Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotai atstovei vyriausiajai specialistei Lilijai Gustainytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019-06-07 gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento vedėjo J. Č. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja K. K., nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, bendrovės vadovas nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus. Pareiškimu prašoma K. K. pripažinti kaltu pagal ATPK 120 straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą.

2019-06-13 Klaipėdos apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė administracinio nusižengimo bylą K. K. pagal ATPK 120 straipsnio l dalį už tai, jog jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vadovo pareigas, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė (toliau – VMI). VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019-03-15 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 10 682,28 Eur, iš jų – 7 546,99 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau-PVM) ir 56,36 Eur PVM delspinigių (skola susidariusi nuo 2017-06-27 iki 2019-02-26, deklaracijos už 2017 m. 05,07,09 -11 mėn., 2018 metus ir 2019m. 01mėn. pateiktos nuo 2017-06-25 iki 2019-02-22), 2 778,22Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) bei 21,80 Eur GPM delspinigių (skola susidariusi nuo 2017-06-01 iki 2019-01-01, deklaracijos už 2017 m. 05-12 mėn. ir už 2018 metus pateiktos nuo 2017-06-13 iki 2019-02-15); 19,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą skola už 2018 metus susidariusi nuo 2019-02-16 (deklaracija pateikta 2019-01-25); 259,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio (skola susidariusi nuo 2018-02-16 iki 2019-02-16 už 2017 ir 2018 metus, deklaracijos pateiktos 2018-02-12 ir 2019-02-13). 2019-06-03 Bendrovės skolos sudaro 10 175,12 Eur, įsiskolinimas sumažėjo, kadangi 2019-03-31 buvo patikslintos PVM deklaracijos.

Nuo 2017-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėti priverstiniai išieškojimo veiksmai, priėmus nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo banko sąskaitų. Kadangi pagal nurodymus nurašyta tik dalis lėšų, 2017-09-13 VMI prie FM priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-221222 išieškoti 1 724,20 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, kuris 2018-01-25 raštu perduotas vykdymui antstoliams. Dėl naujai susidariusios skolos 2018-01-25, 2018-06-06 ir 2019-03-01 priimti VMI prie FM sprendimai Nr.(23.31-08) 467- 16940, Nr.(23.31-08) 467- 98339 ir Nr.(23.31-08) 467-31775 išieškoti 3 170,79Eur, 36 909,46 Eur ir atitinkamai 5 242,19 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose ir bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, vykdymą, bei nustatyti mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis, pagal VMI prie FM 2019-03-15 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr.(21.132-08)1FR1043-1246 buvo atliktas minėtos įmonės operatyvus patikrinimas. Operatyvus patikrinimas pradėtas 2019-03-21 ir baigtas 2019-04-18. Tikrinta mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose aktuose nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, vykdymas bei mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis už laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2019-02-28. Be to, tikrinta minėto laikotarpio piniginių lėšų judėjimas kasoje ir bankų sąskaitose, atskaitingi asmenys, debitoriai, kreditoriai. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta 2019-04-18 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr.(23.30-08)FR1042-1496, kurioje nustatyta, kad Bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriams, tuo pažeisdama VMI prie FM teises ir interesus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, privalo atsiskaityti trečiąja eile. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka.

Iš Bendrovės pateiktų kasos knygos išrašų matyti, kad per laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2019-02-28 į kasą gauta 58 480,49 Eur įplaukų (54 643,15 iš kasos aparato), išlaidos sudarė-58 480,34 Eur (nuo 2018-03-29 iki 2019-02-28 19 188,34Eur sumai išmokėti atlyginimai, 33 412Eur nuo 2018-03-31 iki 2019-02-28 išmokėta atskaitingiems asmenims: E. K. -23 089,05Eur (2018-04-30-2454,53 Eur, 2018-05-31- 4 277,16 Eur, 2018-06-30 – 4 357,36 Eur, 2018-07-20- 3 000,00 Eur, 2018-08-23 – 4 000,00 Eur, 2018-09-23- 3 000,00 Eur, 2018-10-24 -2 000,00 Eur, K. K. -10 322,95 Eur (2018-03-31 2527, 96 Eur, 2018-07-31- 2862,53 Eur, 2018-08-31- 1 638,13 Eur, 2018-09-30 -1 084,79 Eur, 2018-10-31- 1 024,54 Eur, 2019-02-28 – 1 185 Eur); 2018-12-31 2 400 Eur sumokėta už patalpų nuomą R. L., 2018-12-31 3480 Eur sumokėta už patalpų nuomą R. J..

Pagal Bendrovės pateiktas atskaitingų asmenų avansines apyskaitas per laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2019-02-28 matyti, kad K. K. gavo 10 322,95 Eur pajamų, išlaidos sudarė 46 344,37 Eur (nuo 2018-07-05 iki 2019-02-21 pervesta VMI prie FM 202,85 Eur, nuo 2018-04-18 iki 2019-01-14 pervesta SoDrai 5 688,70 Eur; 40 452,82 Eur už prekes ir paslaugas sumokėta kitiems kreditoriams, iš jų: 8 750 Eur UAB „1“, k. (duomenys neskelbtini) (2018-03-06,29 – 420 Eur, 2018-04-05,12,25-500 Eur, 2018-05-02,10,17- 650 Eur, 2018-06-07,14,21,28 – 800 Eur, 2018-07-04,12,19,26 -1 050 Eur, 2018-08-02,09,16,23,30 -1 700 Eur ir t.t., kaip nurodyta OPP 4 lape; 8285,93Eur UAB „2“, k. (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta OPP 4 lape; 3 649,97 Eur 3, UAB, k. (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta OPP 4,5 lape; 3210,04 Eur už prekes sumokėta AB „4“, k. (duomenys neskelbtini), kaip OPP 5 lape ir t.t. E. K. pagal avansines apyskaitas gavo 23 506,20 Eur pajamų, išlaidos sudaro 23 089,05 Eur (gauti iš kasos), 417,15 Eur –(iš pirkėjų), išlaidos sudarė 12 750,10 Eur (3 702,21 Eur 2018-04-15,17 sumokėta SoDrai, 9 047,89 Eur kitiems kreditoriams, iš jų didžiausi: 2304,19 Eur UAB „2“, 1 380 Eur –UAB „5“, (duomenys neskelbtini); 1 270 Eur - už prekes sumokėta UAB „1“, 626,24 Eur UAB „7“, k. (duomenys neskelbtini), 391 Eur - UAB „8“, k. (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta OPP 5 lape.

