Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, lietuvė, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, išsituokusi, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., neteista;

kaltinama, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

E. S. 2021 m. lapkričio 6 d. apie 18.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., virtuvėje, kilusio konflikto metu, mušė ir kitaip smurtavo prieš savo motiną A. S., t. y. artimą giminaitį, tyčia rankomis tempė jai už plaukų bei abejomis rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno sritis, tuo nukentėjusiajai A. S. sukeldama fizinį skausmą, bei padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaltinamoji E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kalta prisipažino visiškai, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji jos mama, gyvenančios atskirai. Šeštadienį, lapkričio 6 dienos vakare, pasijutusi vieniša, nusprendusi aplankyti mamą. Buvusi išgėrusi, kai nuvykusi pas ją, ji irgi buvo išgėrusi, ir prasidėjo žodinis konfliktas, net nežinanti, kuri pirma pradėjo. Viskas išsirutuliojo į tai, kad susistumdę, susigrūmę. Ji nukentėjusi ir mama nukentėjo. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini), apie 18 val. Ten, pas mamą, jau nevartoję alkoholio, abi buvo vartoję prieš tai, bet kartu negėrę. Konfliktas įvyko dėl aprangos, paprašiusi jos, kad apsirengtų, ir ji supyko, pradėjo šūkauti ir viskas įvyko staiga, labai greitai. Ji kaipo ir gynusis irgi, o abi karšto būdo buvę tuo metu ir net visko neprisimenanti gerai. Mama irgi ją pastūmė, jau kai buvo pradėję konfliktuoti. Ji nuėjusi nusiraminti ir ji ją stuktelėjo. Prieš nustūmimą mama šūkavo, irgi naudojo smurtą, abi naudoję, bet ką ji darė, tiksliai negalintis pasakyti. Kartu jie negėrę, ji atėjusi iš namų išgėrusi. Pripažįstanti, kad tempusi mamai už plaukų, rankomis sudavusi apie penkis smūgius į įvairias vietas. Sudavusi, pripažįstanti, pataikiusi į galvą, viskas staiga įvyko. Pripažįstanti, kad sudavusi mamai į galvos sritį delnais. Mananti, kad jai galėjo skaudėti nuo to. Kai mama ją nustūmė, tai konfliktas jau buvo pasibaigęs, buvo nuėjusi apsiraminti. Niekas to jų konflikto nematė. Neturinti problemų su alkoholiu, bet buvo šeštadienis ir išgėrusi, nuo to laiko nevartojanti. Po susitaikymo policijoje, ji savaitę laiko buvusi pas mamą. Nedirbanti, nes birža nesiūlo jai darbo pagal specialybę. Ji esanti apskaitininkė. Dabar pajamos 411 Eurų, išgyvenanti viena su vaiku. Išlaikymą vaikui gaunanti reguliariai. Iš biržos gaudavusi išmokas, nes buvo 36 mėnesių laike dirbusi, gaudavusi virš 200 Eurų vis mažėjančia tvarka ir dabar jau gaunanti iš biržos tik 30 Eurų. Visus pinigus sudėjus, gaunasi virš 400 Eurų, ir išgyvenanti, reikia mokėti skaičiuoti. Pagal savo finansinę padėtį negalinti atlyginti išlaidų už gynėją. Savo turto neturinti, nuomojasi, sumokanti virš 100 Eurų už komunalinius. Gailisi, atsiprašiusi, viena kitos atsiprašę, ji atleido. Nevartosianti alkoholio, užsirašiusi pas psichologą Vilkaviškyje. Norinti pas psichologą, nes dažnai būnanti viena ir dėl savo emocinės būsenos norinti lankytis.

Nukentėjusioji A. S. teisiamajame posėdyje teigė, kad susitaikę. Gailisi dukra, nežinanti kaip iš viso tai įvyko. Atsiprašė, atleidusi, nori, kad nutrauktų bylą.

Kaltinamajai E. S. visiškai pripažinus savo kaltę, ji, jos gynėjas bei prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, todėl byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis), byloje esantys įrodymai ištirti BPK 290 straipsnio, 291 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius įrodymus.

