Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovui Mariui Bakanauskui, nedalyvaujant atsakovams L. L., E. L. ir V. F. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams L. L., E. L. ir V. F. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,

Ieškovė kreipėsi į teismą 2015-02-25 patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus L. L., gim. (duomenys neskelbtini), E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. F. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškinyje nurodė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Šiame bute savo gyvenamąją vietą nuo 2002-05-22 yra deklaravusi L. L., nuo 1997-07-29 - E. L., nuo 1989-10-31 – V. F. L.. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003-10-20 priėmė įsakymą Nr. A-1613 dėl 2-jų kambarių, 33,71 kv. m bendrabučio gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), o 2004-03-04 - įsakymą Nr. A-546 dėl vieno kambario, 22,13 kv. m bendrabučio gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojimo L. L.. Rašytinė nuomos sutartis su L. L. nebuvo sudaryta. Atsakovė faktiškai kurį laiką naudojosi gyvenamosiomis patalpomis ir ten laikė savo daiktus. A. L. L. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu turėjo teisę sudaryti nuomos sutartį su Savivaldybe ir tokiu būdu įgyti teisinį pagrindą apsigyventi ginčo patalpose, tačiau šia teise nepasinaudojo, iš gyvenamųjų patalpų išvyko, jose negyvena nuo 2012-ųjų metų. UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ periodiškai tikrino gyvenamąsias patalpas ir nustatė, kad atsakovai dažnai išvyksta į užsienį ir ginčo patalpose būna retai (b.l. 65-67).

Ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad atsakovai neteisėtai įsikėlė į gyvenamąsias patalpas ir jomis naudojosi, nes nuomos sutarties nebuvo pasirašę. Nuo 2012 m. atsakovai yra išvykę ir negyvena ginčo patalpose, ten yra tik jų daiktai. Ieškovės pavedimu UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ atliko patikrinimus ir keletą kartų fiksavo, kad bute niekas negyvena, patalpos buvo užplombuotos. Nuomos mokestis atsakovams nėra skaičiuojamas, nes jie faktiškai ginčo patalpose negyvena. Atsakovai turi įsiskolinimų už elektrą ir vandenį, tačiau ieškovė konkrečių duomenų pateikti negali.

Liudytojas R. G. parodė, kad jis dirba UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“, kuri administruoja socialinį būstą. 2014 m. jis buvo keletą kartų nuvykęs patikrinti ginčo patalpų ir nė karto tose patalpose gyventojų nerado. Į ginčo patalpas yra vienos bendros durys, nes yra atitvertas koridorius. Kaimynai teigė, kad tose patalpose niekas negyvena, atsakovai yra išvykę į užsienį. Jis surašė aktą ir užklijavo popieriaus juostelę su įmonės rekvizitais ant durų, tokiu būdu užplombavo duris. Prieš patikrinimus gyventojai nebūna įspėjami, kad jų atvyks tikrinti. 2014m. kovo 10 d. patikrinimas buvo atliktas prieš pietus, patalpose nieko neradus jos buvo užplombuotos, bet tą dieną aktas nebuvo surašytas. Į patikrinimo aktą nebūna įrašoma, kokiu paros metu atliekamas tikrinimas. Patikrinimo atlikimo tvarka nėra nustatyta jokiais norminiais aktais.

