Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 17 d., 15 val. iki 2019 m. lapkričio 19 d. 13 val. (2 paros).

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas pilnai, iš A. Š. priteista 185,70 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. (toliau – ir A. Š.) pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2019 m. lapkričio 17 d., apie 14:25 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdamas bendrai kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, kilusio konflikto metu, iš chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė nenustatytų smūgių skaičių nukentėjusiajam V. B. į įvairias kūno vietas bei asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, medine kėde nemažiau du kartus sudavė nukentėjusiajam V. B. į galvos sritį, taip bendrais veiksmais padarydami galvos sumušimą, muštines žaizdas viršugalvio ir kaktos srityse, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, trauminės kilmės kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat padarydami nukentėjusiajam kairio skruostikaulio lanko lūžimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami pripažinti, jog A. Š. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų ir jo veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuota teisingai. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertino nustatytas nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, taip pat tai, kad A. Š. anksčiau teistas 9 kartus, baustas administracine tvarka, todėl sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. Š. gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė pritarė apeliacinio skundo prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su A. Š. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti arba skiriant nuteistajam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šių aplinkybių visumai, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pasisakytina tik skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės individualizavimo klausimu.

7. Sprendžiant šį klausimą, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl A. Š. skirtos bausmės matyti, kad apylinkės teismas, vertindamas A. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas nesunkus nusikaltimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės, todėl minėtas nusikaltimas yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau ši klaida laikytina rašymo apsirikimu nekeičiančiu nuosprendžio esmės. Tuo labiau, kad apylinkės teismas, individualizuodamas A. Š. skirtiną bausmę, kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, atsižvelgė ir į A. Š. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo teistas devynis kartus, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, praeityje baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, registruotas Užimtumo tarnyboje. Be šių duomenų pirmosios instancijos teismas įvertino ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje, taip pat, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Nors apeliaciniame skunde A. Š. nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu A. Š. kaltę pripažino tik iš dalies, nurodė, kad pats nukentėjusysis mušėsi su kitu asmeniu bute, o vėliau pradūrė nuteistojo striukę peiliu, kad jis kirto nukentėjusiajam V. B. kėde, o asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, nieko nedarė, tačiau apylinkės teismas šiuos parodymus vertino kritiškai kaip norą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bandymą apkaltinti nukentėjusįjį. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas A. Š. skyrė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek A. Š., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

10. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, šis teistumas A. Š. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už smurtinių nusikalstamų veikų (BK 140 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalis), padarymą jis jau buvo teistas devynis kartus. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo skiriamos švelnesnės bausmės, taip pat taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį apeliantui vis tik nepavyksta. Darant šią išvadą paminėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, praėjus mažiau nei metams po to, kai 2018 m. gruodžio 31 d. buvo paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę, kas visumoje neabejotinai atskleidžia antivisuomenines A. Š. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų A. Š. nededa. Juo labiau, jog net ir praeityje jo atžvilgiu taikytos su terminuotu laisvės atėmimu susijusios bausmės didesnės įtakos tinkamai A. Š. elgesio korekcijai neturėjo, todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės jam paskyrimui, teisinio pagrindo nėra.

11. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad praeityje A. Š. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio ir sunkumo administracinių nusižengimų padarymą (2 t., b. l. 25-32), informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Be to, 2019 m. lapkričio 17 d. nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei jo asmenybę, sprendžiant jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, reikalauja vertinti itin atidžiai. Nors pagrindo abejoti A. Š. teiginiais dėl to, jog jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija ir neturi, tačiau ši aplinkybė, aukščiau išdėstytų duomenų visumoje, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Juo labiau, jog nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri nustatyta gerokai mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų, tokiu būdu bausmės vidurkis yra 2 metai 7 mėnesiais 15 dienų).

12. Įvertinus paminėtas faktines ir teisines aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. Š. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Šioje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas, paskiriant asmeniui su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

13. Aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti A. Š. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarbu tai, kad taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

14. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek aukščiau aptartą A. Š. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padaryta apysunkė smurtinė nusikalstama veika), jo buvusius teistumus bei elgesį taikant jam švelnesnio pobūdžio teisines priemones – areštą, bausmės vykdymo atidėjimą, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Juo labiau, jog praeityje A. Š. atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.