Taigi, darytina išvada, kad Bendrovei nuo 2018-05-11 vadovaujantis K. K. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Vertinant Bendrovės Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateiktą 2018 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, matyti, kad įmonė nurodė turinti turto už 2 743 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 72 035 Eur, įmonės veikla nuostolinga (metai baigti 23 222 Eur nuostoliu). Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad Bendrovės finansinė būklė atitinka nemokios įmonės statusą. Bendrovės vadovas K. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI ir Bendrovės kreditoriams nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotai atstovė Lilija Gustainytė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola nėra sumažėjusi ir sudaro 10 209 Eur. Už laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2019-02-28 atliktas įmonės operatyvus patikrinimas. Remiantis operatyvaus patikrinimo medžiagą, VMI pateikė teismui pareiškimą dėl K. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. K. tikrinamuoju laikotarpiu gavo 10 322,95 Eur pajamų, tuo metu išlaidos sudarė 46 344,37 Eur, tačiau atsiskaitoma buvo su kitais kreditoriais ir paslaugų teikėjais, o ne VMI. Didžioji piniginių lėšų dalis nukreipta mokant už prekes ir paslaugas kitiems kreditoriams. Tokiu būdu K. K. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nuostolinga, įmonė 2018 metus baigė turėdama 23 222 Eur nuostolį. Tai leidžia teigti, kad įmonės finansinė būklė atitinka nemokios įmonės statusą. Esant nurodytoms aplinkybės, įmonės vadovas turėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Prašo K. K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti 2200 Eur baudą.

Teismo posėdžio metu K. K. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo sezoninę veiklą (turi kavines). Žiemą įmonė negauna beveik jokių pajamų, veiklą vykdo vasarą. Pasižada iki Naujųjų metų įsiskolinimą padengti. Neseniai pradėjo naują veiklą – prekiauja marinuotomis alyvuogėmis, Kaune susirado partnerių. Rugsėjo mėnesį uždarys nuostolingas kavines. Užsiims tik alyvuogių prekyba ir renginių organizavimu. Paruoš verslo planą, grąžins visas skolas. Jam, K. K., mokamas 450- 500 Eur darbo užmokestis, tačiau visus pinigus išleidžia įmonės reikmėms. Nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes manė, kad prekyba marinuotomis alyvuogėmis bus pelninga. Prašo skirti kuo mažesnę baudą, nes jo finansinė padėtis sunki, išlaiko vaiką, prašo leisti baudą mokėti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. K. neneigia faktinių bylos aplinkybių, paaiškino, kad atliko tik būtinus įmonės veiklai mokėjimus. Įmonės veikla yra sezoninė, žiemą jokių pajamų negauna. Reikėjo mokėti nuomos mokestį, darbo užmokesčius darbuotojams, todėl susidarė skolos. Neseniai pradėjo naują veiklą, mano, kad ji bus pelninga ir pavyks skolas padengti. Dėl to nesikreipė dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo.

Be K. K. prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga: VMI prie LR finansų ministerijos 2018-04-18 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-1496 (b.l. 17-23), kita bylos medžiaga.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai VMI tikrinamu laikotarpiu vadovavo administracinėn atsakomybėn traukiamas K. K., kreditorė. Kaip minėta anksčiau, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl atmestinas K. K. argumentas, jog jo daryti VMI pareiškime nurodyti atsiskaitymai įmonės veiklai buvo ypač svarbūs, juos atliko norėdamas išsaugoti bendrovę, tikėdamasis, kad pavyks toliau vystyti verslą.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad K. K., žinodamas savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Be to, teismas laiko įrodyta, kad K. K. nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Iš rašytinių bylos įrodymų (b.l. 30-34) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo bloga, pagal Bendrovės pateiktą 2018 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, kad įmonė turėjo turto už 2 743 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 72 035 Eur, 2018 metai baigti 23 222 Eur nuostoliu. Tai patvirtina, kad Bendrovė yra nemoki, nes Bendrovės būsena atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką, įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais.

K. K., eidamas bendrovės vadovo pareigas, turėjo priimti atitinkamus sprendimus bendrovės atžvilgiu, turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepateikus pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. K. pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

K. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalį.

Byloje nustatyta K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažino, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – nėra duomenų, kad būtų baustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti K. K. skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. K. prašo išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Atsižvelgdamas į skiriamos nuobaudos dydį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, K. K. prašymas tenkintinas, jam paskirtos baudos sumokėjimas išdėstytinas vienerių metų dviejų mėnesių laikotarpiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

K. K. paskirtos 1400 Eur baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų dviejų mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų).

Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A6.-1545-718/219 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.