Atsakovai atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų nepateikė.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovas nurodo, kad atsakovai savavališkai, be nuomos sutarties užėmė gyvenamąją patalpą, laiko ją užėmę, tačiau negyvena patalpose, todėl turėtų būti iškeldinti. Ieškovas gina savo teises, remdamasis prievolinių teisių gynimo būdu, todėl nagrinėtina, ar tarp šalių yra susiklostę gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, ar atsakovai tinkamai naudojasi savo teisėmis gyventi nuomojamose patalpose.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). Pagal CK 6.589 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad gyvenamosios patalpos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini)22,13 kv.m bendro ploto, ir (duomenys neskelbtini), 33,71 kv.m bendro ploto, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l. 6, 7). Bute adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai: nuo 2002-05-22 - L. L., nuo 1997-07-29 - E. L., nuo 1989-10-31 – V. F. L. (b.l. 8). Adresu (duomenys neskelbtini), nėra asmenų, deklaravusių čia gyvenamąją vietą (b.l. 9). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-10-20 įsakymo Nr. A-1613 „Dėl gyvenamųjų patalpų bendrabutyje Lampėdžių g. 10-233 išnuomojimo“ matyti, kad čia esantys du kambariai 33, 71 kv.m bendrojo ploto su bendrojo naudojimo patalpomis buvo išnuomoti L. L., kurios šeimoje yra keturi asmenys: ji, sūnūs E. L., I. L. ir duktė V. L. (b.l. 10). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-03-04 įsakymu Nr. A-546 „Dėl gyvenamosios patalpos bendrabutyje Lampėdžių g. 10-215 išnuomojimo“ tai pačiai šeimai buvo išnuomotas ir 22,13 kv.m naudingojo ploto kambarys. Savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ buvo įpareigota sudaryti su L. L. gyvenamųjų patalpų Nr. 233 ir Nr.215 su bendrojo naudojimo patalpomis nuomos sutartį, kol eilės tvarka jai bus išnuomotas socialinis būstas (b.l. 11).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovai apsigyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), dar prieš ieškovui priimant sprendimą išnuomoti patalpas, ne vėliau kaip 1989-10-31. Tokia išvada daroma, nes gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys patvirtina, jog V. F. L. apsigyveno ginčo patalpose būdama 2 metų amžiaus. Kokiu pagrindu atsakovai šiose patalpose apsigyveno ir deklaravo gyvenamąją vietą, duomenų byloje nėra. Tačiau iš vėlesnių duomenų matyti, kad šios gyvenamosios patapos ir patalpos adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisėmis buvo suteiktos atsakovams gyventi administraciniais aktais ir atsakovai naudojosi ginčo patalpomis pagal jų tikslinę paskirtį – gyveno šiose patalpose. Nors rašytinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ieškovas administraciniais aktais suteikė teisę atsakovams nuomotis patalpas ir skaičiavo jiems nuomos mokestį už naudojimąsi ginčo patalpomis, t.y. konkliudentiniais veiksmais pripažino, jog atsakovai teisėtai kaip nuomininkai naudojosi ginčo patalpomis. Taip yra sprendžiama įvertinus rašytinius įrodymus dėl nuomos mokesčio skaičiavimo ir apmokėjimo. AB „City Service“ 2009-10-06 raštas Nr. 1375, 2009-10-19 raštas Nr. 1453, 2009-12-01 raštas Nr. 1742, pažymos apie nuomos mokesčio mokėjimą ( b.l. 12, 14, 15, 17, 18, 19) patvirtina, kad ieškovas reikalavo iš atsakovų mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi išnuomotomis patalpomis ir atsakovai nuomos mokestį mokėjo, nors mokėjimai buvo atliekami nesistemingai, pažeidžiant mokėjimo terminus. Ieškovo atstovo paaiškinimu, tik vėliau nustačius, kad atsakovai išvyko ir nebegyvena ginčo patalpose, nuomos mokestis atsakovams nebebuvo skaičiuojamas. Apie nuomos mokesčio skolą duomenų teismui nepateikta.

Tai, kad nebuvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, šios bylos aplinkybėmis nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovai neteisėtai naudojosi patalpomis, jose gyvendami. Įvertinus, kad ieškovė priėmė atitinkamus sprendimus dėl patalpų išnuomojimo atsakovams, kad ilgą laiką pripažino, jog yra susiklostę teisiniai nuomos santykiai (skaičiavo nuomos mokestį), laikytina, jog atsakovai teisėtai naudojosi ginčo patalpomis. Darytina išvada, kad atsakovai nėra savavališkai užėmę ginčo gyvenamųjų patalpų, todėl sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo nėra pagrindo taikyti CK 6.612 str. kaip iš savavališkai užimtų patalpų.