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos parodymų, kaltinimas jai pagrindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusiosios A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021-11-06 apie 18:00 val. pas ją į svečius adresu (duomenys neskelbtini) r. atvyko jos dukra E. S., su kuria vartojo alkoholinius gėrimus. Joms bešvenčiant, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu virtuvėje dukra abiejų rankų delnais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į dešinės rankos dilbį, galvą ir į dešinės pusės krūtinės sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Toliau konfliktui besitęsiant dukra rankomis dar tąsė ją už plaukų, dėl ko taip pat jautė fizinį skausmą. Po jai suduotų smūgių, ji dukrą išstūmė pro duris į lauką. Po konflikto ji policijos pareigūnų nekvietė, nes nematė tam reikalo. Su dukra norėtų susitaikyti. Jokių laikinų apsaugos priemonių nereikalauja. Ieškinio neteiks (b. l. 29-30);

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2021-11-06 iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. K. gautas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad 2021-11-06 apie 18:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., išgertuvių metu, kilusios konflikto metu, E. S. gim. (duomenys neskelbtini) (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,75 prom. girtumas) galimai panaudojo fizinę jėgą prieš savo motiną A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,73 prom. girtumas) t. y. galimai rankomis sugriebė už plaukų ir tempė, po ko rankomis sudavė dar ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį. Dėl tokių E. S. veiksmų, A. S. jautė fizinį skausmą. A. S. medikų pagalbos atsisakė. Įvykį matė namuose buvęs nepilnametis E. S. sūnus (b. l. 8-12);

Tarnybiniu pranešimu, surašytu 2021-11-06, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame pranešama, kad nukentėjo A. S., kuri akivaizdžiai neblaivi, jai galvoje padaryti matomi sužalojimai. Smurtu įtariama E. S., kuri yra akivaizdžiai neblaivi (b.l.13-17);

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini)., patalpos (b. l. 18-26);

Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad 2021-11-06 20:10 val. ant nukentėjusiosios A. S. kūno akivaizdžių sužalojimų nestebima (b. l. 41-46);

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijomis nustatyta, kad E. S. nustatytas 2,75 prom. girtumas; A. S. nustatytas 2,73 prom. girtumas (b. l. 74-77).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Kaltinamoji E. S. apklausiama įtariamąja savo kaltę pripažino visiškai, tą patį teigė ir teisiamajame posėdyje, nurodydama, kad ji konflikto metu tempusi mamai už plaukų, rankomis sudavusi apie penkis smūgius delnais į įvairias vietas, pataikiusi į galvą, mananti, kad jai galėjo skaudėti nuo to. Kaltinamosios parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu liudytojos apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad virtuvėje dukra abiejų rankų delnais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į dešinės rankos dilbį, galvą ir į dešinės pusės krūtinės sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymus dėl patirto fizinio smurto, patvirtina ir tarnybinis pranešimas, surašytas 2021-11-06 dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame pranešama, kad A. S. galvoje padaryti matomi sužalojimai.

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad konflikto metu nukentėjusiajai A. S. buvo sukeltas fizinis skausmas, suduodant delnais smūgius į galvos sritį ir tempiant už plaukų, ir tai padarė jos dukra E. S.. Padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi fizinis skausmas sukeltas šeimos nariui privačioje vietoje.

IV. BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindai ir motyvai.

BK 38 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Kaltinamoji E. S. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, jis ir nukentėjusioji susitaikė, ji jai atleido, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji A. S.. Nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė, turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nėra teista. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, pasižadėjo daugiau nenusikalsti. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui. Viešasis interesas yra kuo greičiau atstatyti taiką tarp šeimos narių. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji turi teisę susitaikyti baudžiamojoje byloje, kurios apriboti šiuo atveju teismas nemato pagrindo. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ketverių metų laikotarpyje ji nėra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Prokuroras prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas, atsižvelgdamas, kad kaltinamoji yra nedirbanti, augina mažametį vaiką, jos turtinė padėti yra sunki, nėra duomenų apie jos ankstesnius smurto panaudojimo atvejus, ji kartu su nukentėjusiąja negyvena, šis nusikaltimas padarytas atsitiktinai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jai neskiria jokios baudžiamojo poveikio priemonės.

V. Kiti teismo sprendimai.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-11-17 pažyma Nr. (12.33Mr) PT-8088 dėl 102,98 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajai, išieškojimo iš jo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis įtakoti negalėjo. Kaltinamoji nurodė, kad ji nedirba, nes birža nesiūlo darbo pagal specialybę, dabar pajamos 411 Eurų, išgyvenanti viena su vaiku. Pagal savo finansinę padėtį negali atlyginti išlaidų už gynėją. Savo turto neturinti, nuomojasi, sumokanti virš 100 Eurų už komunalinius. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios finansinė padėtis yra bloga, viena augina mažametį vaiką, todėl iš jos gynybos išlaidos neišieškotinos.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (b. l. 71-72 ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, jai susitaikius su nukentėjusiąja A. S., bei baudžiamąją bylą nutraukti.

Atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, kuris numato baudą arba areštą.

Iš kaltinamosios E. S. gynybos išlaidų neišieškoti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.