurodo, kad dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltę pripažino visiškai. Ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžiuose davė nuoseklius ir nuoširdžius parodymus, jų nekeitė. Pažymi, kad norėdamas padėti ikiteisminiam tyrimui pats savo noru pateikė įrankį, kuriuo padarė nusikaltimą. Mano, jog šie veiksmai rodo, kad jis stengėsi kuo greičiau padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti netrukdant šias nusikalstamas veikas. Be to, akcentuoja, kad nukentėjusiajam S. B. visiškai atlygino jo patirtą materialinę žalą. Anot apelianto, ir nukentėjusieji E. A., A. U. ir S. B., jam jokių pretenzijų neturi. S. B. teismui pateikė raštišką prašymą, kuris yra baudžiamoje byloje.
Pažymi, jog dėl įvykdytų savo veikų, labai gailisi ir pergyvena, todėl iš karto po veikų padarymo atlygino visus nuostolius ir atsiprašė nukentėjusiųjų. Be to, akcentuoja, kad serga liga, kurios išgydimas mažai tikėtinas. Pažymi, jog šiuo metu sveikatos būklė yra labai bloga ir reikalinga nuolatinė specializuota medicininė pagalba. Todėl atlikti paskirtą bausmę dėl esamos sveikatos būklės praktiškai negalės. Pažymi, jog sirgo migrena ir kitomis sunkiai pagydomomis ligomis. Dėl šių priežasčių yra pripažintas netinkamas karo tarnybai, nors atlikti karinę tarnybą labai norėjo.
Apelianto manymu, atsižvelgiant, jog jis yra neteistas, administracinių nuobaudų neturi, pateiktose teismui charakteristikose yra charakterizuojamas labai teigiamai, nori sukurti šeimą, labai gailisi dėl nusikaltimų padarymo, atsiprašė nukentėjusių, atlygino padarytą žalą, jam gali būti pritaikytas BK 75 str. ir 54 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jo apelianto skunde nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę D. K. tinkamai vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.). Apylinkės teismas D. K. paskirdamas dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d., padarymą, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei minėtojo straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, atsižvelgė į tai, jog apelianto padarytas nusikaltimas, numatytas BK 180 str. 2 d., priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Be to, buvo įvertinta, jog D. K. nusikaltimų darymo metu buvo neteistas, charakterizuojamas teigiamai, susitaikė su nukentėjusiuoju, po nusikaltimų padarymo įsidarbino.
Esant konstatuotoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo teigti, jog paskirtoji laisvės atėmimo bausmė D. K. yra aiškiai per griežta, todėl turi būti švelnintina apelianto skunde nurodytais motyvais.
Pažymėtina, jog į apelianto skundo nurodytas aplinkybes: jog jis yra neteistas, administracinių nuobaudų neturi, jog charakterizuojamas labai teigiamai bei gailisi dėl nusikaltimų padarymo, atsiprašė nukentėjusių, atlygino padarytą žalą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog BK 180 str. 2 d. sankcijose įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų. Vadovaujantis medianos principu, šios bausmės vidurkis apytiksliai lygus trejiems metams ir septyniems mėnesiams. Todėl atsižvelgiant į paminėtąsias aplinkybes, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą ir teisingumo principui aiškiai neprieštaraujančią bausmę. Pažymėtina, jog tik tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę (BK 54 str. 3 d.).
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį ir kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.
Nusikalstama veika, numatyta BK 180 str. 2 d d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcija nenumato alternatyvių bausmių laisvės atėmimo bausmei. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio minėtojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kitokią bausmę teismas gali paskirti tik esant BK 54 straipsnio 3 dalyje ar 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, o straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nors apeliantas ir visiškai pripažino kaltę, tačiau pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie jo padarytą nusikaltimą, todėl nėra visų būtinų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį. Nėra pagrindo taikyti nuteistajam D. K. ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas bei skirti šiuo pagrindu švelnesnę nei BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Nors, kaip minėta, apeliantas D. K. prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, tačiau kitų įstatyme numatytų sąlygų nėra.
Taip pat D. K. netaikytinos ir BK 75 str. nuostatos.
Įstatymų leidėjas numato, jog teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, asmeniui, nubaustam bauda, areštu arba laisvės atėmimu už vieną ar kelis baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus.
D. K. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikaltimas veikas, t. y. sunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą. Kaip matyti iš BK 75 str. nuostatų, už sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas nenumato galimybės atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Todėl esant konstatuotoms aplinkybėms, D. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Nuteistojo D. K. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.