Nagrinėjamu atveju konstatuojama tarp šalių esant faktinius gyvenamosios patalpos nuomos santykius.

Esant gyvenamosios patalpos nuomos santykiams, fizinių asmenų iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų yra galimas tik įstatymo nustatytais atvejais teismo tvarka (CK 6.610 str.). Nuomos sutartiniai santykiai gali būti nutraukiami, jeigu nuomininkas pažeidžia nuomos sutarties sąlygas ne mažiau kaip tris mėnesius nemokėdamas buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei jis ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, ar netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi (CK 6.611str.). Ieškovas neteikė teismui įrodymų, ar atsakovai turėjo įsiskolinimą už gyvenamosios patalpos nuomą ar mokesčius už komunalines paslaugas. Priešingai, ieškovas nurodė, kad mokestis už nuomą atsakovams nebuvo skaičiuojamas. Esant tokiems ieškovo paaiškinimams, teismas neturi pagrindo spręsti dėl to, ar atsakovai tinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas dėl mokesčių mokėjimo.

Dėl teisės naudotis gyvenamąja patalpa palikimo laikinai išvykusiems

Ieškinyje nurodytas kitas ieškinio pagrindas – jog atsakovai išvyko ir faktiškai negyvena ginčo patalpose daugiau nei šešis mėnesius.

CK 6.591 str. 1d. nustato, kad laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Visam išvykimo laikui teisė į gyvenamąją patalpą paliekama tik tam tikrais konkrečiais įstatyme numatytais atvejais: išvykusiems gydytis – visą gydymosi laiką; išvykusiems mokytis – visą mokymosi, studijų laiką; išvykusiems į ilgalaikę komandiruotę į užsienį – visą komandiruotės laiką; išvykusiems eiti globėjo ar rūpintojo pareigų – visą šių pareigų ėjimo laiką; vaikams, atiduotiems į auklėjimo įstaigą, giminaičiams, globėjui ar rūpintojui – visą vaikų ten buvimo laiką; pašauktiems į privalomąją karo tarnybą ar tarnaujantiems tarptautinių operacijų kariniame vienete – įstatymų nustatytą tarnybos laiką; suimtiems – visą tardymo ir teismo laiką (CK 6.591 str. 2 d.).

Ieškovė nurodė, kad atsakovai negyvena ginčo patalpose nuo 2012 m., yra išvykę į užsienį, todėl prašo juos iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei L. L. sistemingai nemokant nuomos mokesčio, eilę kartų ginčo patalpos buvo tikrintos ir į patalpas būdavo nepatenkama, gyventojų nerasta. 2009-10-02 ginčo patalpos buvo užplombuotos, tačiau jau 2009-10-14 atsakovė L. L. atvyko ir buvo nustatyta, kad atsakovė su savo trimis vaikais gyvena ginčo patalpose, jos paaiškinimu, dažnai išvažiuoja į užsienį, grįžta kas mėnesį (b.l. 12, 13, 15, 16).

Tačiau 2012m. balandžio mėn. buvo nustatyta, kad atsakovai yra išvykę ir negyvena nuomojamose patalpose. 2012-04-13 gyvenamosios patalpos apžiūros aktas Nr. 484 patvirtina, kad apžiūrą atlikęs UAB „Komunalinis ir butų ūkis“ vadybininkas Alvaidas Kulaitis nustatė, jog (duomenys neskelbtini), patalpos Nr.233 ir Nr. 215 yra sujungtos po atsakovės L. L. atliktos patalpų rekonstrukcijos. Patalpų patikrinimo metu šio buto gyventojų nerado, į butą nepateko. (b.l. 21). UAB „Komunalinis ir butų ūkis“ pranešė Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriui, kad 2012-04-13 patikrinimo metu minėtos patalpos buvo užplombuotos (b.l. 20).

Ieškovo nurodymu 2014-07-09 būsto administratorius UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ ginčo patalpas pakartotinai patikrino ir nustatė, kad butas tebėra uždarytas, į jį patekti nepavyko, plombos buvo nepažeistos (b.l. 22, 23).

Vėlesnių patikrinimų metu gyventojų ginčo patalpose taip pat nerasta, tačiau plombos buvo pažeistos: 2014-09-05 UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ vadybininko Rimanto Gailevičiaus atlikto patikrinimo metu į patalpas patekti taip pat nepavyko, pagal kaimynų paaiškinimus nustatyta, kad atsakovė L. L. čia negyvena. Patikrinimo metu neužfiksuota apie ankstesnio užplombavimo pėdsakus, patalpos užplombuotos iš naujo (b.l. 68, 69). 2015-03-10 ginčo patalpos vėl buvo patikrintos ir iš naujo užplombuotos. 2015-03-25 patikrinus rasta, jog plomba nepažeista.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovai kurį laiką gyveno ginčo patalpose, naudojosi jomis pagal paskirtį – gyvenimui, tačiau išvyko iš ginčo patalpų 2012 m. balandžio 13 d. ir jose negyveno jose daugiau nei dvejus metus. Tai patvirtina gyvenamųjų patalpų apžiūros aktai. Tai, kad nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio būdavo nustatoma, jog plombos yra pažeidžiamos, neturi esminės reikšmės vertinant išvykusių gyventojų teises į ginčo patalpą.

Pasibaigus šešių mėnesių terminui yra preziumuojama, kad laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą. Įrodyti, kad nuomininkas neprarado teisės į gyvenamąją patalpą privalėtų atsakovai, paneigdami įstatymu nustatytą prezumpciją. Atsakovai nuo 2012 m. balandžio mėn. 13 d. atlikto patalpų užplombavimo nebuvo atvykę nei pas būsto administratorių, nei į savivaldybę (pas nuomotoją) ir nepateikė jokio pasiaiškinimo, kodėl jie negyvena ginčo patalpose. Atsakovams nepavyko įteikti teismo šaukimų nuomojamų patalpų adresu, todėl šaukimai įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismui atsakovai taip pat nepateikė nė jokio paaiškinimo, neteikė įrodymų. Pripažinti tokius asmenis netekusiais teisės į savivaldybės gyvenamąsias patalpas teismine tvarka nereikia, nes jie laikomi praradusiais teises į gyvenamąją patalpą pagal įstatymą. Įstatymų leidėjas, siekdamas, kaip galima geriau ir tikslingiau panaudoti ir apsaugoti savivaldybėms priklausančias gyvenamąsias patalpas, suteikė galimybę nuomininkui, jo šeimos nariams ar buvusiems šeimos nariams laikinai išvykus iš nuomojamos gyvenamosios patalpos išsaugoti teises į ją šešis mėnesius arba dar šešis mėnesius po to, kai pasibaigia CK6. 591 str. 2 d. numatytos aplinkybės (CK 6.591 str. 3 d.), tačiau ir po nurodytų terminų jiems negrįžus gyventi į nuomojamas gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis naikinamąja įstatymo norma, jie yra laikomi praradusiais teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą (CK 6. 591 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje I. Č. v. M. Č., bylos Nr. 3K-7-223/2000). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 konstatavo, kad nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Teismas vertina, kad atsakovai, nesinaudodami gyvenimui jiems suteiktu būstu, piktnaudžiauja socialinėmis garantijomis. Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Akivaizdu, kad patalpa neatlieka savo tikslinės paskirties, kai joje niekas negyvena.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, laikytina, kad ieškinys yra įrodytas, todėl tenkinamas visiškai (CPK 185 str.). Atsakovai, kaip netekę teisės į gyvenamąją patalpą, iš jų yra iškeldintini su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Patenkinus ieškinį atsakovai lygiomis dalimis turėtų atlyginti išlaidas 8,29 Eur už procesinių dokumentų persiuntimą, tačiau šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos, nes kiekvienas atsakovas turėtų atlyginti mažiau nei 3 Eur sumą, tai yra tokios išlaidos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus L. L., gim. (duomenys neskelbtini), E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. F. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.